- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- A-577-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01690-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam priklauso ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais giminaičiais, sutuoktiniais ir draugais. Pareiškėjui 2015 m. gruodžio 29 d.–2015 m. gruodžio 30 d. buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su žmona, kuri taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose (toliau – ir Panevėžio PN). Pareiškėjas, po daugiau kaip mėnesio, pateikė prašymą kitam priklausančiam pasimatymui, kuris turėjo įvykti 2016 m. kovo 29 d.–2016 m. kovo 30 d., tačiau jis neįvyko. Jam buvo pranešta, kad pasimatymas kovo mėnesį jam nepriklauso. Vilniaus PN administracija pasiūlė rašyti prašymą pasimatymui 2016 m. balandžio mėnesiui. Pareiškėjo teigimu, pasikeitus Bausmių vykdymo įstatymo (toliau – ir BVK) nuostatoms, ilgalaikiai pasimatymai suteikiami 1 parai, nors iki pakeitimo priklausė 2 paros. Pareiškėjas dėl tokių veiksmų buvo priverstas imtis priemonių ir nuo 2016 m. kovo 7 d. paskelbė bado akciją, apie tai pranešė Vilniaus PN administracijai bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM, Kalėjimų departamentas). Po bado akcijos paskelbimo, administracija keturias paras nesiėmė jokių priemonių. Badavimas truko 8 paras, pareiškėjas neteko 7-8 kg svorio. Ilgalaikis pasimatymas jam buvo suteiktas 2016 m. kovo 30-31 dienomis. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis nebūtų badavęs, ilgalaikis pasimatymas 2016 m. kovo mėn. jam nebūtų buvęs paskirtas. Tačiau ilgalaikis pasimatymas su žmona neįvyko, kadangi jos drabužiuose buvo rasta telefono kortelė. Jo žmonai buvo paskirta nuobauda, jis turėjo sumokėti už jos atvežimą iš Panevėžio PN į Vilniaus PN.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių Vilniaus PN administracijos veiksmų jis psichologiškai palūžo, jį kamuoja galvos skausmai, depresija, jaučiasi diskriminuojamas, žeminamas, dėl to priverstas vartoti psichotropinius vaistus. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad remiantis BVK nuostatomis, iki 2016 m. balandžio 1 d. nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, per metus galėjo būti suteikiami 2 ilgalaikiai (dviejų parų) pasimatymai, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – 2 ilgalaikiai (vienos paros) ir vienas trumpalaikis pasimatymas (iki trijų valandų). Pareiškėjui 2015 m. buvo suteikti du ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine D. S. (pasimatymai paskirti 2015 m. spalio 14 d., 2015 m. gruodžio 29 d.), 2016 m. paskirti du ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine D. S. (pasimatymai paskirti 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. gegužės 3 d.).
6. Pažymėjo, kad tais atvejais, kuomet pasimatymai skiriami nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, pasimatymo organizavimo klausimus sprendžia pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, administracijos. Pataisos įstaigų direktoriai nustato pataisos įstaigą, kurioje vyks pasimatymas, atitinkami administracijos padaliniai tarpusavyje derina kitus pasimatymo organizavimo klausimus, t. y. atsižvelgia į pataisos įstaigų pasimatymams skirtų patalpų užimtumo grafikus, derina konkrečią pasimatymo datą, laiką, derinamas etapavimo klausimas. Pareiškėjui buvo suteikti jam priklausantys pasimatymai, jo teisės pažeistos nebuvo.
7. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. į Vilniaus PN iš Panevėžio PN atvyko į ilgalaikį pasimatymą pas pareiškėją nuteistoji D. S.. Atliekant nuteistosios visuminę kratą, jos striukės rankovės pamušale buvo rasta paslėpta „PILDYK“ SIM kortelė ir atminties „mikroSD“ 1GB kortelė. Šiais veiksmais nuteistoji pažeidė BVK 112 straipsnio 4 punkto ir pirmo priedo 6 punkto reikalavimus, todėl nuteistiesiems ilgalaikis pasimatymas nebuvo suteiktas. Pareiškėjui būtų suteiktas ilgalaikis pasimatymas 2016 m. kovo mėnesį, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo sutuoktinės padarytą režimo reikalavimų pažeidimą, pasimatymas visiškai pagrįstai nebuvo suteiktas.
