Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. vasario 28 dienos naktį, apie 04.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu peiliu dūrė savo sutuoktinei I. J. į krūtinės kairę pusę, pažeidė širdies kairį ir dešinį prieširdžius bei jų pertvarą, dėl to įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę bei susidarius dalinei širdies tamponadai, I. J. nuo patirto širdies sužalojimo mirė įvykio vietoje. Taip V. J. tyčia nužudė šeimos narį – sutuoktinę I. J..

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir, atsižvelgus į jo amžių, lygi bausmei iki gyvos galvos, nebeteko vilties išeiti į laivę bei ten susitikti su savo vaikais ir anūkais. Nuteistasis anksčiau neteistas, nebuvo pavojingas visuomenei ir šeimai, būdamas tokio amžiaus, niekada negalės sukelti grėsmės aplinkiniams.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Byloje nustatyta viena V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakojo nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus V. J. asmenybę (anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, jo amžių (63 metų), jog gailisi dėl nusikaltimo), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tyčia vieną baigtą labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - žmoną, panaudodamas peilį, t. y. daiktą, turintį bendrą buitinę paskirtį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje – pritaikytą kūno sužalojimams daryti, kas rodo didesnį rūšinį šios V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvo durta į sveikatai ir gyvybei svarbią kūno vietą – krūtinės kairę pusę, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes - nukentėjusiosios mirtį), jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo V. J. paskirta bausmės, kuri artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai bausmei, yra aiškiai per griežta. V. J. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Tenkinti nuteistojo V. J. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.