Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. O. būdamas blaivus ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir dviems žmonėms buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2017-06-02, apie 21.53 val., vairuodamas T. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), pažeidė KET 9. punkto reikalavimus, numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ...“, 20. punkto reikalavimus, numatančius, kad „ transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“ bei 127. punkto reikalavimus, numatančius, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą... ir jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“, t. y. važiavo Vilniaus r., keliu Nr. 101, (duomenys neskelbtini) kilometre, važiuodamas buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (tamsų paros metą, neapšviestą kelio ruožą, ribotą matomumą), vairuodamas automobilį nestebėjo betarpiškai kelio, privažiuodamas kelio vingį į kairę, laiku nesulėtino važiavimo greičio ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į griovį kairėje kelio pusėje ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., automobilio keleiviams E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. ir nepilnamečiui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas T. V. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.101,103, 105, 137).

Kaltinamasis E. O. (toliau-kaltinamasis) kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su A. P., E. P. ir A. B. dirbo vienoje brigadoje. Nei vienas iš jų neturėjo teisės vairuoti, todėl jis nuolat paimdavo automobilį ir nuveždavo juos į darbą, o paksui išvežiodavo į namus. 2017-06-02 vakare grįždavo visi kartu namo, (duomenys neskelbtini). Privažiuojant prie kelio vingio į kairę kažkas iš vaikinų pasakė: „Žiūrėk“, ir pro tarpą tarp priekinių sėdynių prakišo ranką, kurioje laikė mobilųjį telefoną, rodydamas jam kažkokį muzikinį klipą. Jis žvilgtelėjo sekundei, ką šis rodo ir tuoj pat vėl pažiūrėjo į priekį, į kelią , staiga pamatė priekyje priešpriešiais, viduriu važiuojamosios dalies, iš už kelio vingio išvažiuojantį lengvąjį automobilį. Suprato, kad bus avarija, siekdamas išvengti susidūrimo staigiai suko vairą į dešinę, po to taip pat staigiai – į kairę. Susidūrimo išvengė, tačiau jam išsukant vairą į kairę, galinis dešinys ratas užšoko ant kelkraščio žvyro, automobilį apsuko ir pajuto, kad jis tapo nevaldomas ir skersai čiuožia nuo važiuojamosios dalies, įvažiavo į griovį ir į kažką trenkėsi. Kas vyko toliau, prisimena blogai. Po to, jau daugiau nieko nepamenu, nes atsibudo jau ligoninėje. Jo vairavimo stažas 3 metai, jokių įvykių anksčiau nėra turėjęs. Blogai vertina savo elgesį. Nukentėjusiesiems po įvykio padėjo: Alvydą lankė ligoninėje, vežė maistą. Mirusiojo artimiesiems padėjo palaidoti, atsiprašė jų. Jo pajamos per mėnesį yra 700 eurų. Mano, kad galės dalimis padengti civilinius ieškinius, tačiau prašo sumažinti ieškinių dydžius. Papildomų pajamų neturi (t. 1, b.l. 102, 104, 106, 187-190).

Kaltinamajam E. O. visiškai prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnis).

Iš KET vietos apžiūros protokolo su priedais nustatyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r., ir nurodyta, jog automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelyje Nr(duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio, kairiame griovyje, priekine dalimi link Šumsko mst., nulaužęs medį. Nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies – 7,5 m, nuo galinio – 7,5 m. Nuo automobilio galinės dalie iki Žaliosios g. – 620 m. Šalia automobilio nulaužtas medis. Padangų pėdsakai – ant važiuojamosios dalies 31,0 m; 16,5 ir 4,5 m ilgio slydimo žymės, kurių pradžia dešinėje eismo juostoje ir pabaiga kairėje eismo juostoje (pagal važiavimo kryptį), toliau 33,5 ir 45,5 m ilgio slydimo žymės tęsiasi už važiuojamosios dalies ribų (griovyje). Ugniagesiai iš automobilio vairuotojo vietos ištraukė A. P. lavoną (1 t., b. l. 9-26).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo konstatuota, kad apžiūrėtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusėse sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (1 t., b. l. 27-30).

