Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu, nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji pareigūnė 2020 m. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-51598-2020 už tai, kad jis, būdamas bendrojo naudojimo objektų valdytojo – namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, – pirmininku laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. 13.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. 12.45 val. nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus pareigūnams informacijos apie 2020 m. kovo 9 d. Namo statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-36/20 (2.9.2.8-UK9) nurodytų reikalavimų vykdymo eigą, neįvykdė akte nustatytų reikalavimų, tai yra, nustatytu terminu nepateikė skyriaus specialistams jokių patvirtinančių dokumentų dėl akte teiktų reikalavimų įvykdymo, iki 2020 m. balandžio 31 d. neatliko namo priešgaisrinės sistemos, neveikiančių liftų remonto darbų, nepateikė skyriui sudarytų metinių ir ilgalaikių namo ir jo inžinerinės įrangos, remonto darbų ir finansavimo aprūpinimo planų. Tokią bendrijos pirmininko veiką įgaliotoji pareigūnė kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, sprendžiant, kad A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.10. A. K. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaip buvo aptarta apeliaciniame skunde, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas) ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nereikalingi. ANK 505 straipsnio nuostata suponuoja, kad šis nusižengimas aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, tai reiškia, kad pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų A. K. veiksmų kiltų ir kitokio pobūdžio padarinių, galėtų būti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau šiuo atveju, teismui pakako nustatyti, kad nusižengimas padarytas ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Šioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iš teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo tiek institucijų darbą, tiek efektyvią avarinių namų priežiūros ir likvidavimo sistemą.

2.11. Pagal ANK 569 straipsnį, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Taigi, teismas nagrinėjantis bylą turi aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

3.3 Asmeniui negali būti taikoma atsakomybė už namo techniniam prižiūrėtojui teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą, nes asmuo, ginčo atveju, neveikė kaip namo techninis prižiūrėtojas.

3.5 Taigi, asmuo, kuris yra Bendrijos pirmininkas, neturi inžinerinio techninio išsilavinimo, todėl objektyviai negali būti laikomas statinio techniniu prižiūrėtoju ir atitinkamai įgyvendinti Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nei atsakyti už šių reikalavimų neįgyvendinimą. Bendrija 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį dėl techninės priežiūros Nr. R4-232/18, pagal kurią UAB „B“ atlieka namo techninę priežiūrą. Atitinkamai, teismas, tinkamai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį negali kilti asmeniui, kai yra sudaryta sutartis su subjektu, atliekančiu namo techninę priežiūrą.

3.6 Apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 14 straipsnio, nustatančio bendrijos pirmininko atsakomybę, yra nesusiję su šiuo ginču. Šiuo atveju yra sudaryta techninės priežiūros sutartis su UAB „B“ - subjektu, teikiančiu techninės priežiūros paslaugas. Be to, bendrijos pirmininkas užtikrino, jog atliekant namo techninės priežiūros patikrinimą, jame dalyvautų techninis prižiūrėtojas, taigi taip įgyvendino nurodytame įstatyme jam pavestą organizavimo funkciją.

3.7 Bendrija ir jos valdymo organai (bendrijos pirmininkas) nėra statinio techninis prižiūrėtojas ir jam nekyla atsakomybė pagal Statybos įstatymo 48 straipsnį, yra išaiškinta ir kasacinio teismo jurisprudencijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018 nurodė, kad: „Teisėjų kolegija, plėtodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, susijusią su subjekto, atsakingo už žalą, padarytą dėl daugiabučio namo, kuriame įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektams priskiriamos inžinerinės įrangos gedimo, nustatymu, pažymi, kad pagal STR 1.12.05:2010 29 punkte nustatytą teisinį reguliavimą už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Šio reglamento 4.6 punkte, apibrėžiančiame, inter alia (be kita ko), gyvenamojo namo naudotojo sąvoką, nustatyta, kad gyvenamojo namo naudotojas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžtą sąvoką „statinio naudotojas“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas. Taigi, bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1-3 dalys), negali būti ir atsakomybės, atsirandančios dėl privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo, subjektas.“

