- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-411-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00207-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. V.
- Skolininkas
- E. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1375-671/2020 pagal antstolio V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei E. K. už teismo sprendimo neįvykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis V. D., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK ir CPK) 771 straipsnio 6 dalimi, prašė skirti skolininkei E. K. baudą už 2018-10-11 Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-671/2018 jai duotų teismo įpareigojimų neįvykdymą ((duomenys neskelbtini) antstolio surašytas teismo įpareigojimų neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad antstolio V. D. žinioje yra vykdomasis dokumentas – Telšių apylinkės teismo 2018-11-07 vykdomasis raštas Nr. e2-71-671/2018 dėl įpareigojimo vykdymo, o būtent dėl E. K. įpareigojimo pašalinti jos ir ieškovės O. V. sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą bei stoginę.
Antstolis nustatė, kad skolininkė jai duotą įpareigojimą įvykdė iš dalies. Nugriovė sklype buvusią stoginę ir atstatė ją leidžiamu atstumu nuo sklypo ribos. Buvo pašalinusi sklypus skiriančią viršutinę tvoros dalį ir nupjovusį stulpus iki trinkelių ir po jomis esantį pagrindą prilaikančių lentų. Gavus išieškotojos atstovo papildomą pranešimą, 2020-02-13 vėl buvo patikrinta situacija vietoje ir patikrinimo metu nustatyta, kad skolininkė buvusios tvoros vietoje ją (tvorą) atstatė, o būtent ant nupjautų stulpelių likučių iš naujo pritvirtino stulpelių viršutines dalis ir horizontaliai per visą tvoros ilgį pritvirtino keturių lentų atitvarus su tarpais tarp jų, o apatinėje dalyje iki pirmos lentos įrengė vielos tinklą. Kadangi skolininkė tvorą atstatė be išieškotojos sutikimo, antstolis konstatavo, kad E. K. visa apimtimi teismo sprendimo neįvykdė.
Teismo posėdžio metu antstolis V. D. palaikė savo pareiškimą ir paaiškino, kad nėra visiškai aišku, ar prievolės skolininkė įvykdė teismo sprendimą, ar jo neįvykdė, nes nežinoma, kaip pagal teismo sprendimą turi būti vertinama trijų lentų dalis pagal žemę, ar tai grunto slinkimą prilaikanti atraminė sienelė, ar cokolinė tvoros dalis, kurią taip pat reikalinga nugriauti. Kadangi E. K. atstatė tvorą be O. V. sutikimo, mano, kad taip ji neįvykdė teismo sprendimo.
Išieškotoja O. V. paaiškino, kad turi būti nugriauta cokolinė tvoros dalis – nuardytos lentos. E. K. ir V. K. savo žemės sklypą iškėlė, savo kieme plauna mašiną, pila vandenį, nuo stogo vanduo taip pat tinkamai nesurenkamas lietvamzdžiais ir nenuvedamas, nėra tinkamo drenažo, todėl jos sklypas yra skandinamas vandenyje.
Šalies argumentai
Išieškotojos atstovas advokatas A. J. paaiškino, kad jo atstovaujamos O. V. skundas antstoliui buvo ne dėl naujai pastatytos tvoros teisėtumo, nes tai yra naujas pagrindas spręsti, ar šis statinys atitinka teisės aktų reikalavimus, skundu buvo prašoma įpareigoti E. K. nugriauti cokolinę tvoros dalį pagal žemę, nes tvora sudaryta iš cokolinės ir viršutinės tvoros dalies. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovę nugriauti visą tvorą, neeliminavo tvoros dalių, todėl teismo sprendimas nebuvo iki galo įvykdytas. Prašė tenkinti antstolio pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. K. su pareiškimu nesutiko. Ji paaiškino, kad tiek stoginę, tiek tvorą pagal teismo sprendimą nugriovė ir antstolio reikalavimą įvykdė. Iš antstolio gavo patvirtinimą, kad teismo sprendimas įvykdytas, sumokėjo vykdymo išlaidas. Dėl to, kad sprendimas netinkamai įvykdytas, jokio pranešimo negavo, taip pat nebuvo ir reikalavimo atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus. Patikrinimo aktą gavo kartu su pareiškimu, kai teismas atsiuntė procesinius dokumentus. Šiuo metu yra pastatę naują stoginę ir naują tvorą. Pastatė naujus statinius, suderinę su Teritorine planavimo ir statybos inspekcija, pagal jų rekomendacijas, kad nereikėtų prašyti kaimynės sutikimo.
Suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad statiniai – stoginė ir tvora priklauso tiek jam, tiek E. K., nes jie gyvena bendrai. Teismo sprendimą įvykdė, nes nugriovė tiek stoginę, tiek tvorą. Prašoma nuardyti lentų dalis nėra tvora, šios lentos atlieka atraminės sienelės paskirtį, nes prilaiko sklypo gruntą po trinkelėmis. Toje vietoje nėra išbetonuotas pamatas, todėl nuardžius lentas, gruntas ims byrėti į O. V. žemės sklypą, kuris yra žemiau, ir kils naujas ginčas. Atraminė sienelė yra lygiagrečiai sklypo aukščiui – lygi su trinkelėmis, tai nėra tvoros dalis. Pastatyta nauja tvora atitinka nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimus, jos šviesos pralaidumas atitinka teisės aktus, todėl O. V. sutikimas nereikalingas. Teismas neuždraudė nei jam, nei E. K. visą likusį gyvenimą statyti tvorą ar stoginę. Prašė pareiškimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1375-671/2020 antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas šiais esminiais motyvais:
Iš paminėtų vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis V. D. 2019-10-01 pasiūlyme dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo Nr. 036-2994 konstatavo kad skolininkė E. K. įvykdė teismo sprendimą (vykdomosios bylos l. 60). Pažymėtina, kad baudą antstolis prašo skirti už tai, kad skolininkė, neturėdama išieškotojos sutikimo, atstatė tvorą. Teismo posėdžio metu išieškotoja ir jos atstovas tvirtino, jog sprendimas yra neįvykdytas, nes nebuvo nuardyta cokolinė tvoros dalis (trys lentos pagal žemę), išieškotoja pretenzijų dėl atstatytos tvoros nereiškia, ir, kaip nurodė jos atstovas, – tai naujo ginčo objektas.
Šalies argumentai
Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, jog skolininkė E. K. neįvykdė ar iš dalies neįvykdė teismo sprendimo. Antstolis pareiškime nurodė, kad sprendimas įvykdytas tik iš dalies, nes E. K. pastatė naują tvorą, tačiau, kaip pastebėjo ir išieškotojos atstovas, spręsti, ar naujas statinys atitinka teisės aktų reikalavimus, nepriklauso antstolio kompetencijai. Vykdymo procese antstolis skolininkę informavo, kad sprendimas yra visiškai įvykdytas, kitų įspėjimų ar patvarkymų dėl sprendimo netinkamo įvykdymo E. K. iš antstolio negavo, o teismo posėdžio metu pats antstolis nebuvo tikras, ar sprendimas yra įvykdytas, ar nėra tinkamai įvykdytas. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus ir savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės, tačiau, kaip matyti iš bylos, pats antstolis nežino, kaip turi būti nugriauta tvora, kad tai būtų galima laikyti tinkamu sprendimo įvykdymu, todėl E. K. negali būti skiriama bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog E. K. nenuardė tvoros cokolinės dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nelaikytina teismo sprendimo daliniu įvykdymu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad taip vadinama tvoros cokolinė dalis turi dvigubą funkciją – atlieka ir atraminės sienelės funkciją – prilaiko gruntą, esantį po trinkelėmis, kad jis iš geografiškai aukščiau esančio E. K. žemės sklypo nebyrėtų į žemiau esantį išieškotojos žemės sklypą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo O. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1375-671/2020, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio V. D. 2020 m. vasario 14 d. pareiškimą Nr. 036-461 patenkinti bei skirti skolininkei E. K. baudą už 2018 m. spalio 11 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-671/2018 jai duotų teismo įpareigojimų neįvykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad taip vadinama tvoros cokolinė dalis turi dvigubą funkciją – atlieka ir atraminės sienelės funkciją – prilaiko gruntą, esantį po trinkelėmis, kad jis iš geografiškai aukščiau esančio E. K. žemės sklypo nebyrėtų į žemiau esantį išieškotojos žemės sklypą“, yra nepagrįsta ir klaidinga.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 26 d sprendime civilinėje byloje Nr. e2-71-671/2018 pripažino tvorą savavališku statiniu būtent dėl to, jog cokolinė dalis pripažinta tvoros dalimi ir jos šviesos pralaidumas pripažintas neatitinkančiu reikalavimų statiniams, kuriems reikalingas kaimyno sutikimas. Būtent tokia išvada patvirtinta ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-335-569/2018, panaikinusiame minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro 2020 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1375-671/2020, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už jo reikalavimų nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 straipsnio 2 d.).
Antstolio V. D. žinioje yra vykdomasis dokumentas – Telšių apylinkės teismo 2018-11-07 vykdomasis raštas Nr. e2-71-671/2018 dėl įpareigojimo vykdymo, o būtent dėl E. K. įpareigojimo pašalinti jos ir ieškovės O. V. sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą bei stoginę.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo antstolis nebuvo tikras, ar sprendimas tinkamai įvykdytas, ir nežinojo, kaip turi būti nugriauta tvora, kad tai būtų galima vertinti tinkamu sprendimo įvykdymu, todėl šios bylos kontekste aktualios CPK 278 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimo išaiškinimo tvarką, o ne CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
Sprendžiant kilusį ginčą dėl baudos skyrimo skolininkei E. K. pagal (duomenys neskelbtini) antstolio surašytą teismo įpareigojimų neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), svarbu ir tai, kad antstolis V. D. (duomenys neskelbtini) pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo konstatavo, kad skolininkė E. K. įvykdė teismo sprendimą, nors tuo metu dar nebuvo nugriauta cokolinė tvoros dalis. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad nei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje, nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas sprendimo įvykdymo terminas, todėl antstolio prašymas skirti skolininkei E. K. baudą už 2018-10-11 Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-671/2018 jai skirtų įpareigojimų neįvykdymą pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo atmestas.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies išvada, jog „aplinkybė, jog E. K. nenuardė tvoros cokolinės dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nelaikytina teismo sprendimo daliniu įvykdymu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad taip vadinama tvoros cokolinė dalis turi dvigubą funkciją – atlieka ir atraminės sienelės funkciją – prilaiko gruntą, esantį po trinkelėmis, kad jis iš geografiškai aukščiau esančio E. K. žemės sklypo nebyrėtų į žemiau esantį išieškotojos žemės sklypą“, yra nepagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-335-569/2018 rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kurias tiksliai tvoros, skiriančios sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalis nugriauti, tačiau sprendimo motyvuojamoji dalis leidžia spręsti, kad išnagrinėtoje byloje tvora ir jos cokolinė dalis buvo įvertinti kaip vientisas statinys. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria pašalinti iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties motyvus, susijusius su pripažinimu, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis buvo tinkamai įvykdyta.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš 2020 m. kovo 13 d. teismo nutarties motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „aplinkybė, jog E. K. nenuardė tvoros cokolinės dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nelaikytina teismo sprendimo daliniu įvykdymu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad taip vadinama tvoros cokolinė dalis turi dvigubą funkciją – atlieka ir atraminės sienelės funkciją prilaiko gruntą, esantį po trinkelėmis, kad jis iš geografiškai aukščiau esančio E. K. žemės sklypo nebyrėtų į žemiau esantį išieškotojos žemės sklypą“.