Iš lavono apžiūros protokolo sužinota, kad apžiūrėtas A. P. lavonas ir nurodyta, jog A. P. lavonas guli miškelyje, šalia sudaužyto automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kairės pusės), ant nugaros. Sužalota lavono veido sritis (1 t., b. l. 44-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 671/2017 (01) pažymėta, jog A. P. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos kakle, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai veide, kakle, kairiame petyje, dešinio raktikaulio projekcijoje, dilbiuose, plaštakose, kairiajame klube, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, blauzdose, kulkšnyse; minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje momeninėje srityje, viršutinėje lūpoje, krūtininėje aortos dalyje, nugaros krūtininėje dalyje, dešinio inksto projekcijoje; daugiaskeveldriniai nosikaulių, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio, dauginiai šonkaulių lūžiai; išsiskyręs stuburas tarp XI-XII krūtininių slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, išsiskyręs kairysis kryžkaulio klubakaulio sąnarys, kairiosios gaktikaulio viršutinės bei apatinės šakų lūžiai, išsiskyrusi gaktinė sąvarža; kairio šlaunikaulio galvos bei kaklo lūžiai; aortos, dauginiai kairio plaučio, kepenų, dešinio inksto plyšimai. Sužalojimai visumoje dėl vidaus organų sužalojimų kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. P. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos kakle, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimai veide, kakle, kairiajame petyje, dešinio raktikaulio projekcijoje, dilbiuose, plaštakose, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, blauzdose, kulkšnyse; minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje momeninėje srityje, viršutinėje lūpoje, krūtininėje aortos dalyje, nugaros krūtininėje dalyje, dešinio inksto projekcijoje; daugiaskeveldriniai nosikaulių, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio, dauginiai šonkaulių lūžiai; išsiskyręs stuburas tarp XI-XII krūtininių slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu, išsiskyręs kairysis kryžkaulio klubakaulio sąnarys, kairiosios gaktikaulio viršutinės bei apatinės šakų lūžiai, išsiskyrusi gaktinė sąvarža; kairio šlaunikaulio galvos bei kaklo lūžiai; aortos, dauginiai kairio plaučio, kepenų, dešinio inksto plyšimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir paviršiais, neilgai trukus iki mirties. A. P. sirgo aortos ateroskleroze ir kepenų suriebėjimu. A. P. mirė nuo kūno sumušimo, padaryto, galimai užduoties aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu. A. P. lavono kraujyje nustatyta 1,90 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (1 t., b. l. 47-56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. Paliulio 2017-07-19 specialisto išvados nustatyta, kad ekspertas, susipažinęs su pateiktais E. P. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog E. P. nustatyta dešinio kelio žaizda, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (1 t., b. l. 74).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. Paliulio 2017-07-19 specialisto išvados konstatuota, kad ekspertas, susipažinęs su pateiktais nepilnamečio A. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog nepilnamečiui A. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-03 nustatytas kepenų sumušimas su kraujosruva kepenyse ir krūtinės ląstos bei galvos sumušimais, bei trauminis šokas, taip pat konstatuoti daugybiniai nubrozdinimai. Kepenų sumušimas su daugybiniais kūno nubrozdinimais galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra ir sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 82).

Iš nukentėjusiosios M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų suprantama, jog ji yra A. P., žuvusio eismo įvykio, įvykusio 2017-06-02, metu, sugyventinė. Santykių nebuvo įteisinę, tačiau kartu gyveno apie 8-9 metus, vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Jos vyras kartu su broliu E. P. ir dviem draugais E. O. bei A. B. dirbo neoficialiai statybose. Visada dirbo keturiese arba trise, tuo atveju, jei Alvydas negalėjo prie šių prisijungti. 2017-06-02 šie irgi dirbo, dirbo visi keturi. Arturui paskambino 20.55 val. Jis pasakė jai, kad šie jau persirenginėja ir išvažiuoja namo. Praėjus kuriam laikui, kai pagal viską šie jau turėjo būti namie, bet šių dar nebuvo, pradėjo skambinti vyrui į mobilųjį telefoną. Šis nekėlė. Po to, kai vėl skambino, telefonas jau buvo išjungtas. Paskambino vyro broliui Edgarui. Pastarasis pakėlė tik kai antrą kartą paskambino. Edgar atsakė, kad ji nelaiku ir padėjo ragelį. Tai buvo 22.09 val. Suprato, kad kažkas įvyko. Maždaug po pusvalandžio paskambino Arturo ir Edgaro mamai. Ši pasakė, kad Edgar jau grįžo. Paklausė, kur jos vyras, ar ne pas šią. Ši atsakė, kad ne. Kadangi vyro mama ir brolis gyvena netoli nuo jų, todėl nuėjo pas šią. Edgar gulėjo lovoje apsiklojęs, bet ji matė, kad šis sumuštas. Pradėjo klausinėti, kur Artur. Edgar nieko neatsakinėjo. Ji vis klausinėjo. Po to pakvietė šio mamą ir jos kartu klausinėjo. Pagaliau šis atsakė, kad įvyko eismo įvykis, nurodė kur, bet sakė, kad brolis gyvas. Ji išėjo iš šių namų, sėdo į savo automobilį, užvažiavo į namus, paėmė savo mamą ir dukrą ir nuvažiavo į įvykio vietą. Atvykusi į įvykio vietą, pamatė E. O. tėvą bei vyro pusseserę. Sužinojo, kad greitoji išvežė tris žmones į ligoninę, kad jai reikia važiuoti irgi į ligonę. Nuvežė dukrą pas gimines ir pati ruošėsi važiuoti į ligoninę, tačiau, kai važiavo pro įvykio vietą, ją sustabdė šeimos draugas, pasakė, kad išliptų iš automobilio, kad jai niekur nereikia važiuoti. Suprato, kad įvyko kažkas baisaus, nors tiesiai kas įvyko, jai nesakė. Tada jos mama, kuri buvo su ja, nuėjo pas pareigūną sužinoti kas vyksta. Ši ir dalyvavo jos vyro atpažinime. Grįžusi ši pranešė jai, kad Artur mirė eimo įvykio vietoje. Šeštadienį, t. y. kitą dieną, nuėjo pas Edgarą. Klausė, kaip įvyko eismo įvykis. Edgar eismo įvykio aplinkybių neprisiminė, bet papasakojo, kad automobilį vairavo „Blek“ (tai E. O. pravardė), priekinėje keleivio vietoje sėdėjo Alvydas, o gale sėdėjo šis ir Artur. Kur tiksliai sėdėjo Artur, už vairuotojo, ar už keleivio, šis neprisiminė. Papildomai nori paaiškinti, kad jos vyras Artur niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, niekada nevairavo, ji jo vairuojančio nematė. Nors jie turi automobilį, kurį vairuoja ji, jis niekada net nebuvo sėdęs prie jos automobilio vairo. A. P. laidotuvėmis rūpinosi ji. Dėl jo žūties patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Prašo ją ir jos dukrą S. P. pripažinti nukentėjusiosiomis byloje (1 t., b.l. 59-60).