8. Pažymėjo, kad nuteistajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis - ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, nedelsdamas privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui. Vilniaus PN administracija griežtai vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, direktoriaus pavaduotojas 2016 m. kovo 10 d. lankėsi ir kalbėjosi su pareiškėju, išsiaiškino jo badavimo priežastis, informavo jį apie neteisėto badavimo pasekmes. Vilniaus PN 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 9-1478(05) buvo informuotas Kalėjimų departamentas dėl sąmoningai badaujančio nuteistojo A. S.. Pareiškėjui paskelbus apie badavimą, jis buvo nuolat stebimas Vilniaus PN medikų, buvo reguliariai atliekamas jo sveikatos būklės monitoringas bei daromi atitinkami įrašai asmens sveikatos istorijoje. Atsakovo nuomone, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp jų, jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN paprastoje nuteistųjų grupėje, o jo sutuoktinė – Panevėžio PN. Pareiškėjas 2016 m. sausio 19 d. turėjo ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine (b. l. 25), po mėnesio vėl prašė pasimatymo, tačiau Vilniaus PN į tai nereagavo, todėl pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris įpareigojo Vilniaus PN tinkamai atsakyti į jo prašymą (b. l. 21). Negavęs atsakymo iš Vilniaus PN, Kalėjimų departamento, pareiškėjas 2016 m. kovo 9 d. pareiškimu informavo Vilniaus PN direktorių, kad dėl administracijos veiksmų atsisako maisto (b. l. 29–32). Iš bylos dokumentų visumos teismas nustatė, kad Vilniaus PN po šių pareiškėjo veiksmų jam suteikė ilgalaikį pasimatymą 2016 m. kovo 30 d. (vienai parai), tačiau toks pasimatymas neįvyko neva dėl pareiškėjo sutuoktinės veiksmų (sutuoktinės striukės rankovės pamušale buvo rasta paslėpta „PILDYK“ SIM kortelė ir atminties „mikroSD“ 1GB kortelė), nors pareiškėjo sutuoktinė neigė šį pažeidimą, Vilniaus PN prižiūrėtoja jiems nesuteikė ilgalaikio pasimatymo (b. l. 17-20). Vilniaus PN į pareiškėjo 2016 m. kovo 2 d. prašymą, kurį jis adresavo Kalėjimų departamentui, atsakė 2016 m. balandžio 6 d.
11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad pagal BVK 73 straipsnio nuostatas galiojusias iki 2016 m. balandžio 1 d., pareiškėjui priklausė teisė gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą per tris mėnesius, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. – vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį per du mėnesius. Atsižvelgus į šias teisės aktų nuostatas pareiškėjui ir jo sutuoktinei per metus galėjo būti suteikiami du ilgalaikiai (dviejų parų) ir vienas trumpalaikis (iki 4 valandų) pasimatymai, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. - du ilgalaikiai (vienos paros) ir vienas trumpalaikis (iki 3 valandų) pasimatymai. Visi nuteistiesiems suteikti pasimatymai fiksuojami nuteistojo pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelėse. Sistemiškai aiškindamas BVK 73 ir 94 straipsnio 1 bei 6 dalių nuostatas teismas sprendė, kad minėta įstatymo norma nustato, koks ilgalaikių pasimatymų skaičius gali būti suteiktas nuteistajam per metus su sutuoktiniu, kuris nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistasis turi teisę į ilgalaikius pasimatymus ir su kitais šio Kodekso 94 straipsnio 3 dalyje išvardytais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Minėtoje įstatymo normoje suformuluota įstatymų leidėjo valia, kad nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, aiškiai atriboja, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatyti pasimatymai yra papildomi, t. y. jie gali būti suteikti pagal šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas, jei nuteistasis yra pasinaudojęs BVK 73 straipsniuose ir 94 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytu ilgalaikių pasimatymų skaičiumi. Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų gali pasinaudoti ir nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jei jie atitinka papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo sąlygas. Tokį šios įstatymo normos aiškinimą pagrindžia ir kitos BVK normos (111 straipsnis, 137 straipsnio 1–2 dalys, 140 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas sprendė, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog nuteistųjų šeimos ir kitų socialinių ryšių išlaikymas turi būti skatinamas. BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatyta nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastojoje arba lengvojoje grupėje, teisė į ilgalaikius ar trumpalaikius bei papildomus pasimatymus, numatyta siekiant tokio tikslo.
