- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-715-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00411-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GreenGold Timberlands
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, E. A., R. K., G. P., B. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GreenGold Timberlands 2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GreenGold Timberlands 2 ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, E. A., R. K., G. P., B. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: 1) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. sudarytą 2018 m. lapkričio 7 d. mainų sutartį dėl žemės sklypo dalių perleidimo atsakovei UAB „Miškų fondas“ bei dalies žemės sklypo perleidimo atsakovams; 2) atsakovės UAB „Miškų fondas“ ir atsakovų E. A., R. K., G. P., B. V. sudarytą 2018 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl dalies žemės sklypo perleidimo atsakovei UAB „Miškų fondas“. Pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis ieškinio reikalavimuose nurodytas sutartis, prašė taikyti dvišalę restituciją natūra.
2. Ieškovė paaiškino, kad yra žemės sklypo savininkė nuo 2015 m. gruodžio 17 d., o UAB „Miškų fondas“ tapo žemės sklypo, besiribojančio su ieškovės sklypu, savininke 2018 m. lapkričio 7 d. Tuo metu jau galiojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kuria pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu nėra pirmos eilės asmenų – žemės sklypo bendraturčių.
3. Pranešimų apie atsakovei UAB „Miškų fondas“ perleidžiamą žemės sklypą anksčiau ieškovė negavo. Per laikotarpį, kai ieškovė buvo žemės sklypo savininkė, buvo sudarytas sandoris, kurį sudarant keitėsi įvairių asmenų nuosavybės teisė į besiribojantį žemės sklypą, bet jokių pranešimų dėl pirmenybės teisės įgyti parduodamą žemės sklypą ieškovė negavo. Taip pat paaiškėjo, kad UAB „Miškų fondas“ ir E. A., R. K., G. P., B. V. sudarė apsimestinę 2018 m. lapkričio 7 d. mainų sutartį, kurios tikslas akivaizdžiai buvo UAB „Miškų fondas“ siekis tapti atsakovų žemės sklypų savininku. Tokia mainų sutartimi, be kita ko, buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė įsigyti atsakovų žemės sklypą, nes ieškovės žemės sklypas su juo ribojasi. Vėliau 2018 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisė į tas pačias, atsakovams pagal mainų sutartį priklausančias žemės sklypo dalis, buvo grąžinta UAB „Miškų fondas“. Ieškovės teigimu, tai fiktyvūs sandoriai, sudaryti siekiant sukurti vaizdą, kad šalys sudarė pradžioje mainų, o vėliau – pirkimo–pardavimo sutartis, kurių iš tiesų E. A., R. K., G. P., B. V. ir UAB „Miškų fondas“ neketino sudaryti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi pateikti ieškinį su reikalavimais, kuriais būtų ginamos ieškovės teisės tokiu būdu, jog teismo sprendimas sukeltų ieškovei teisines pasekmes. Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškinyje reikalavimai, kurie sukeltų ieškovei teisines pasekmes, nėra formuluojami, ieškovės pozicija dėl ketinimų pasinaudoti jai įstatymo numatyta pirmumo teise ginčijamuose sandoriuose nėra dėstomi. Priešingai, nurodoma, kad ieškovė pateikė sutikimą Nacionalinei žemės tarnybai įsigyti besiribojantį žemės sklypą pirmumo teise.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškinyje ieškovė pateikė sudarytų sandorių teisinį vertinimą ir nuodugniai pagrindė, kad mainų sutartis yra simuliacinis (iš dalies apsimestinis, iš dalies – tariamas) sandoris, o pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris. Ieškovė taip pat pagrindė, kad, sudarius simuliacinę mainų sutartį, buvo pažeistos imperatyvios Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatos, dėl to nukentėjo ir ji, nes buvo pažeista jos pirmenybės teisė dar 2018 m. lapkričio 7 d. įsigyti iš atsakovų E. A., R. K., G. P. ir B. V. atitinkamas jų perleistas žemės sklypo dalis. Taigi ieškovė aiškiai pagrindė savo teisių pažeidimą.
