Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-26708-950/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance 2021 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. P. 233,87 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 105,24 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje, iš kurios yra kildinami ieškinio reikalavimai, buvo numatyta, jog ginčai sprendžiami teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą, konstatavo, jog ieškovės pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apeliantė įsitikinusi, kad minėta sutarties sąlyga, nustatanti teritorinį teismingumą, nebuvo individualiai aptarta sutarties sudarymo metu, todėl negali būti taikoma šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliantės argumentu.

9. Pažymėtina, kad CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10. Vertinant šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai yra kildinami iš 2019 m. rugsėjo 12 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-018717, kuri yra sudaryta su fiziniu asmeniu, asmeninio naudojimo tikslams, taigi, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnis).

11. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

12. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan. (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

13. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje nuomos sutartyje yra numatytas išimtinis teritorinis teismingumas: „bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami derybų tarp šalių būdu. Jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą“. Ieškovė pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakove J. P. ši sutarties sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta (suderinta). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, ex officio nevertino šios sutarties sąlygos nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nenustatė, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotoja jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu atitinka vartotojos interesus. Taigi, byloje nėra duomenų, jog sutartyje nustatyto išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga yra palankesnė vartotojai, juolab, kad, kaip minėta, pati ieškovė pripažįsta teismingumo pagal vartotojos gyvenamąją vietą taikymą.

14. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.