Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. G., L. R., tretysis asmuo L. G., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-15 įsakymu Nr. D-340 G. G. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta jos senelė L. G., kuri faktiškai savo vaikaite rūpinosi nuo pat jos gimimo. Mažametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Globėja G. yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą.

Atsakovė nuo laikinosios globos jos dukrai nustatymo augančia dukra visiškai nesirūpino ir neišlaikė, nesiekė sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir sveikai vystytis, neturėjo pastovios gyvenamos vietos, nuolat keitė partnerius, girtavo. Atsakovės šeimoje, jai gyvenant su skirtingais partneriais, pasitaikydavo ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Teikiant socialines paslaugas atsakovės šeimai, buvo gauta informacija, kad dėl netinkamo G. G. gyvenimo būdo, socialinių įgūdžių stokos, gali kilti pavojus ir kito, gyvenančio kartu su atsakove, mažamečio N. I. gyvybei ir sveikatai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu su atsakove ir jos sūnumi N. gyvena ir vaiko tėvas, darytina prielaida, kad tėvai abu kartu sugebės tinkamai pasirūpinti vaiko priežiūra ir saugumu.

Abiem mažametės G. tėvams G. G. ir L. R. buvo išaiškintos pasekmės, kylančios dėl tėvų pareigų nevykdymo. Atsakovė nuo pat vaiko gimimo tinkamai nevykdė prigimtinių tėvų pareigų vaikui, nesirūpino juo, nesidomėjo jo gyvenimu, nesiekė sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų savo dukrai, neišreiškė noro jos auginti, nesiekė susigrąžinti. Toks atsakovų elgesys leidžia daryti išvadą, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo. Nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nustatyti nuolatinę globą atsakovų, priteisti išlaikymą, globėja ir administratore paskirti L. G.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikaitę G. faktiškai prižiūri nuo jos gimimo, todėl sutinka būti nuolatine globėja. Atsakovė retkarčiais dukrą aplanko, tačiau nuolat rūpintis dukra, ją auklėti nepageidauja. Atsakovas dukra visiškai nesirūpina, ja nesidomi, nelanko, neteikia ir priteisto išlaikymo. Pritaria ieškovės atstovės nuomone, jog abiem tėvams turėtų būti apribota tėvų valdžia į dukrą neterminuotai.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad būtų neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą G.. Paaiškino, kad dukrą pagimdė besimokydama, todėl jos priežiūra rūpinosi tretysis asmuo L. G.. Vėliau, 2014 m. gimus sūnui N., jai buvo per sunku rūpintis dviem mažamečiais vaikais, dukra ir toliau liko gyventi pas senelius. Šiuo metu nuomoja būstą, kuriame vietos yra minimaliai, rūpintis abiem vaikais nesugebėtų. Be to, jos nuomone, dukra labiau yra prisirišusi prie dabartinės globėjos ir dukrai geriau gyventi su seneliais. Kadangi nedirba, ieškovo prašomo dydžio išlaikymo dukrai galimybės teikti neturėtų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovams pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo į dukrą G. G., gimusią 2013 m, rugpjūčio 25 d.

LR CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Ieškovas ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad atsakovai nuo pat vaiko gimimo tinkamai nevykdė prigimtinių tėvų pareigų vaikui, nesirūpino dukra, nesidomėjo jos gyvenimu, nesiekė sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai, neišreiškė noro jos susigrąžinti.

Nagrinėjant ginčą, nustatyta, kad atsakovai po dukros G. gimimo kartu negyveno, tačiau tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str. 2 d.), todėl kad ir negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamos tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. Atsakovas L. R. ilgą laiką nesirūpina nepilnamete dukra, nedalyvauja jos auklėjime, išlaikymo neteikia. Iš esmės šias aplinkybes atsakovas pripažino, teikdamas 2015-05-14 paaiškinimą Plungės r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodė, kad su vaiko mama kartu negyveno ir vaiko nuo gimimo neaugino, kad neturi pastovių pajamų ir gyvenamos vietos. Aplinkybes, kad atsakovas L. R. nelanko dukros, nesidomi ja, neteikia išlaikymo, patvirtino ir laikinoji globėja L. G.. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas faktiškai yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvų pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl yra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią į nepilnametę dukrą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovų dukrai G. G. 2015 m. gegužės 15 d. Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-340 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta L. G.

Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo bet kokie ryšiai su dukra yra nutrūkę, pats atsakovas nesiekia jų atnaujinti, neišreiškė noro auginti dukrą, ja rūpintis ir prižiūrėti, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad padėtis gali pasikeisti, dėl ko taikytinas neterminuotas tėvo valdžios ribojimas.

Atsakovės G. G. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2014-12-19.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šios priemonės atsakovės atžvilgiu taikytos, gavus Platelių seniūnijos 2014-11-04 informaciją apie tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina mažamete dukra, išvykdama iš namų ir dukrą palikdama savo tėvų priežiūrai.

Atsakovei dėl vaiko nepriežiūros, socialinių, motinystės įgūdžių stokos buvo teikiamos socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, socialinių įgūdžių ir palaikymo.

Atsakovė ilgą laiką nesirūpina mažamete dukra, kurią faktiškai nuo pat gimimo augina tretysis asmuo L. G.. Kad nesirūpino mažamete dukra, atsakovė pripažįsta. Toks atsakovės elgesys, ilgalaikis nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, nesirūpinimas juo yra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu.

Ieškovas ieškiniu prašo apriboti atsakovės motinos valdžią dukros G. atžvilgiu neterminuotai, kadangi atsakovė dėl aplaidumo, abejingumo, socialinių įgūdžių stokos, girtavimo, nesugebėtų pasirūpinti dukros G. poreikių užtikrinimu, nėra duomenų, kad padėtis gali keistis.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu nepasitvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės girtavimo. Kad atsakovė turėtų problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, nenurodė ir socialinė darbuotoja M. K., byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų bausta administracine tvarka dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros ir pan., todėl teismas nesutinka su ieškovo atstovės vertinimu, jog atsakovė girtauja. Vienkartinis užfiksavimas, kad atsakovė konflikto metu buvo neblaivi, neleidžia spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu. Teismo vertinimu atsakingų institucijų darbuotojams dirbant su atsakovės šeima, situacija gali keistis.

Lankantis šeimoje pas atsakovę G. G. nustatyta, kad gyvenimo sąlygos pakankamos, namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (2014-12-15 šeimos aplankymo aktas). Pakartotinai apsilankius pas atsakovę 2015-10-29 buvo nustatyta, kad atsakovės šeima gyvena nuomojamame bendrabučio tipo bute, kuriame visi patogumai, šeima turi būtinus baldus, buitinę techniką, vaikui (sūnui N.) supirktos pagal amžių ugdymui reikalingos priemonės, gyvenimo sąlygos geros, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Taigi atsakovė turi ir gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas abiems vaikams. Pagal esamus įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovei teikiant socialines paslaugas vis tik pokyčiai atsakovės šeimoje yra tikėtini.

Vaiko teises reglamentuojančių įstatymų nuostatose įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio. Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamos per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų. Vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Pažymėtina, kad socialinis darbas su šeima neturėtų būti orientuotas tik į kontrolę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos auklėjant ir prižiūrint vaikus 2014 m. įtraukta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atsakovės šeimai Plungės socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas (informavimo, konsultavimo socialinių įgūdžių).

Plungės socialinių paslaugų centro informacija patvirtina, kad atsakovės šeimai teikiant socialines paslaugas, atsakovė bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, informuodavo apie gyvenamos vietos pakeitimą ar asmeninio gyvenimo pasikeitimus, ką patvirtino ir socialinė darbuotoja liudytoja M. K., papildomai paaiškinusi, jog atsakovė ne visada tesėdavo pažadus rūpintis ne tik sūnumi, bet ir nepilnamete dukra, nesiėmė iniciatyvos susitvarkyti šeimos finansines problemas, namuose trūko tvarkos, švaros, atsakovei trūko socialinių įgūdžių.

