Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-335-569/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-11
Bylos Nr.: e2A-335-569/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00964-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: O. V.
Atsakovas: E. K.
Trečiasis asmuo: V. K.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-335-569/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00964-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovei O. V.,ieškovės atstovui advokatui A. J.,atsakovei E. K.,trečiajam asmeniui V. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl pažeistų savininko civilinių teisių gynimo, trečiasis asmuo V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. V. ieškiniu prašė apginti pažeistas jos, kaip savininkės, teises: pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į valdą sodininkų bendrijoje „Draugystė“, susidedančią iš žemės sklypo su sodo namu, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) , pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant besiribojančią valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valdančią atsakovę E. K. pašalinti sklypus skiriančią tvorą bei stoginę, įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių žemės sklypus skirianti tvora ir stoginė atsakovės pastatyta praktiškai ant sklypų ribos, daugiau į ieškovės sklypo pusę. Abu statiniai dėl jų aukščio ir netinkamos vietos sudaro nuolatinį šešėlį geriausiai (pietinei) jos žemės sklypo daliai, be to, žiemą nuo stoginės stogo į jos sklypą krenta sniegas, o kitais metų laikais – lietaus vandenys. Šią žemės sklypo dalį norėtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį – arti ir užsodinti kiekvienais metais, tačiau dėl neteisingai įrengtų atsakovės tvoros ir stoginės nepagrįstai apsunkinama jos sklypo priežiūra, ji nebegali efektyviai naudoti žymios dalies žemės pagal sklypo paskirtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino, jog atsakovė tiek tvoros, tiek stoginės statybą atliko be ieškovės sutikimo, kuris, vadovaujantis statybos metu galiojusiu Statybos įstatymu, buvo statybą leidžiantis dokumentas, todėl sprendė, kad tvoros ir stoginės statybos metu tai buvo savavališka statyba.

4. Teismas byloje nustatė, kad atsakovės pastatytos tvoros kiaurymių plotas yra 34,11 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro tvoros ploto, bei į nurodytą teisinį reglamentavimą tvoros statybos metu, teismas konstatavo, kad tvoros statybai buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieškovės, sutikimas.

5. Teismas byloje nustatė, kad stoginė atsakovės žemės sklype pastatyta arčiau nei 1 m nuo bendros su ieškove sklypo ribos. Teismas darė išvadą, kad stoginės statybai taip pat buvo reikalingas ieškovės sutikimas.

6. Teismas nurodė, kad dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu pagal Statybos įstatymą besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas nebelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Tokiu atveju, atsakovė, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, nebegali būti įpareigota gauti ieškovės sutikimą, kaip statybą leidžiantį dokumentą, nes šiuo metu jis nebeprivalomas.

8. Teismas vertino, jog ieškovės prašomas padarinių šalinimo būdas – statinių nugriovimas, esant pažeidimui, kuris pripažintas mažareikšmiu, nebūtų proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą asmenų interesų pusiausvyrą.

9. Teismas vietos apžiūros metu nenustatė, kad vanduo lietaus nuvedimo sistema tiesiogiai patenka į ieškovės žemės sklypą. Teismas iš fotonuotraukų nustatė, kad vandens perteklius yra susikaupęs ne tik pietinėje ieškovės žemės sklypo pusėje, kuri ribojasi su atsakovės žemės sklypo riba, bet ir visame žemės sklype. Dėl to darė išvadą, jog tikėtina, kad vandens perteklius ieškovės sklype galėjo atsirasti ir dėl gausių kritulių ar kitų faktorių, todėl ieškovės teiginius, kad jos žemės sklypo pietinė dalis yra apsemta vandeniu tik dėl nuo atsakovės sklype esančios stoginės krentančio sniego ar vandens, laikė neįrodytais.

