Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-6535-661/2016 pagal ieškovo A. I. (A. I.) ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-487 dalį, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimu į Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, negaliojančia, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą buto, esančio (duomenys neskelbtini), viešo aukciono sąlygą dėl pradinės 46 000 Eur pardavimo kainos negaliojančia, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-05-25 priėmė sprendimą Nr. 1-487, kuriuo papildė savo ankstesniu 2014-11-12 sprendimu Nr. 1-2098 „Dėl Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintą Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Į šį papildytą Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto pardavimo viešo aukciono būdu sąlygas patvirtino viešo aukciono organizatorius atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Viena iš buto pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų yra ginčo buto pradinė jo pardavimo kaina - 46 000 Eur. Ieškovas ginčo buto įtraukimą į papildytą Viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą laikė neteisėtu, o patvirtintą buto pradinę jo pardavimo kainą laikė nepagrįsta.Ieškovo teigimu, ginčus dėl viešojo aukciono procedūros nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004-11-24 nutartis byloje Nr. TK-2004-92, 2008-06-25 nutartis byloje Nr. T-2008-06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-877-624/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-6705-643/2014, 2015-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-8209- 629/2015). Šiuo atveju ginčas kilo dėl viešojo aukciono, kai atitinkamų institucijų veiksmai atliekami įgyvendinat turto savininko teises, o ne vykdant viešojo administravimo funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešo aukciono (CK 6.419 str.) ir viešo konkurso (CK 6.947 str.) teisiniai santykiai panašūs, todėl ginčai, kylantis iš tokių santykių turi būti sprendžiami analogiškai, ginčų dėl viešo aukciono teismingumas nustatomas kaip ir ginčų dėl viešo konkurso pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-11-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo A. I. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui ir grąžinti ieškinį bei jo priedus ieškinį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nei ginčo turto savininkas, nei bendrasavininkas.

Teismas nustatė, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas yra pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-487 dalį, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimu į Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, negaliojančia.

Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013-02-12 nutartis Nr. T-20-2013, 2011-11-15 nutartis Nr. T-61-2011, 2011-10-05 nutartis Nr. T-42-2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje bylos Nr. AS-877-624/2015, kurioje priimta 2015-06-15 nutartis, ir ieškovo nurodomos šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-487 dalį negaliojančia, ką reglamentuoja specialusis administracinis teisės aktas - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Tuo tarpu, ieškovo nurodomoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su viešo aukciono organizavimu ir jo rezultatais, t. y. veiksmu kurį reglamentuoja CK 6.419 straipsnis.

Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą buto, esančio Paribio g. 3-2, Vilniuje, viešo aukciono sąlygą dėl pradinės 46 000 Eur pardavimo kainos negaliojančia laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti su civilinės bylos pasirengimu nagrinėti teisme susijusius klausimus.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi Specialioji teisėjų kolegija 2008-06-25 nutartyje, priimtoje byloje Nr. T-2008-06, ir 2004-11-24 nutartyje, priimtoje byloje Nr. TK-2004-92, yra išaiškinusi, kad viešojo aukciono procedūra yra civiliniai pirkimo - pardavimo santykiai (CK 6.419 str.) ir viešojo administravimo subjektai šiais atvejais dalyvauja įgyvendindami turto savininko teises, o ne vykdydami jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas. Todėl ginčus dėl viešojo aukciono procedūros nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Šia praktika taip pat vadovaujasi administraciniai teismai, spręsdami klausimą dėl šios kategorijos bylos teismingumo (Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015-04-14 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 1-8209-629/2015; 2014-03-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 1-6705-643/2014, Lietuvos vyriausiais administracinis teismo 2015-06-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-877-624/2015);Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta teismų praktika ir nepagrįstai dėl jos nepasisakė;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2013-02-21 nutartimi, priimta byloje Nr. T-20-2013, 2011-11-15 nutartimi, priimta byloje Nr. T-61-2011, 2011-10-05 nutartimi, priimta byloje Nr. T-42-2011, kadangi minėtose nutartyse buvo sprendžiamas klausimas, kuris teismas, t. y. bendrosios kompetencijos ar specialiosios kompetencijos, turi nagrinėti ginčą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis;Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad sprendžiant ginčo teismingumo klausimą neturi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-877-624/2015, pateiktu teisės išaiškinimu, kadangi savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu CK 6.419 straipsnis ir kiti Civilinio kodekso straipsniai reglamentuoja tik tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita (CK 6.419 str. 4 d.). Be to, tokie specialūs teisės aktai neturi įtakos teisinių santykių pobūdžiui, pagal kurį ir nustatomas ginčo teismingumas;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą buto, esančio (duomenys neskelbtini), viešo aukciono sąlygą dėl pradinės 46 000 Eur pardavimo kainos negaliojančia, laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016-06-28 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Kaip minėta ieškovas ginčija atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-487 dalį, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimu į Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ieškovas ginčija ne atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos galimai neteisėtus veiksmus, bet jos priimto sprendimo kaip atitinkamo akto teisėtumą bei pagrįstumą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių.

Apeliacinis teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintą buto, esančio (duomenys neskelbtini), viešo aukciono sąlygą dėl pradinės 46 000 Eur pardavimo kainos negaliojančia laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, kadangi jis priklauso nuo pirmojo reikalavimo.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsisakymo priimti ieškinį yra pagrįstos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo A. I. (A. I.) atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį paliktą nepakeistą.