Atsakovė šiuo metu augina ir rūpinasi dar vienu mažamečiu vaiku, pati atsakovė nurodė, kad jai trūksta įgūdžių prižiūrint du mažamečius vaikus. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė dukrą lanko, dukrą prižiūrėjo laikinai globėjai trumpam išvykus į užsienį 2016 m. gegužės mėnesį, taigi ryšiai tarp dukros ir mamos nėra nutrūkę, todėl negalima daryti išvados, kad padėtis dėl dukros priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti, atsakovei ir toliau dalyvaujant socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo procese. Tik tokiu atveju, jeigu teismas nustatytų, kad atkurti ryšio tarp vaiko ir motinos nėra galimybių, motinos valdžia turėtų būti apribojama neterminuotai.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų elgesį bei gyvenimo būdą ir kad laikinas valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant kol ta žala bus padaryta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną motinos valdžios apribojimą, tuo pačiu sudarant galimybę atsakovei iš esmės pakoreguoti savo elgesį, kad jis atitiktų tėvų valdžios turinį bei dukros interesus.

Tuo atveju, jei per laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpį atsakovė nesiims pakankamų priemonių, ieškovui išlieka teisė kreiptis į teismą kreiptis pakartotinai dėl nuolatinio tėvų valdžios apribojimo.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apribojus tėvų valdžią išlieka.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turi būti proporcingas jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kriterijumi, nustatančiu priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nedirba, jokių pajamų neturi, nekilnojamojo turto nėra įgijusi, išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų N., gimusį 2014-12-28. Atsakovės galimybės, auginant mažametį vaiką, dalyvauti darbo rinkoje ir gauti darbą ir pajamas, atitinkantį jos amžių ir profesinius įgūdžius yra ribotos. Tačiau sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukrą vykdymo. Atsakovė turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios pareigos negali atsisakyti. Įvertinus šeimos turtinę padėtį, šeimos pajamas, galimybę jas padidinti, išlaikytinių skaičių, dukros amžių, ieškovo prašomas išlaikymo dydis mažintinas iki 70 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, nustatytina nuolatinė globa atsakovų dukrai G. (LR CK 3.257 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovų dukra G. gyvena su močiute L. G., kuri ir toliau sutinka rūpintis anūke, pagal sveikatos būklę ir asmenines savybes gali būti paskirta globėja, turi tinkamas buitines, materialines sąlygas, vaikaite rūpinasi ir šiuo metu, santykiai yra geri, kliūčių, numatytų LR CK 3.269 str., L. G. skiriant globėja nėra, todėl L. G. skirtina G. globėja bei turto administratore (CK 4.237, 4.240 str.). Globos vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.265 str. 1 p.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 93 str.). Atsakovė niekur nedirba, pajamų neturi, šeima atitinka kriterijus gauti socialinę paramą, todėl nuo dalies žyminio mokesčio atleistina, išieškant 20 Eur (LR CPK 83 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros G. G., gim. 2013 m. rugpjūčio 25 d., atžvilgiu.

Terminuotai apriboti G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros G. G., gim. 2013 m. rugpjūčio 25 d., atžvilgiu.

Priteisti iš G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. G., gim. 2013 m. rugpjūčio 25 d., išlaikyti periodinėmis išmokomis po 70 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki dukros pilnametystės.

Nustatyti nuolatinę globą G. G., gim. 2013 m. rugpjūčio 25 d., ir globėja bei turto administratore paskirti L. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti G. G., gim. 2013 m. rugpjūčio 25 d. globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. R. 20,50 Eur, iš G. G. 20,50 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo ir globos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.