3.8 Kadangi apeliantas nenurodė, kokie dokumentai jam turi būti pateikti ir bendrai - nenurodė, kad apskritai yra reikalinga juos pateikti, teismas pagrįstai konstatavo, jog A. K. objektyviai negalėjo įgyvendinti reikalavimo, kuris nebuvo išreikštas. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad apeliantas patikrinimo akte nebuvo suformavęs reikalavimo asmeniui pateikti kokius nors dokumentus, o tai reiškia, kad asmuo negalėjo žinoti, jog Institucija reikalauja, kad jis pateiktų kažkokius dokumentus. Dar daugiau, nors Institucija nebuvo nurodžiusi pateikti jokius dokumentus, tačiau nusižengimo protokole nurodė, kad asmuo Institucijai jų nepateikė ir dėl to turi būti taikoma atsakomybė (tai, kad asmuo padarė pažeidimą nepateikdamas dokumentų, kurių pateikimo iš jo nebuvo reikalaujama, apeliantė nurodo ir apeliaciniame skunde). Atitinkamai, teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, pagrįstai konstatavo, jog asmeniui negali kilti atsakomybė už reikalavimo, apie kurį Asmuo objektyviai nežinojo, neįvykdymą. Apeliantė teigia, kad A. K. jam nepateikė sudarytų metinių ir ilgalaikio namo ir jo inžinerinės įrangos, remonto darbų ir finansinio aprūpinimo planų, tačiau Teismo posėdyje Institucijos atstovė pati patvirtinto, kad iki nusižengimo protokolo surašymo minėti dokumentai buvo gauti.

3.9 Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K. informavo Instituciją apie vykdymo eigą, o nesant patikrinimo akte nurodyto informacijos pateikimo būdo, apie akto reikalavimų eigą žodžiu informavo Institucijos darbuotoją. Kadangi akte nebuvo nurodyta informavimo forma (žodžiu, raštu, el. paštu, registruotu paštu ir kt.), asmuo, vyriausiajam specialistui R. L., surašiusiam ir pateikusiam patikrinimo aktą, žodžiu išaiškino visas toliau nurodomas aplinkybes. Nurodė, jog 2020 m. vasario 21 d. namo bendrijos 2020 m. vasario 16 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo pagal neįvykusio 2019 m. kovo 31 d. susirikimo darbotvarkę, 6 klausimu buvo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius, todėl akte nurodytas įpareigojimas (sudaryti metinius ir ilgalaikius pastato ir jo inžinerinės įrangos remonto darbų ir finansinio aprūpinimo planus) jau yra įgyvendintas.

3.10 Taip pat 2018 m. kovo 22 d. namo bendrija prevenciniu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-14639-854/2018) dėl patekimo į priešgaisrinės saugos pulto patalpas ir kliūčių į jas patekti pašalinimo. Galutinis sprendimas byloje buvo priimtas 2020 m. vasario 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir bendrijos ieškinys buvo patenkintas. Bendrija, gavusi raktus, organizuos patikrinimą (priešgaisrinės sistemos patikrinimą, ir, priteikus remontą). Namo liftai bus taisomi tada, kai bus gautos reikalingos remontui įmokos iš UAB „A", kuris yra skolingas daugiau nei 100 000 EUR ir kurio atžvilgiu vyksta byla dėl 92 000 EUR priteisimo (neveikiančių liftų remontą ir nuolatinę priežiūrą).

3.11 Be to, 2020 m. rugpjūčio 13 d. laiške A. K. Institucijai raštu pakartotinai pateikė informaciją apie akte nurodytų reikalavimų įgyvendinimo eigą ir konkrečiai išdėstė visas su akto įgyvendinimu susijusias aplinkybes. Taigi, priešingai nei nurodo Institucija protokole, A. K. dar 2020 m. kovo mėn., atsiimdamas patikrinimo aktą, informavo apie situaciją, apie tolimesnę eigą ir nurodė, kad akte reikalaujami patvirtinti planai jau yra patvirtinti. Kadangi asmuo buvo informavęs Instituciją apie akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą žodžiu ir raštu, Institucija, nenurodžiusi informacijos pateikimo būdo, nepagrįstai laikė, kad asmuo neįvykdė patikrinimo akto reikalavimų.

3.12 Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K. nebuvo įpareigotas įgyvendinti visus patikrinimo akte nurodytus reikalavimus iki 2020 m. balandžio 31 d. Kaip matyti iš paties akto, vienintelis terminas, kurį Institucija buvo nurodžiusi - informavimo apie akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą. Daugiau jokių terminų, įskaitant ir terminus, kada turėtų būti įgyvendinti kiti akto reikalavimai, nėra nurodyta.

