- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3186-1079/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00973-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi savo sutuoktinio I. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis I. P.. Po I. P. mirties liko trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po I. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis mirusysis vaikų neturi. Pareiškėja sutuoktiniui priklausančiame bute kartu gyveno nuo santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), kartu šiuo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad gyveno su sutuoktiniu jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), iki jo mirties. Ten ir toliau gyvena, moka mokesčius už butą. Iš karto po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, nes nespėjo pasikeisti leidimo gyventi Lietuvoje, dokumentas buvo gaminamas Telšiuose, todėl užtruko. Po to kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur, nes ji iki santuokos buvo įgijusi kambarį bendrabutyje, kur ir yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Įsiskolinimo už butą nėra, ji mokėjo mokesčius ir po sutuoktinio mirties toliau juos moka. Jos sutuoktinis lyg turėjo vaikų, kurie kartu su motina seniai, po santuokos nutraukimo, išvyko į Baltarusiją, jis ryšių nepalaikė. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad galėtų priimti palikimą.
Pareiškėjo atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu iki jo mirties gyvendama jam priklausančiame bute ir toliau ten gyvendama ir prižiūrėdama butą, mokėdama už jį mokesčius priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Įsiskolinimo už butą nėra, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pateiktam pareiškimui. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp I. P. ir G. P. (santuokos liudijime pavardė P.) sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 258); Gyventojų registro duomenimis I. P. mirė (duomenys neskelbtini), miręs santuokoje, duomenų apie vaikus nėra; Nekilnojamojo turto registro duomenimis I. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. Z. pranešimas patvirtina, kad po I. P. mirties, įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais(jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama mirusio I. P. sutuoktinė turi teisę paveldėti jo turtą ar jo dalį.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, pareiškėjos parodymai patvirtina, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno sutuoktiniui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjos sutuoktinis valdė asmeninės nuosavybės teise, pagal 1992 m. kovo 18 d. pirkimo pardavimo sutartį. Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos sutuoktinio I. P. vardu. Sutuoktiniui mirus, pareiškėja G. P. ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo butą, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo jos sutuoktiniui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad G. P. po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą iš karto po palikėjo mirties, priėmė mirusio sutuoktinio I. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. P., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio I. P. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Jokie kiti asmenys į I. P. palikimą nepretendavo ir per trijų mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos G. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.