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN BVK 94 straipsnio 6 dalį taikė netinkamai, nes vien ta aplinkybė, kad abu sutuoktiniai atlieka laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjui nebuvo atimta teisė gauti ne tik du ilgalaikius (dviejų parų) ir vieną trumpalaikį (iki 4 valandų) pasimatymus iki 2016 m. balandžio 1 d., tačiau ir papildomą ilgalaikį pasimatymą pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalies nuostatas. Toks BVK 94 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatų aiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2836/2012.
Atsiliepimas
14. Teismas, remdamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija) ginčui aktualiomis nuostatomis, pažymėjo, kad Vilniaus PN atsiliepime nepagrįstai teigia, jog atsižvelgiant į pareiškėjo sutuoktinės padarytą režimo reikalavimų pažeidimą, pasimatymas visiškai pagrįstai nebuvo suteiktas, kadangi nesuteikti pasimatymo galima tuomet, kai nuteistasis atsisako daiktų ir drabužių patikrinimo, taip pat jeigu atvykęs į pasimatymą asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jam pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda. Sprendimą nesuteikti pasimatymo turi priimti Vilniaus PN direktorius, arba įgaliotas pareigūnas, o ne Vilniaus PN vyr. prižiūrėtoja tarnybiniu pranešimu (b. l. 17). Be to, dėl pareiškėjo sutuoktinės neva padaryto režimo reikalavimų pažeidimo turėjo būti atliktas tyrimas, priimtas sprendimas. Pagal BVK 94 straipsnio 7 dalies nuostatas pataisos įstaigos vadovo diskrecija suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį bei papildomą pasimatymus ir sprendžiant tokį prašymą turi būti įvertinama visuma aplinkybių, tarp jų nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje. Dėl BVK 94 straipsnio 7 dalyje numatytos pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecijos suteikti (nesuteikti) ilgalaikį ar trumpalaikį bei papildomą pasimatymus teismas pabrėžė, kad naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju naudojimasis įstatymų leidėjo suteikta diskrecija dėl ilgalaikių ar trumpalaikių bei papildomų pasimatymų skyrimo neprieštarauja bausmių vykdymo tikslams ir uždaviniams, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos. Reikalavimas motyvuoti atsisakymą suteikti pasimatymą nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 102-104 punktuose.
Šalies argumentai
15. Teismas iš byloje esančių pareiškėjo prašymų Vilniaus PN direktoriui, Kalėjimų departamentui, skundo teismui nustatė, kad pareiškėjas prašė ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine, atliekančia bausmę Panevėžio PN, nurodydamas argumentą – socialiniams ryšiams palaikyti. Vilniaus PN į tai nereagavo, todėl pareiškėjas 2016 m. kovo 2 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris įpareigojo Vilniaus PN tinkamai atsakyti į jo prašymą, o negavęs atsakymo iš Vilniaus PN, Kalėjimų departamento, pareiškėjas 2016 m. kovo 9 d. pareiškimu informavo Vilniaus PN direktorių, kad dėl administracijos veiksmų, kai jam nesuteikiamas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine, atsisako maisto (paskelbė bado akciją). Iš bylos dokumentų visumos (nors Vilniaus PN sprendimo nėra) aiškiai matyti, kad Vilniaus PN po šių pareiškėjo veiksmų jam suteikė ilgalaikį pasimatymą 2016 m. kovo 30 d. (vienai parai), tačiau toks pasimatymas neįvyko neva dėl pareiškėjo sutuoktinės veiksmų (sutuoktinės striukės rankovės pamušale buvo rasta paslėpta „PILDYK“ SIM kortelė ir atminties „mikroSD“ 1GB kortelė). Nors ji neigė šį pažeidimą, Vilniaus PN prižiūrėtoja jiems nesuteikė ilgalaikio pasimatymo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN vyr. prižiūrėtoja, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, negalėjo priimti sprendimo nesuteikti ilgalaikio pasimatymo. Visa surinkta medžiaga dėl pareiškėjo sutuoktinės nustatyto rėžimo reikalavimų pažeidimo turėjo būti perduota Panevėžio PN direktoriui tyrimui atlikti bei sprendimui priimti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN veiksmai (sprendimo nepriėmimas dėl ilgalaikio pasimatymo), vyr. prižiūrėtojos tarnybiniame pranešime išdėstytas sprendimas nesuteikti pareiškėjui ir jo sutuoktinei 2016 m. kovo 30 d. ilgalaikio pasimatymo, negali būti laikomi pagrįstais, t. y. pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus.
17. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad Vilniaus PN pareigūnai, nepriėmę motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine (dėl to jis buvo priverstas atsisakyti maisto), vėliau suteikė 2016 m. kovo 30 d. pasimatymą (sprendimo dėl to nėra), tačiau nustačius pareiškėjo sutuoktinės režimo reikalavimų pažeidimą, Vilniaus PN vyr. prižiūrėtoja, pažeisdama teisės aktus, nesuteikė ilgalaikio pasimatymo, teismas sprendė, kad Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę gauti motyvuotą atsakymą dėl jo prašymo, teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, ir tai galėjo sukelti pareiškėjui galvos skausmus, dvasines kančias, pergyvenimus. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis lankėsi pas gydytojus, skundėsi galvos skausmais, buvo paskirtas gydymas (b. l. 33-44). Dėl tokių Vilniaus PN administracijos veiksmų pareiškėją kamuoja galvos skausmai, depresija, jaučiasi diskriminuojamas, žeminamas, yra psichologiškai palaužtas, priverstas vartoti psichotropinius vaistus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjui priteistiną neturtinę žalą, atsižvelgė į pareiškėjui nepagrįstai sukeltas dvasines kančias, pergyvenimus, kuomet Vilniaus PN neatsakė į jo prašymus dėl ilgalaikio pasimatymo, dėl to jis buvo priverstas atsisakyti maisto, vėliau 2016 m. kovo 30 d. nesuteikto pasimatymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. – minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad 2016 m. gegužės 3 d. buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, todėl konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.
III.
19. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nuolat pažeidžia teisės aktus. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. abiems sutuoktiniams, kurie atlieka bausmę, per metus suteikiama teisė į ilgalaikius pasimatymus tik 2 kartus po 1 parą, kai tuo tarpu kitiems asmenims suteikiama teisė per metus turėti 6 pasimatymus, todėl jis yra diskriminuojamas. Pareiškėjui teisė į pasimatymą buvo suteikta tik po bado akcijos, nors tokia teisė buvo nustatyta teisės aktuose. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovo darbuotoja padarė pažeidimą nesuteikdama jam pasimatymo, tačiau skundo esmė, pareiškėjo teigimu, buvo ta, kad jis, turėdamas teisės aktuose nustatytą teisę į pasimatymą, jo negavo ir dėl to turėjo badauti. Dėl badavimo neteko daug svorio, kuris neatsistato, vartoja stiprius raminamuosius vaistus, yra psichologiškai palūžęs, blogai miega, pastoviai kamuoja galvos skausmai, jaučiasi pažemintas, bijo dėl galimo šeimos iširimo. Teismas nepagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino tik 100 Eur suma, neatsižvelgė, kad pareiškėjas dėl savo teisių turėjo badauti.
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo. Nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjui nesuteikus pasimatymo su sutuoktine, Vilniaus PN pažeidė teisės aktus. Pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinė, atvykusi į pasimatymą su pareiškėju, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 punkto ir I priedo 6 punkto reikalavimus, kadangi jos striukėje buvo rasti draudžiami daiktai.
23. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad pasimatymas nutrauktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pasimatymas, priešingai nei sprendime nurodė teismas, buvo nutrauktas ne vyr. prižiūrėtojos sprendimu, bet Vilniaus PN direktoriaus įgalioto atstovo, kuriam direktorius žodžiu nurodė pasimatymą nutraukti. Po to, kai Vilniaus PN direktorius dėl minėtų priežasčių nusprendė pasimatymą nutraukti ir apie tai informavo direktoriaus budintį padėjėją, o pastarasis apie tai žodžiu informavo vyr. prižiūrėtoją, ji 2016 m. kovo 30 d. surašė tarnybinį pranešimą. Be to, buvo surašytas ir protokolas, kuriame užfiksuota, kad dėl D. S. striukės rankovėje rastų paslėptų „Pildyk“ SIM kortelės ir atminties kortelės „microSD“ 1 GB, pareiškėjui su sutuoktine nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas, o rasti daiktai perduoti Panevėžio PN konvojui. Pareiškėjo sutuoktinei dėl Vilniaus PN padaryto režimo reikalavimo pažeidimo buvo paskirta nuobauda.
24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, pasimatymų biuro darbuotojas ar kitas pareigūnas nutraukia pasimatymą, apie tai nedelsdamas žodžiu informuoja pataisos įstaigos direktoriaus budintį padėjėją ir pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei. Taigi nagrinėjamu atveju Vilniaus PN jokių pareiškėjo teisių į pasimatymus nepažeidė. Akcentuoja, kad pareiškėjui 2015 m. buvo suteikti du ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine ir 2016 m. – taip pat du ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.
25. Dėl pareiškėjo badavimo nurodo, kad Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas kalbėjo su pareiškėju, išsiaiškino badavimo priežastis, informavo apie neteisėto badavimo pasekmes. Apie tai buvo pranešta Kalėjimų departamentui, pareiškėjas buvo nuolat stebimas Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų, reguliariai atliekamas jo sveikatos būklės kontroliavimas darant įrašus jo sveikatos istorijos knygelėje. Taigi, atsakovo darbuotojai nagrinėjamu atveju pasielgė tinkamai, teisės aktuose nustatytos tvarkos nepažeidė. Pareiškėjui ilgalaikis pasimatymas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
26. Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti iš esmės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad pagal BVK nuostatas, nuo 2016 m. balandžio 1 d. sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes, per metus suteikiami 2 ilgalaikiai (vienos paros) ir vienas trumpalaikis (iki trijų valandų) pasimatymai. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jis diskriminuojamas dėl pasimatymų skaičiaus, kadangi po įsigaliojusių BVK pakeitimų, pasimatymų skaičius nuteistiesiems, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padidintas papildomai suteikiant teisę į trumpalaikį pasimatymą, kadangi iki 2016 m. balandžio 1 d. tokia teisė jiems nebuvo numatyta.
27. Atsakovo atstovas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo gali iširti jo šeima, kadangi jo sutuoktinė pažeidimą padarė sąmoningai, suvokdama galimas pasekmes. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus PN pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, kad pareiškėjui paskelbus apie badavimą, jis buvo stebimas medicinos darbuotojų, atliekama jo sveikatos būklės kontrolė, jis buvo prižiūrimas. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 17 d. neteko 4 kg svorio, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad neteko 7-8 kg. Toks svorio netekimas nėra labai reikšmingas, todėl pareiškėjas negalėjo jausti neigiamų pasekmių. Be to, pareiškėjas atsisakė valgyti Vilniaus PN išduodamą maistą, tačiau jis valgė savo maistą, pirktą Vilniaus PN esančioje parduotuvėje, tai patvirtina atsiskaitymų žiniaraštis, iš kurio matyti, kad jis 2016 m. vasario 23 d. pirko prekių už 108,55 Eur, 2016 m. kovo 21 d. – už 33,18 Eur ir 2016 m. kovo 29 d. – už 89,48 Eur.
28. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui dėl badavimo galėjo būti paskirta nuobauda, tačiau įstatyme šis reikalavimas nėra imperatyvus. Vilniaus PN, nepaskirdamas pareiškėjui nuobaudos dėl badavimo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
29. Pareiškėjas taip pat nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto, o vien tik deklaratyvių teiginių apie patirtą žalą nepakanka. Be to, pareiškėjo pažeista teisė, jeigu būtų nustatyti neteisėti Vilniaus PN veiksmai, gali būti apginta ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
31. Atsiliepime nurodo teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis nuteistiesiems suteikiami pasimatymai, taip pat, kad pareiškėjui buvo suteikti teisės aktuose nustatyti priklausantys pasimatymai ir jo teisės pažeistos nebuvo. Akcentuoja, kad BVK 9 straipsnyje nustatytas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, pagal kurį nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo sutuoktinė, kuriai taip pat buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas, atvykusi iš Panevėžio PN, padarė režimo reikalavimų pažeidimą, todėl ilgalaikis pasimatymas nebuvo suteiktas pagrįstai. D. S. dėl režimo reikalavimų pažeidimo buvo paskirta nuobauda.
32. Atsiliepimuose nurodo, kad pareiškėjas dėl neįvykusio ilgalaikio pasimatymo su skundu kreipėsi į Panevėžio PN, kuris pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad D. S., atvykusi į ilgalaikį pasimatymą į Vilniaus PN, padarė drausmės pažeidimą ir buvo uždaryta į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą, jos teisinė padėtis sugriežtėjo ir jai pasimatymas suteiktas nebuvo. Skundo nagrinėjimo laikotarpiu D. S. jau buvo atlikusi nuobaudą ir jai buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas.
33. Pažymi, kad nuteistajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, pataisos įtaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis - ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, nedelsdamas privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai pranešti Kalėjimo departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui. Vilniaus PN administracija griežtai vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, direktoriaus pavaduotojas 2016 m. kovo 10 d. lankėsi ir kalbėjosi su pareiškėju, išsiaiškino jo badavimo priežastis, informavo jį apie neteisėto badavimo pasekmes. Apie tai buvo informuotas ir Kalėjimų departamentas. Pareiškėjui paskelbus apie badavimą, jis buvo nuolat stebimas Vilniaus PN medikų, buvo reguliariai atliekamas jo sveikatos būklės monitoringas bei daromi atitinkami įrašai Asmens sveikatos istorijoje. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Nenustatyta, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
34. Akcentuoja, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad pareiškėjo teisei apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Esant šioms aplinkybėms, nustačius, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtintos įrodymais, darytina išvada, jog pareiškėjas nepatyrė skunde nurodytos neturtinės žalos ir nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo, dėl kurio pareiškėjas badavo, atlyginimo.
36. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Vilniaus PN veiksmai pareigūnams nepriimant motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, dėl ko jis buvo priverstas atsisakyti maisto, vėliau suteikus 2016 m. kovo 30 d. pasimatymą (sprendimo dėl to nėra), vyr. prižiūrėtojos tarnybiniame pranešime išdėstytas sprendimas nesuteikti pareiškėjui ir jo sutuoktinei 2016 m. kovo 30 d. ilgalaikio pasimatymo, negali būti laikomi pagrįstais, todėl konstatavo, jog Vilniaus PN neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl Vilniaus PN veiksmų galėjo patirti skunde nurodytus nepatogumus, todėl patyrė žalą, kurią teismas įvertino 100 Eur suma ir priteisė ją pareiškėjui iš atsakovo.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat teigia, kad yra diskriminuojamas, kadangi kitiems nuteistiesiems BVK nustato daugiau pasimatymų per metus.
39. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo, taip pat nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
41. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
42. Kaip minėta, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės negali keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas nebuvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinio netikrumo ir neaiškumo būseną, nes ji negalėtų būti tikra, jog kita šalis nepateiks jai siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdu iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.). Proceso šalių pareiga elgtis sąžiningai iš esmės nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinės instancijos teisme (žr. LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).
43. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su diskriminacija dėl BVK nustatyto pasimatymų skaičiaus, pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui šiuo argumentu, t. y., kad buvo diskriminuojamas dėl pasimatymų skaičiaus, reikalavimo priteisti neturtinę žalą, negrindė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl minėto argumento nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija nurodytų pareiškėjo argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.
44. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija, vertindama Vilniaus PN veiksmus dėl ilgalaikio pasimatymo pareiškėjui suteikimo / nesuteikimo, pažymi, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuriame prašė paaiškinti, kodėl jam ribojami pasimatymai su sutuoktine, kuri taip pat atlieka bausmę, kai kitiems nuteistiesiems BVK nustato didesnį skaičių ilgalaikių pasimatymų. Kalėjimų departamentas 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2S-1168 šį pareiškėjo prašymą persiuntė Vilniaus PN ir įpareigojo tinkamai į jį atsakyti (b. l. 21). Negavęs atsakymo iš Vilniaus PN, Kalėjimų departamento, pareiškėjas 2016 m. kovo 9 d. pareiškimu informavo Vilniaus PN direktorių, kad dėl administracijos veiksmų atsisako maisto (b. l. 29–32). Pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. pareiškimu informavo Vilniaus PN, kad nutraukia badavimą ir pradeda valgyti (b. l. 32).
45. Iš bylos dokumentų visumos, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad Vilniaus PN po pareiškėjo badavimo, suteikė jam ilgalaikį pasimatymą 2016 m. kovo 30 d. (vienai parai), tačiau pasimatymas neįvyko dėl to, kad pas pareiškėjo sutuoktinę, atvykusią į ilgalaikį pasimatymą (2016 m. kovo 30 d.), buvo rasti draudžiami daiktai. Pirmosios instancijos teismas vertino Vilniaus PN veiksmus dėl 2016 m. kovo 30 d. neįvykusio pasimatymo, tačiau pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad neturtinę žalą jis kildina iš Vilniaus PN veiksmų neatsakant į jo prašymą suteikti jam pagal teisės aktus priklausantį ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine D. S., dėl to jis badavo, o ne dėl 2016 m. kovo 30 d. suteikto, tačiau neįvykusio, ilgalaikio pasimatymo.
46. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 18 d. dėl Vilniaus PN veiksmų neatsakant į pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo, badavo. Pareiškėjui 2016 m. kovo 30 d. buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine D. S., t. y. ilgalaikis pasimatymas buvo suteiktas po pareiškėjo paskelbto badavimo. Aplinkybė, kad pareiškėjui priklausė ilgalaikis pasimatymas, byloje nėra ginčijama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad Vilniaus PN pareigūnai, nepriėmę motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine (dėl to jis buvo priverstas badauti, nors vėliau – 2016 m. kovo 30 d. –ilgalaikis pasimatymas buvo suteiktas, tačiau neįvyko dėl pareiškėjo sutuoktinės režimo reikalavimų pažeidimo), pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę gauti motyvuotą atsakymą dėl jo prašymo, teisę į ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjas dėl tokių Vilniaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią reikėtų įvertinti pinigais.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
48. Nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl Vilniaus PN veiksmų nepriimant motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, todėl pareiškėjas badavo nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 18 d., dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jeigu į jo prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą būtų atsakyta. Be to, byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję būtent su jo badavimu, išskyrus tai, kad jis, kaip matyti iš byloje esančios badaujančio asmens kortelės (b. l. 39–40), neteko 4–5 kg svorio. Taigi byloje nėra pateikta duomenų, jog dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, tai, kad ilgalaikis pasimatymas pareiškėjui buvo suteiktas 2016 m. kovo 30 d. (neįvyko dėl pareiškėjo sutuoktinės režimo reikalavimų pažeidimo), atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas atitinkamai keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė Vilniaus pataisos namams nepriimant motyvuoto sprendimo dėl jo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine (dėl to pareiškėjas badavo), buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.