6.2. Šiuo atveju negalima laikyti, kad gali būti taikomas tik specialus teisių gynimo būdas. Ieškovė negali formuluoti tokio reikalavimo, nes juo gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai:
6.2.1. Iki ginčijamų sandorių sudarymo žemės sklypo savininkai buvo keli fiziniai asmenys, valdę jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei bent vienas iš jų ketintų parduoti nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį, jis turėtų visų pirma pateikti siūlymą pirkti žemės sklypo dalį kitiems žemės sklypo bendraturčiams, nes šie asmenys pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą yra kvalifikuotos pirmumo teisės turėtojai. Tokiu atveju ieškovė apskritai neįgytų pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo dalį.
6.2.2. Tuo atveju, jei visi buvę žemės sklypo bendraturčiai būtų ketinę parduoti savo turimas žemės sklypo dalis, jie turėtų teikti pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apie tokį ketinimą, o ši informuotų visus savininkus, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su žemės sklypu, apie jų pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis vadovaujantis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu. Jei norintys pasinaudoti šia pirmumo teise būtų keli asmenys, ne tik ieškovė, neaišku, su kuriuo pirkėju atsakovai E. A., R. K., G. P. ir B. V. sudarytų pirkimo–pardavimo sutartį, nes būtent jiems priklausytų pasirinkimo teisė.
6.2.3. Ieškovė, pateikusi ieškinį dėl specialaus gynybos būdo taikymo, kaip skundžiamoje nutartyje siūlo pirmosios instancijos teismas, apeitų kitų savininkų, kurių turimi žemės sklypai taip pat ribojasi su ginčo žemės sklypu, teisėtus interesus.
6.3. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Tiek žemės sklypo bendraturtis, tiek statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką tokiu būdu, kad teismo sprendimas sukeltų ieškovei teisines pasekmes – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Ieškinys byloje pareikštas dėl ieškovės pirmumo teisės Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatyta tvarka įsigyti žemės sklypą pažeidimo. Kaip matyti iš ieškinio pagrindo, ieškovės teigimu, ši teisė buvo pažeista sudarant ginčijamus sandorius, todėl savo pažeistą teisę pastaroji siekia apginti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas jai teisinių padarinių nesukels, todėl skundžiama nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir pasiūlyta pasinaudoti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta teise reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovės teigimu, jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš dalies pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas (pasirinktas teisių gynimo būdas) jos galimo teisių pažeidimo teismo sprendimu visiškai nepašalintų. Kita vertus, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, negalima daryti kategoriškos išvados, kad pasirinktas teisių gynimo būdas apskritai materialiųjų pasekmių ieškovei nesukurtų – įrodinėjama, kad ieškovės pirmumo teisė yra pažeista, o šios teisės įgyvendinimas yra sietinas su konkrečia Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatyta tvarka, kurią ieškovė ir siekia atkurti. Toks teisių gynimo būdas, lyginant jį su pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu (suinteresuotumu įgyti žemės sklypą pasinaudojant tiesioginiu teisių gynimu), vertintinas kaip netiesioginis, tačiau ieškovės teisinį suinteresuotumą CPK 2 straipsnio prasme pagrindžia.
12. Kaip teisingai nurodo ieškovė, teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas bei gali būti taikomas ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 160-169; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012).
13. Taigi, nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad egzistuoja specialus teisių gynimo būdas, tačiau jis nepaneigia pirmiau paminėtose kasacinio teismo bylose Nr. 3K-3-230/2014 ir Nr. 3K-3-463/2012 akcentuoto dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 straipsnyje, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
14. Savo ruožtu, ieškovė siekia savo teises ginti jos pasirinktu teisių gynimo būdu ir tokia yra jos teisė (CPK 13 straipsnis). Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta pirmenybės teisės turėtojo teisė reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nors ir ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiau atitinkantis pirmenybės teisės turėtojo interesus teisių gynimo būdas, tačiau šiuo atveju nėra vienintelis galimas pažeistų civilinių teisių gynimo būdas. Konstatavus, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra įmanomas, teismas neturi pagrindo pripažinti jos pasirinkto teisių gynimo būdo ieškinio trūkumu tuo pagrindu, kad jis nėra toks ekonomiškas ir / ar operatyvus nei kiti galimi teisių gynimo būdai. Šiuo aspektu pasirinkto teisių gynimo būdo efektyvumo rizika tenka jį pasirinkusiai šaliai, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą, ir tai yra dispozityvumo principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
15. Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Nors ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atskirojo skundo parengimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio prašymo nagrinėti, nes visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GreenGold Timberlands 2 ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miškų fondas“, E. A., R. K., G. P., B. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.