- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1100-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00787-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1142-457/2014 pagal pareiškėjos (ieškovės) R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (ieškovė) R. B. teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012 pagal pareiškėjų R. B. ir L. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjai (ieškovei) R. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti pareiškimo trūkumus – suformuluoti konkretų reikalavimą teismui, nurodant, koks procesinis sprendimas turi būti priimtas, jei bus atnaujintas bylos nagrinėjimas, bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-10-22 nutartimi procesinį dokumentą – prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012, nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (ieškovei) R. B.. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pareiškėja (ieškovė) per teismo nustatytą terminą pateikė teismui patikslintą ieškinio reikalavimą, nurodė prašomo priteisti turto vertę – 200000 Lt, sumokėjo dalį žyminio mokesčio (1145 Lt), o likusios žyminio mokesčio dalies (3855 Lt) sumokėjimą prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovė gyvena Airijoje, jos pajamos sudaro 1500 Eur per mėnesį, bei išlaidos vien būsto nuomai ir jo išlaikymui per mėnesį siekia apie 1000 Eur, taip pat pareiškėja augina septynerių metų dukrą V. P., kurią leidžia į mokyklą ir ji neturi objektyvių finansinių pajėgumų bei realių galimybių sumokėti visą žyminio mokesčio sumą iš karto. Teismas nutartyje nurodė, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kai prašymas yra motyvuotas, prie prašymo pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 str.). Kadangi pareiškėja (ieškovė) R. B. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prastą turtinę padėtį (nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas, būsto nuomą, būsto išlaikymo išlaidas), teismas prašymo atidėti ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies (3855 Lt) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo netenkino.
Kadangi pareiškėja (ieškovė) 2014-09-19 nutartyje nurodytų trūkumų pilnai nepašalino, t. y. nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies, procesinį dokumentą – prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012, teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai (ieškovei) R. B..
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014‑10‑22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – laikyti procesinio dokumento trūkumus pašalintais bei atidėti R. B. dalies žyminio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė mano, kad pareiškėja tinkamai reagavo į teismo nutartį – ėmėsi aktyvių veiksmų, veikė sąžiningai bei pakankamai operatyviai, pateikė teismui patikslintus procesinius dokumentus bei įrodymus apie tinkamai sumokėtą dalį žyminio mokesčio bei pateikė teismui papildomą ir anksčiau neišreikštą bei teismo nesvarstytą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties, nepridedant rašytinių įrodymų, kadangi jie tuo metu dar nebuvo išversti į lietuvių kalbą, o pareiškėja siekė nepraleisti nustatyto termino. Pažymėtina, kad būtinybė prašyti atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iškilo tik pašalinus ieškinio trūkumus ir apskaičiavus turto vertę bei mokėtiną žyminį mokestį, kurio sumos ieškovė neturėjo jokių galimybių sumokėti iš karto, tačiau pagal galimybes iš karto sumokėjo dalį šios sumos. Be to, teismo 2014-09-19 nutartimi pareiškėja nebuvo įpareigota pateikti teismui dokumentus apie jos galimai sunkią materialinę padėtį, tokia pareiga nutartimi nustatyta pareiškėjai nebuvo ir todėl tokios pareigos neįvykdymu teismas negalėjo grįsti savo 2014-09-19 nutarties laikyti jo nurodytus trūkumus nepašalintais, o procesinį dokumentą – nepaduotu. Mano, kad Joniškio rajono apylinkės teismui kilus abejonių dėl galimai nepakankamų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, siekiant išsaugoti ieškovės teisę į teisminę gynybą, teismas turėjo galimybę pakartotinai nustatyti terminą minėtų trūkumų pašalinimui, tačiau to nepadarė ir iš karto, apribojant ieškoves teisę į jos interesų gynybą, nutarė grąžinti procesinius dokumentus ieškovei. Taip pat nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi negrąžino ieškovei žyminio mokesčio. Pareiškėja mano, kad šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo vadovautis sąžiningumo prezumpcija bei neturėjo pagrindo a priori netikėti pareiškėjos R. B. argumentais dėl sudėtingos materialinės padėties, o ypač atsižvelgiant į jos šeiminę padėtį bei auginamą nepilnametę mokyklinio amžiaus dukterį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas grąžino pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad neištaisyti pareiškimo trūkumai, nurodyti prieš tai priimtoje nutartyje, t. y. nesumokėtas reikiamas žyminis mokestis. Ginčo, kad ieškovė įvykdė kitus Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nustatytus pareiškimo trūkumus nėra. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka nurodydama, kad teismas visiškai nepagrįstai užkirto kelią ginti ieškovei teisme savo teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, sutinka su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 84 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti asmeniui žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Tokią galimybę įstatymas suteikia asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Tačiau teismas turi ne formaliai įvertinti asmens prašymą, jo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir atsižvelgti į žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslą.
Asmuo, įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį, turi pateikti tiek įrodymų, kad teismas galėtų susidaryti nuomonę apie asmens turtinę padėtį ir įvertinęs įrodymų visumą spręsti apie prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrįstumą. Apeliantė pati sutinka ir pripažįsta, kad teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teismui nepateikė savo turtinę padėtį patvirtinančių rašytinių įrodymų, kadangi jie nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad jeigu prie prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nėra pridėti tokį prašymą pagrindžiantys įrodymai, teismas turi teisę nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, įpareigodamas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pagrįstumą. Todėl šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, turėjo nustatyti terminą šiems įrodymams pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje apskritai neišsprendė ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, o ieškovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškovės sunkią turtinę padėtį, nutartis naikintina ir klausimai dėl žyminio mokesčio atidėjimo, ieškovės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo grąžintini iš naujo spręsti pirmosios instancijos teisme.
Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir tuo pagrindu, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, motyvuojamoje nutarties dalyje netenkinęs ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, kadangi ieškovė nepašalino pareiškimo trūkumų – nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netenkinant asmens prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar asmeniui neįvykdant teismo įpareigojimo pateikti turinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, teismas privalo nustatyti naują terminą žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 str. 2 d.), ir tik tuo atveju, kai per teismo nustatytą terminą žyminis mokestis nesumokamas, teismas gali laikyti pareiškimą (ieškinį) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Remiantis minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo, turėtų visų pirma tinkamai išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, ir tik išsprendęs minėtą klausimą, turėtų spręsti dėl ieškovės pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-645/2012 priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.