10. Teismas sprendė, jog vien iš ieškovės paaiškinimų nėra jokio pagrindo padaryti išvadą, kad būtent dėl atsakovės pastatytos tvoros bei stoginės ir šviesos trūkumo galimai nebeauga žemės ūkio produkcija, nesant kitų duomenų, paneigiančių kitų galimų faktorių buvimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu ieškovė O. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

11.2. Nepagrįstos teismo išvados, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad savavališkais ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais atsakovės statiniais trukdoma jai valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kad yra apribotos jos galimybės jame vykdyti veiklą ir daroma žala jos žemės sklypui bei jame esančiam turtui. Minėtas aplinkybes nurodė teisme apklausti sprendime nurodyti liudytojai. Neigiamą įtaką atsakovės statinių ieškovės sklypui patvirtino ir išvadą byloje pateikusi atestuota statybos specialistė D. K..

11.3. Nors teismas pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas privalėjo, tačiau net nesvarstė galimybės apginti jei ne pažeistus ieškovės, tai bent viešą interesą, kitu būdu, įpareigojant atsakovę savavališkus statinius pertvarkyti taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus.

11.4. Teismo posėdžio metu ieškovė O. V. ir jos atstovas advokatas A. J. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. K. prašo skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad žiemą nuo atsakovės namo stoginės stogo į jos sklypą krenta sniegas, kuris susikaupęs pavasarį ilgai neištirpsta, o kitais metų laikais – lietaus vandenys. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė, vykdydama įpareigojimą, ant pastatyto pastato stogo įrengė sniego gaudytuvus. Lietaus vanduo nubėga į gatvę ir dėl to ieškovė jokių nepatogumų nepatiria.

12.2. Vien dėl to, kad statinių, kuriuos ieškovė prašo nugriauti, statybai buvo reikalingas ieškovės sutikimas, dar nesuponuoja priežasties šiuo atveju šiuos statinius nugriauti.

12.3. Ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, jokiais įrodymais nepagrindė ir apeliacinio skundo, nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl atsakovės pastatytos tvoros ir stoginės patirtų žalą. Vien tai, kad tvoros ažūriškumas galbūt yra mažesnis negu 50 procentų, o stoginės konstrukcija viename sklypo gale yra arčiau kaip vienas metras nuo sklypo ribos, dar neįrodo, jog tuo yra ieškovei padaryta žala.

Šalies argumentai

12.4. Teismo posėdžio metu atsakovė E. K. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl savininkės teisių gynimo, reikalaujant pašalinti šalių sklypus skiriančią tvorą bei stoginę, įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei O. V. nuosavybės teise priklauso 0,0569 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei E. K. nuosavybės teise priklauso 0,0535 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai tiesiogiai ribojasi, juos skiria pagal visą ieškovės sklypo pietinę pusę atsakovės įrengta medinių lentų tvora, taip pat pagal sklypus skiriančią ribą atsakovės sklypo pusėje yra pastatyta stoginė. Iš 2017m. gruodžio 8d. duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dalyvaujant šalims patikrinimo vietoje buvo nustatyti tokie faktiniai duomenys – medinių lentų užtvara įrengta atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje apie 0,39 atstumu nuo sklypo ribos; tikslūs atstumai nurodyti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto situacijos plane bei NŽT schemoje; bendras tvoros ilgis 19,45 m; apskaičiuotos užtvaros kiaurymių plotas sudarė 1,84 m (34,11 proc.); atstumas nuo stoginės labiausiai išsikišusios konstrukcijos (karnizo) sudaro nuo 0,50 m iki 1,31 m iki ieškovės sklypo ribos. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu šalys šių duomenų neginčijo, juos pripažino. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą bei stoginę, nes jie pastatyti nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų be jos sutikimo ir trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

17. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad tvoros ir stoginės statybos darbai buvo vykdomi 2015 metų vasarą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abu statiniai, vadovaujantis statybos metu galiojusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priskirtini nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Pagal tvoros ir stoginės statybos metu galiojusių Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktą, statant (rekonstruojant) nesudėtingus statinius, neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, todėl nereikia ir supaprastinto projekto. Tačiau tais atvejais, kai toks statinys statomas ar rekonstruojamas arčiau žemės sklypų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jeigu teisės aktai tokį susitarimą numato), reikia gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą (susitarimą) - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) bei jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pagal statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 33.2 punktą ir 11 priedo 4 punktą, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, kai statomi ant sklypo ribos sublokuoti pastatai, pastatai ar stogą turintys inžineriniai statiniai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

19. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad stoginė ir tvora yra pastatyti arčiau nei 1 metras iki ieškovės žemės sklypo ribos, taip pat tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą). Vadinasi atsakovė, tiek statydama tvorą, tiek stoginę privalėjo gauti rašytinį ieškovės sutikimą, kurio, kaip pripažįsta atsakovė, neprašė.

20. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą (galiojusio statybos metu) rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai buvo statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi atsakovė, statydama tvorą bei stoginę, jų neturėjo, šių statinių statyba pripažintina savavališka.

21. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte yra numatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo apginti jos pažiestas teises, įpareigojant atsakovę pašalinti tvorą bei stoginę. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės statybos teisės aktų pažeidimai yra mažareikšmiai, ieškovei neįrodžius, kad jie turi neigiamą poveikį jos žemės sklypui bei pažeidžia jos teises, ir ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti statinius atmetė. Ieškovė nurodė, kad teismas, pripažinęs, kad atsakovės statinių statyba yra savavališka, o pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą – neteisėta, jos pažeistų teisų niekaip neapgynė. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2010, 2018m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).

23. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Aukščiau paminėtos statybos reglamento normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Todėl kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad neprašė ieškovės sutikimo dėl tvoros ir stoginės statybos, nors abu objektai pastatyti mažiau nei 1 metro atstumu nuo atsakovės žemės sklypo ribos. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka rekonstruoti tvorą ir stoginę, kad sumažintų pažeidimų apimtį – koreguoti tvoros tankumą, sutrumpinti stoginės karnizą – iki šios dienos atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų ieškovės teisių pažeidimą. Byloje nėra pateiktas priešieškinys ar detalus paaiškinimas rašytine forma, iš kurio būtų matyti, kad atsakovė turi galimybę iš dalies ar visiškai pašalinti savavališkos statybos padarinius, negriaunant statinių. Teismui pripažinus, kad statiniai buvo pastatyti savavališkai, neturint kaimyninių sklypų savininkų sutikimo, kuris yra reikalingas ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, teismas įteisintų situaciją, kai būtų ignoruojamos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios atstumus nuo statinių iki žemės sklypo ribos, o gretimų sklypų savininkų teisės, įtvirtintos teisės aktuose, būtų neginamos.

25. Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ji prašo įpareigoti atsakovę pašalinti statinius, pastatytus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi ieškinį ji grindžia teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, kaip jau buvo minėta, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Ieškovė įrodė, kad atsakovės pastatyti statiniai yra savavališka statyba, todėl neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jai sukelia tokios statybos. Todėl ieškovės argumentai dėl savavališkos statybos neigiamų padarinių ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės.

26. Kaip jau buvo minėta, CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nepagrįstai netaikė civilinių teisių gynimo būdo, įpareigojant atsakovę savavališkai pastatytus statinius nugriauti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį patenkinti (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

27. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkina, todėl pakeičia pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pateiktas pažymas, išlaidos už advokato pagalbą ieškovei sudaro 834,52 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96, 99 straipsniai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

41. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį. Patenkinus jos reikalavimus, žyminio mokesčio suma – 75 Eur - iš atsakovės priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

42. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, kurios pagal pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pateiktas pažymas sudaro 613,75 Eur (CPK 96,99 straipsniai). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 75 Eur (CPK 96 straipsnis).

43. Byloje patirtos už procesinių dokumentų siuntimą pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje 12,57 Eur išlaidų, kurios, priėmus naują sprendimą, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Pašalinti ieškovės O. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į valdą sodininkų bendrijoje „Draugystė“, susidedančią iš žemės sklypo su sodo namu, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, įpareigojant besiribojančią valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valdančią atsakovę E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinti sklypus skiriančią tvorą bei stoginę.

Priteisti iš atsakovės E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1448,27 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 27 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovės E. K. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 12,57 Eur (dvylika eurų 57 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė