Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. 2016 m. vasario 28 dienos naktį, apie 04 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu peiliu dūrė savo sutuoktinei I. J. į krūtinės kairę pusę, pažeidė širdies kairį ir dešinį prieširdžius bei jų pertvarą, dėl to įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę bei susidarius dalinei širdies tamponadai, I. J. nuo patirto širdies sužalojimo mirė įvykio vietoje. Taip V. J. tyčia nužudė šeimos narį – sutuoktinę I. J..

Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, tačiau teigė, kad tai padarė netyčia, ir parodė, kad su žmona gyveno 40 metų ir gerai sutarė. Išaugino tris sūnus. Abu mėgdavo išgerti, tačiau kompanijos jiems nereikėjo. Vasario 24 dieną buvo jo gimtadienis ir jis su žmona bei žmonos broliu V. S., kuris pas juos atvažiavo, pradėjo švęsti jau vasario 23 dieną. Po trijų dienų V. S. išvažiavo, o jis su žmona iki likusias dienas iki įvykio vis dar gėrė. Įvykio dieną ir vakare gėrė taip pat. Paskui žiūrėjo televizorių. Jam pasidarė šalta ir jis paprašė, kad žmona atneštų jam dar vieną apklotą. Ji tai padarė. Tada jie sugalvojo dar išgerti. Abu atsisėdo lovoje, atsirėmė į pagalves ir jis paėmęs nuo stalelio peilį atidarinėjo galbūt vyno butelį. Pats nežino, kokiu būdu peilis nusprūdo ir pataikė žmonai, nes jis pamatė, kad jo geležtė kruvina, o žmona nusviro. Patikrinęs pamatė, kad ji negyva, ir paskambino policijai bei pagalbos telefonu. Peilį numetė prie krosnies. Jeigu nebūtų buvęs girtas, to nebūtų atsitikę. Jie girtavo daug dienų. Labai gailisi, kad taip padarė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis buvo šoko būsenos ir dar nevisiškai blaivus, todėl ir davė tokius parodymus.

Paprašius prokurorui, kaltinamasis teismo posėdžių salėje parodė, kaip jis atidarinėjo vyno butelį ir kaip galėjo sužaloti savo žmoną.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, V. J. pirmos apklausos metu paaiškino, kad su žmona I. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Nuo vasario 24 dienos iki įvykio kartu su sutuoktine nuolatos vartojo alkoholį, nes šventė įtariamojo gimimo dieną. Naktį iš 27 dienos į 28 dieną 5 valandą ryto sutuoktiniai, būdami neblaivūs, susiruošė miegoti. V. J. paaiškinimu, rūbų abu nenusivilko. Kadangi V. J. buvo šalta, jis paprašė sutuoktinės, kad ši atneštų dar vieną antklodę. Pastaroji atnešė, atsigulė šalia jo į lovą. V. J. paaiškino, kad jam vis tiek buvo šalta, todėl pasakęs atnešti dar kokių apklotų, bet I. J. atsisakiusi. Supykęs ant sutuoktinės, kad ši atsisakė tai padaryti, paėmė nuo stalelio, kuris stovi šalia lovos, gulėjusį peilį ir juo sudavė gulinčiai I. J. į krūtinę. Nepamena, kokia jos padėtis buvo, – atrodo, ji gulėjo ant nugaros. Peiliu dūrė vieną kartą, nežiūrėjo ir specialiai nesitaikė, kur suduoti smūgį. Teigia, kad norėjęs pagąsdinti sutuoktinę, nes ši jo neklausė. Po kokių 5 ar 6 sekundžių suprato, kad sutuoktinė negyva, be to, po suduoto smūgio peiliu matė, kad geležtė yra sutepta krauju. Peilį teigia numetęs prie krosnies. Pats paskambino Nr. 112 ir iškvietė policiją. V. J. teigė, kad jo ir žmonos santykiai buvo geri (t. 1, b. 1. 167–168).

Pareiškus galutinį įtarimą, V. J. iš dalies pakeitė parodymus ir paaiškino, kad sutuoktinę I. sužalojo netyčia tuo metu, kai sėdėdamas lovoje, peiliu atidarinėjo alaus butelio dangtelį. V. J. teigė, kad jis peiliu braukė per rankoje laikomo butelio dangtelį, o žmona tuo metu sėdėjo lovoje šalia veidu į jį. Pirmos apklausos metu pasakojo kitokias žmonos sužalojimo aplinkybes, nes tuojau po įvykio dar jautėsi pagiringas, buvo stresinės būsenos, pasimetęs, negalėjo tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių. Įtariamasis tvirtino, kad tikslo sužaloti ir nudurti peiliu žmoną neturėjo (t. 2, b .1. 2–3).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjusysis G. J., kurio parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad tėvai V. ir I. J. gyveno dviese bute be patogumų (duomenys neskelbtini). Pastarieji niekur nedirbo, tik vasarą išvažiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini) sezoninių darbų. Tėvai buvo mėgėjai išgerti alkoholio. G. J. teigė, kad tėvas labai mylėjo mamą, nėra girdėjęs, kad smurtautų. Tėvams jokių kompanijų nereikėjo, jeigu išgerdavo, tai tik dviese. Apie tai, kad tėvas namuose mirtinai peiliu sužalojo motiną, G. J. sužinojo būdamas Norvegijoje. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota mama. Grįžęs į Lietuvą rūpinosi jos laidotuvėmis, bet jokio civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti nereiškia (t. 1, b. l. 90–91).

Liudytojas V. S. parodė, kad pas savo seserį lankydavosi retai. Žinojo, kad ji su savo vyru mėgsta išgerti. Su savo vyru ji sugyveno gerai, ši niekada juo nesiskųsdavo. Sesuo buvo ramaus būdo, o jos vyras buvo mėgėjas pakelti balsą ar nusikeikti. Jis pas juos atvažiavo šių metų vasario 23 dieną, visi šventė kaltinamojo gimtadienį. Išvažiavo vasario 26 d. rytą. Jam būnant jokių konfliktų nekilo. Jis gėrė stipresnius gėrimus, o kaltinamasis su žmona gėrė alų. Vyno tada tikrai pas juos nebuvo. Tai, kad jo sesuo nužudyta, jis sužinojo iš giminaičių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas V. S. parodė, kad I. J. yra jo sesuo. Sesers ir jos vyro namuose (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą lankėsi vasario 23 dieną, o išvyko 02-26. Vasario 24-oji buvo V. gimimo diena, todėl trise išgėrė alkoholio. J. gėrė alų, o jis stipresnius gėrimus. V. S. akivaizdoje V. J. prieš žmoną nesmurtavo. Jo sesuo buvo rami moteris, o V. mėgėjas pakelti balsą, nusikeikti. Abu sutuoktiniai buvo mėgėjai išgerti. Vasario 26 dieną V. S. išvyko į savo namus, seseriai palikęs 10 eurų. Apie I. J. mirtį pranešė giminaičiai. Pats sesers laidotuvėse nedalyvavo, nukentėjusiuoju dėl sesers netekties nepageidavo būti pripažintas (t. l, b. 1. 100–101).

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo ir pateikto garso įrašo nustatyta, kad 2016-02-28 dieną 04.53 vai. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. J. prisistatęs vyras ir pranešė apie tai, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) „papjovė savo ženikę – senikę, jai peiliu čiurkštelėjo“ (t. 1, b .1. 50–52).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2016-02-28 04.57 val. gautas pranešimas dėl pagalbos I. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad rastas moters lavonas, galbūt sužalota peiliu (t. 1, b. l. 47–48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Dviejų kambarių butas yra namo mansardiniame aukšte, be patogumų. Tik įėjus į butą, prieškambario dešinėje yra kambarys, kuriame stovi lova sujaukta patalyne, lovoje susirietęs guli rūbais vilkintis moters lavonas. Mirusiosios kairėje krūtyje yra skersos krypties durtinė pjautinė žaizda. Vilkimi viršutiniai rūbai sumirkę krauju. Čiužinys, paklodė, kur gulėjo mirusioji, sutepti krauju, panašūs sutepimai yra ir vienoje iš antklodžių. Lovos kojūgalyje aptiktas juodų plaukų kuokštas, prie krosnies dėžėje pusėje rastas juodos spalvos lipnia juosta apvyniota rankena peilis, kuris suteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Prie lovos, kurioje guli mirusioji, stovi stalelis, ant kurio yra maisto likučiai, tortas, du telefonai bei kiti daiktai. Po staleliu ant grindų rasta rankinė su tuščiais alaus, vyno ir brendžio buteliais, šalia rankinės – vyno „Ruletė Baltasis“ butelis su skysčiu, skleidžiančiu alkoholio kvapą. Šis butelis be dangtelio (t. 1, b. l. 11–35).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš įvykio vietos paimti daiktai ir mirusiosios I. J. rūbai apžiūrėti papildomai. Nustatyta, kad mirusiosios vilkėtų viršutinių rūbų priekinė pusė, ypač kairė, gausiai sutepta krauju, palaidinės medžiagoje yra audinio pažeidimas (t. 1, b. l. 36–41).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad iš buto paimto telefono „Nokia“ išeinančių skambučių registre 2016-02-28d. 04.54 val. užregistruotas skambutis Nr. 112 (t. 1, b. 1. 42–44).

Iš I. J. kūno teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M 119/2016( 03) nustatyta, kad I. J. mirė dėl durtinio–pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, nesuderinamo su gyvybe, pažeidus širdies kairįjį ir dešinį prieširdžius bei jų pertvarą ir dėl to įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę bei susidarius dalinei širdies tamponadai. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio smūginio dinaminio poveikio duriančiomis pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Mirusiosios kraujyje rasta 2,95 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (t. 1, b. 1. 81–83).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad šio procesinio veiksmo metu tiek fotografuojant, tiek filmuojant, įtariamasis V. J. parodė, kaip sėdėdamas lovoje peiliu braukė per alaus butelio dangtelį, kaip šalia jo sėdėjo sutuoktinė I. J., kuriai tuo pačiu peiliu netyčia įdūrė ir ją mirtinai sužalojo (t. 1, b. 1. 178–193).

Teismo med. ekspertas R. P., kuris dalyvavo atliekant V. J. parodymų patikrinimą, paaiškino, kad nurodytas V. J. sužalojimo būdas negalėjo padaryti I. J. sužalojimų, kurie buvo konstatuoti palaikų tyrimo metu, nes V. J. parodymo metu jam nurodžius tokias sužalojimo aplinkybes būtų susidarę visai kitokie sužalojimai, būtų kita sužalojimo kanalo kryptis, pažeisti kiti vidaus organai (t. 1, b. 1. 86–87).

Iš trasologinio tyrimo specialisto išvados Nr. MK 32/2016(01) nustatyta, jog tikėtina, kad I. J. krūtinės ląstos kairės pusės odos žaizda bei tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių sužalojimas buvo padarytas buitinės paskirties peiliu, kurio rankena apvyniota juodos spalvos lipnia juosta., t. y. peiliu, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu kambaryje prie krosnies (t. 1, b. 1. 62–66).

Iš specialisto išvados Nr. 30-(U-611)-ISI-186 nustatyta, kad tirti pateiktas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, yra ūkinės-buitinės paskirties ir nėra šaltasis-nešaunamasis ginklas (t. 1, b.1. 54–55).

Iš alkotesterio šaknelės nustatyta, kad 2016-02-28 05.41 val. V. J. tikrinimo rezultatas yra 1,89 promilės alkoholio (t. 1, b. 1. 151).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis teigia, kad žmonai peiliu dūrė netyčia, tačiau teismas tokiais jo parodymais netiki ir vertina kaip pasirinktą gynimosi būdą. Apie galimybę tokiu būdu sužaloti žmogų parodymų patikrinimo vietoje metu pasisakė teismo medicinos ekspertas ir teismas juo netikėti neturi pagrindo. Tuo teismas įsitikino ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltinamasis pakeitė parodymus ir teigė, jog žmoną sužalojo atidarydamas butelį, jis parodė, kad atidarinėjo butelį alaus. Teismo posėdžio metu paklausus, kodėl ir kokiu būdu jis pjovė alaus butelio kamštelį, jis jau nurodė, kad tai buvo vyno butelis. Bet kokiu atveju ši jo versija yra išgalvota, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nusikalstama veika negali būti kvalifikuotina kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Kaltinamasis peiliu suduodamas smūgį savo sutuoktinei į gyvybiškai svarbią kūno vietą –krūtinę suvokė, kad tokiais veiksmais gali sukelti pavojų kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, ir, nors to nesiekė, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl jis atsako už atsiradusias pasekmes.

Taigi nužudymas padarytas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Kadangi kaltinamasis V. J. tyčia nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes teismas nustato, kad jis nebuvo visiškai nuoširdus, keitė parodymus siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nužudytas žmogus. Nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Nužudymas kvalifikuotas, nes nužudytas šeimos narys. Tai rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, teigia, jog nenorėjo nužudyti žmonos. Savo veiksmus vertina kritiškai. Jam skirtina bausmė, mažesnė BK 129 straipsnio 2 dalies numatytam sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką ir bausmės pradžią nustatyti nuo 2016 m. vasario 28 dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.