Papildomai teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad E. O. jos neatsiprašė, tik jo tėvai. Jos sugyventinis dirbo, tačiau nelegaliai. Ji laidojo sugyventinį savo lėšomis ir kaltinamojo tėvai prisidėjo. Iš Sodros gavo išmokas. Savo dukrai S. P. prašo priteisti išlaikymą netekus maitintojo po 400 eurų kas mėnesį, nes mano, kad kiekvienas žmogus turėtų per metus užsidirbti apie 10 000 eurų. Tokiu būdu ir apskaičiavo tą sumą. Artūras dirbdavo nuo pirmadienio iki sekmadienio, tai gaudavo kas savaitę po 250 eurų ir dar dirbo visokius atsitiktinius darbus. Turtinės žalos patyrė dėl laidotuvių 1500 eurų išlaidų. Neprieštarauja, kad kaltinamasis mokėtų dalimis neturtinę žalą. Iš kaltinamojo gavo 1200 eurų, tai turtinės žalos dalį atlyginimo (t. 1, b.l. 182, 190-191).

Iš nukentėjusiosios L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sužinota, kad 2017-06-02 jos sūnūs Egdaras ir Arturas kartu su E. O. išvažiavo uždarbiauti. Žinojo, kad šie išvažiavo trise, apie tai, kad su šiais važiavo ir dar vienas šių pažįstamas A. B., sužinojo tik po eismo įvykio. Išvažiavo šie iš pat ryto. Grįžti turėjo vėlai vakare. Apie 22 val. namo atėjo Edgar. Jis buvo visas sumuštas, paprašė užrišti jo koją, kuri kraujavo, ir atsigulė į lovą. Klausė, kas atsitiko, ar jis su kuo susimušė, bet jis nieko neatsakinėjo. Po kurio laiko jai į mobilųjį telefoną paskambino jos kito sūnaus, Arturo, sugyventinė Marina, ši paklausė, ar Edgaras namie. Sužinojusi, kad taip, paklausė, ar ir Arturas su juo. Atsakė, kad Artūro nėra, kad Edgaras grįžo vienas. Tai sužinojusi ši atbėgo pas juos (šie su Arturu gyveno netoli nuo jų) ir pradėjo klausinėti Edgarą apie Artūrą. Jis iš pradžių nieko nesakė, bet po to, kai pradėjo abidvi jį klausinėti, atsakė, kad šis Šumsko kelyje, kur anksčiau buvo įvykęs eismo įvykis. Marina pasakė, kad paims savo mamą ir šios dviese važiuos savo automobiliu ten, kur nurodė Edgaras. Maždaug po 10-15 minučių jai paskambino Marinos mama ir pranešė, kad Artūro jau nėra, kad jis žuvo eismo įvykio metu. Ji šoko būsenoje išbėgo iš namų ir bėgo į įvykio vietą, kuri buvo apie 1,5 km nuo jų namų. Kai atbėgo, įvykio vietoje pamatė policijos pareigūnus, gaisrininkus, daug susirinkusių žmonių. Sūnaus kūnas jau buvo išvežtas. Ji grįžo namo. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pridurti. S. A. laidotuvėmis rūpinosi jo sugyventinė Marina. Dėl sūnaus praradimo ji turtinės žalos nepatyrė, bet patyrė moralinę žalą, todėl prašo pripažinti ją byloje nukentėjusiąja (1 t. , b. l. 66, 67).