3.13 Nesutinka su teiginiais, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas, nes nebuvo apklaustas (posėdyje nedalyvavo) apeliantės darbuotojas, kurį A. K. informavo apie akto įpareigojimų vykdymo eigą. Apeliacinis skundas šiuo aspektu vertintas kritiškai, nes apeliantas - institucija, kuriai de jure yra įpareigojimas imtis visų priemonių, kad būtų ištirtos visos aplinkybės - ne tik iki nagrinėjimo teisme neapklausė savo pačios darbuotojo, tačiau ir teisme neprašė, jog jos pačios darbuotojas būtų apklaustas kaip liudytojas byloje. Kita vertus, pati apeliantė sprendė, kokie asmenys ją atstovaus teisme, tačiau pati priėmė sprendimą, kad ją turi atstovauti kiti asmenys, nei darbuotojas (tarnautojas), surašęs patikrinimo aktą. Apeliantės pirmosios instancijos teisme pademonstruotas pasyvumas ir abejingumas negali būti pagrindas naikinti Nutarimą, juolab kad, Asmens parodymai yra laikomi tinkamais įrodymais ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme.

3.14 Apelianto surašytas nusižengimo protokolas neatitinka kasacinio teismo tokiam dokumentui suformuluotų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-40- 303/2020 išaiškinta, jog: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).“

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai administracinę teiseną A. K. atžvilgiu, dėl nusižengimo numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje nutraukė.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė, visų pirma, pateikia argumentus dėl savivaldybės administracijos teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Tokios viešojo administravimo subjekto teisės niekas neginčija, akivaizdu, jog nurodytas subjektas tokią teisę turi, tačiau šio subjekto surašomi dokumentai turi atitikti teisės aktų nustatytą formą ir turinį, o nurodyti aktai surašomi tinkamiems subjektams. Nagrinėjamu atveju, ginčas kyla dėl to ar savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka nurodytus įstatymo reikalavimus, o A. K. yra tinkamas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nutarime teismas nepagrįstai A. K. veiksmuose nenustatė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio.

6. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nustatęs, jog jis, nagrinėjamu atveju, nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K., kaip namo, kuriame buvo atliktas statinio techninės priežiūros patikrinimas bendrijos pirmininkas, privalėjo įvykdyti patikrinimo akte numatytus įpareigojimus ir pradėti organizuoti ir šalinti nustatytus techninius trūkumus ir apie trūkumų šalinimo eigą iki nustatyto termino informuoti savivaldybės administraciją. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų turinį bei įstatymų nuostatas, laikyti A. K. nurodyto administracinio nusižengimo subjektu, nagrinėjamu atveju, neturi pagrindo.

7. Visų pirma, kaip matyti iš 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto buvo tikrinta statinio naudotojo atliekama statinio techninė priežiūra. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje statinio naudotojas apibrėžiamas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog - bendrija, tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, to paties įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog - bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Daikto naudojimas civilinėje teisėje suprantamas kaip daikto naudingų savybių pritaikymas ir naudos iš jo gavimas (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018). Taigi, iš nurodyto galima daryti išvadą, jog nei bendrija, nei bendrijos pirmininkas nėra pastato ar kitokio statinio naudotojas, o tik organizuoja, sistemina ir iš esmės padeda statinių naudotojams įgyvendinti jų teises ir pareigas.

8. Taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, kurio pagrindu bendrijos pirmininkas buvo įpareigotas pašalinti nustatytus techninius trūkumus, 32 punkte nustatyta, jog esant sudėtingesnės konstrukcijos pastatams naudotojai paskiria statinio techninį prižiūrėtoją, kuris be kita ko, privalo atitikti ir nustatytus išsilavinimo reikalavimus (49 punktas). Taigi, bendrijos pirmininkas net neatitinka nurodyto statybos reglamento techniniam statinio prižiūrėtojui keliamų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bendrija, kadangi ji nėra gyvenamojo namo naudotojas, taip pat negali būti ir jo techninis prižiūrėtojas (Statybos įstatymo 48 straipsnio 1-3 dalys) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018). Taigi ir nagrinėjamu atveju, laikyti namo bendrijos pirmininką techniniu statinio prižiūrėtoju ar statinio naudotoju nėra pagrindo.

