- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3150-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00944-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- G. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-622-514/2016 dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią G. K. jos dukros G. G. atžvilgiu. Nurodo, kad laikinai apribojus motinos valdžią, G. G. motina nedėjo jokių pastangų keisti gyvenimo būdo, vaiku domisi epizodiškai, aplaidžiai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką. Pareiškėja mano, kad galimybės tikėtis pokyčių ateityje nėra, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikiną motinos valdžios apribojimą G. K., jos mažametės dukros atžvilgiu, pakeisti į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
2. Suinteresuotam asmeniui G. K. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje nurodoma, kad taikant bet kokias priemones, susijusias su vaiku (teisines ar neteisines), jos taikomos pirmiausiai vertinant vaiko interesus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mama yra G. G., o tėvas L. R.. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-622-514/2021 laikinai apribota G. K. motinos valdžia į dukrą G. G., o tėvui L. R. tėvo valdžia į dukrą G. G. apribota neterminuotai. Tuo pačiu teismo sprendimu G. G. nustatyta nuolatinė globa, globėja ir turto administratore paskirta L. G., o iš motinos G. K. priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 70 Eur.
6. Iš 2021 m. rugpjūčio 16 d. Plungės socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad L. G. globoja savo anūkę G. G. nuo gimimo, tarp judviejų susiformavęs labai stiprus emocinis ryšys. Globėja L. su seneliu V. į globą žiūri atsakingai, rūpinasi vaiku, užtikrina visus būtinus poreikius, namuose sudarytos visos sąlygos G. ilsėtis ir ugdytis. Vaiko motina G. K. noro pati auginti dukrą nėra išreiškusi, nerodo noro bendrauti su mergaite. Globėja pati dažniausiai G. nuveža pas biologinę motiną, kad mergaitė galėtų susitikti ir pabendrauti su jaunesniu broliu N.. Biologinis tėvas apskritai jokio ryšio su G. nepalaiko.
7. Pareiškėjos atstovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. išklausė G. G. nuomonę, kurio metu mergaitė paaiškino, kad jai sekasi gerai, jai nieko netrūksta pas močiutę. Teigė, kad jai labiausiai patinka valgyti blynus, maistą namuose ruošia močiutė, močiutė taip pat jai perka visus rūbus. Mergaitė nurodė, kad viską renkasi kartu su senele, perka rožinius rūbus. Teigė, kad namuose turi pareigų: susitvarkyti kambarį, žaislus, padėti ruošti maistą. Taip pat teigė, kad mokykloje jai sekasi gerai, mėgsta matematika, nurodė, kad gavusi gerus pažymius, ją pagiria ir paskatina senelė. Daugiausia bendrauja su pusseserėmis, kurios yra panašaus amžiaus, pati ji mėgsta žaisti kompiuteriu, būti lauke. Paklausus apie mamą, vaikas nurodė, kad net nežino ką atsakyti. Paaiškino, kad motina atvažiuoja kelis kartus per savaitę, kartais pas ją nakvoja, o kartais tik pasisvečiuoja porai valandų. Motiną mergaitė vadina mama arba vardu – G.. Vaikas teigė, kad su mama sutaria, kartais kur nors išvažiuoja. Taip pat nurodė, kad mamos nepasiilgsta, kodėl negalėjo atsakyti. G. teigė, kad mama atveža jai lauktuvių - saldainių, rūbų, tačiau pinigėlių duoda tik močiutė. Vaikas nurodė, kad pas mamą niekada nepasilieka nakvoti, jai nepatinka, ji pasiilgsta močiutės.
8. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad apribojus laikinai motinos G. K. valdžią jos dukros atžvilgiu ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su L. G., motinos G. K. požiūris į vaiko auginimą ir motinos teises bei pareigas išliko nepasikeitęs, ji nesiėmė priemonių įgyvendinti motinos valdžią, nedėjo pakankamų pastangų susigrąžinti dukrą. Vaiko mama G. K. nėra sudariusi tinkamų sąlygų savo dukrai saugiai augti ir vystytis jos šeimoje ir to nesiekia. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad G. K. ryšio su dukra nepalaiko, yra nusišalinusi nuo dukros auginimo ir išlaikymo, dukra nesidomi ir su ja nebendrauja.
9. Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo G. K. nesirūpina ir visiškai nesidomi savo nepilnamete dukra, savo, kaip motinos pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo G. K. negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnametės dukros G. G. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo pačios kaltės, nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi ja, visiškai nusišalino ir jokių pastangų dukrą susigrąžinti į šeimą nededa. Tokiu savo elgesiu suinteresuotas asmuo nepilnamečiui vaikui daro ypatingą žalą.
10. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog G. K. nevykdo jai įstatymu nustatytų tėvų pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką nesiėmė. Ji nusišalino nuo dukros priežiūros, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti G. K. motinos valdžią, laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kita 2016 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
11. Suinteresuotam asmeniui G. K. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus tėvo (motinos) valdžią, tėvai (motina) netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvo (motinos) valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų (motinos) sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų (motinos) valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 408 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti 2016 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-622-514/2016 dalį dėl laikino motinos G. K. valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kitą 2016 m. birželio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-622-514/2016, dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.