9. 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte pateiktas techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas, pateikti reikalavimai atitinka techniniam prižiūrėtojui, o ne bendrijos pirmininkui priskiriamas funkcijas. Taigi, esant aplinkybėms, kai statinio techninės priežiūros aktas iš esmės savo turiniu yra skirtas būtent statinio techniniam prižiūrėtojui ir jo atliekamai veiklai įvertinti, laikyti, jog už nustatytų reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrijos pirmininkas, be kita ko, įvertinus ir įstatyminę bazę, nėra teisinga. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinę teiseną A. K. atžvilgiu vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

10. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 ir 10 punktuose nuostatas, tačiau akivaizdu, jog bendrijos pirmininkas, būtent įgyvendindamas nurodyto įstatymo 9 punkte numatytas funkcijas, taip pat įgyvendindamas statinio naudotojų teises ir organizuodamas statinio priežiūrą, sudarė statinio techninės priežiūros sutartį su UAB „B“, kuri įsipareigojo atlikti statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas (t. 1., b. l. 23-25) ir informavo statinio techninį prižiūrėtoją apie būsimą statinio techninės priežiūros patikrinimą. Taigi, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog, nagrinėjamu atveju, A. K., kaip bendrijos pirmininkas, nėra statinio, kuriame atlikta techninė apžiūra, naudotojas ar techninis prižiūrėtojas, tinkamai atliko savo, kaip bendrijos pirmininko, funkcijas.

11. Sutiktina su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo protokolo ydingumo, kadangi surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka nagrinėjamos bylos faktinės situacijos, teisinio pagrindo bei jo turiniui keliamų reikalavimų.

12. Skundžiamu nutarimu nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokole numatyti pažeidimai, už kurių padarymą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nesutampa su reikalavimais nurodytais 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte. Administracinio nusižengimo protokole numatyta, jog nėra atlikti namo priešgaisrinės sistemos, neveikiančių liftų remonto darbai, nors patikrinimo akte pateiktas reikalavimas tik organizuoti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų aptarnavimą. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas iš dalies surašytas už reikalavimų, kurie priežiūros akte net nebuvo numatyti, nevykdymą.

13. Taip pat administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą. Tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, nurodyto įstatymo straipsnis skirtas statinio techninio prižiūrėtojo veiklai reglamentuoti, o bendrijos pirmininkas tokiu nėra laikomas, todėl A. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už įpareigojimų, už kurių vykdymą jis nėra atsakingas, pažeidimus.

14. Nors apeliantė nurodo, jog teismui nedraudžiama tam tikra apimtimi daryti korekcijas kaltinimo formuluotėse, tačiau, nagrinėjamu atveju, paties administracinio nusižengimo protokolo netikslumai bei faktiniai neatitikimai teismo negali būti pašalinti, kadangi administracinio nusižengimo subjektu laikomas netinkamas asmuo.

15. Be kita ko, net ir esant tinkamam subjektui, administracinio nusižengimo protokolo pagrįstumas abejotinas. Kaip matyti, 2020 m. kovo 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytas reikalavimas pateikti informaciją apie reikalavimų vykdymo eigą, turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. balandžio 31 d., tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, po neva padaryto pažeidimo, o pažeidimo padarymo data, apibrėžta laikotarpiu nuo liepos 21 d. iki rugpjūčio 14 d., kurio administracinio nusižengimo protokolą surašęs subjektas negalėjo paaiškinti. A. K. 2020 m. rugpjūčio 13 d. administracijai išsiuntė laišką su paaiškinimais apie atliekamų ir organizuojamų veiksmų ir atsiradusių kliūčių eigą, todėl šiuo atveju esant tokiam pažeidimo vertinimo laikotarpiui ir esant dar iki jo pabaigos atsiųstam paaiškinimui, nėra pagrindo laikyti, jog padarytas pažeidimas nebuvo pašalintas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir išvadomis, jog akte nėra tiksliai įvardijama, kokiu būdu informacija ir kam ji turėjo būti pateikta, taigi aiškiai neįvardijus kokio elgesio tikimasi iš subjekto, vėliau traukti jį administracinėn atsakomybėn nėra teisinga.

16. Taip pat, esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius, jog A. K. būtų tinkamas inkriminuoto administracinio nusižengimo subjektas, apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, nėra reikšmingi, todėl nenagrinėtini.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.