Papildomai teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad yra žuvusiojo motina. Sūnus iki mirties gyveno kartu su M. J.. Apie eismo įvykį sužinojo iš M. J.. Tą dieną sūnus Edgaras grįžo namo viena, persirengė ir paprašė perrišti koją. Paklausė Edgaro, kas nutiko, jis pasakė, kad nieko nenutiko ir nuėjo miegoti. Dar apie įvykį nieko nežinojo. Apie Artūro žūtį sužinojo jau paskui. Artūras su Marina gyveno kartu kaip šeima. Artūrą palaidojo Marina. Pagrindinės išlaidos dėl laidotuvių buvo Marinos, jis tik prisidėjo apie 400 eurų. Kaltinamasis buvo atvykęs pas ją su tėvais. Jos vienintelė atsiprašė tik kaltinamojo motina. Palaiko savo ieškinį. Sutinka, kad kaltinamasis atlygintų žalą dalimis (t. 1, b.l. 183, 191-192).

Iš nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2017-06-02, apie 07.00 val., automobilio vairuotojas E. O. atvažiavo į sutartą vietą, (duomenys neskelbtini), kur juos pasiėmė A. P., A. B. ir nuvažiavo į darbą. 2017-06-02, apie 17 val., baigėsi darbas ir jie važiavo kartu namo, automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. O., priekyje keleivio pusėje sėdėjo A. B., tiksliai kurioje pusėje gale sėdėjo jis, neatsimena, nurodyti negali, gale sėdėjo brolis A. P.. Prieš tai užvažiavo į parduotuvę „IKI“, juodajame kelyje, ir nuvažiavo į Kalvelius pas E. O. močiutę, namo nebuvo užėję, parūkė lauke ir su broliu išgėrė alaus, tiksliai laiko, kiek stovėjo, pasakyti negali. Atsisėdo į automobilį, už vairo atsisėdo E. O., priekyje keleivio pusėje sėdėjo A. B., tiksliai kurioje pusėje gale sėdėjo jis su broliu, neatsimena. Važiuojant Šumsko keliu, 32-ame kilometre, paties įvykio nematė, kadangi žiūrėjo į telefono ekraną, automobilį sumėtė, nuvažiavo nuo kelio, pradėjo slysti ir trenkėsi į medžius. Kaip išlipo iš automobilio, neatsimena, tik tai pamatė, kad šalia dirba ugniagesiai, stovi prie automobilio daug žmonių, pasėdėjo ant žolės ir nuėjo namo. Kaip nuėjo namo miegoti ir kaip užmigo, neatsimena. Ryte atsibudo 2017-06-03, apie 08.30 val., į kambarį užėjo motina ir pasakė, kad brolis negyvas, jis tada nepatikėjo. Iš kur motina sužinojo apie įvykį, nežino, greičiausiai iš kaimynų. Greitąją pagalbą jam iškvietė J. R., motinos sesuo, ir jis nuvažiavo su greitąja į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai ir paleido namo (1 t., b. l. 70, 71).

Papildomai teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad įvykio metu patyrė sužalojimus. Buvo sužeistos koja ir galva. Po avarijos brolio nematė, vietoje jo sėdėjo kaltinamasis, pamatė, kad B.guli ant šono ir šaukia, kad jam skauda šoną. Jis negali paaiškinti, kodėl neliko įvykio vietoje, tiesiog atsistojo ir išėjo. Po eismo įvykio grįžo namo, nieko motinai nesakė, nenorėjo jos jaudinti, jis galvojo, kad brolis gyvas. Ryte motina tik pasakė, kad brolis mirė. Palaiko savo ieškinį. Eismo įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b.l. 185, 192-193 ).

Iš nukentėjusiojo nepilnamečio A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų konstatuota, kad 2017-06-02, apie 15 val., atvažiavo autobusu į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su E. O. ir broliais Artur ir E. P.. Broliai jau buvo išgėrę ir dar gėrė alų. E. O. buvo visiškai blaivus. Visi kartu iš ten automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. O., jie nuvažiavo į statybas Pagiriuose, kur uždarbiavo. Darbą baigė apie 21 val. ir susiruošė namo. E. O. sėdo į savo automobilį vairuotojo vietoje. Jis sėdo šalia šio, t. y. priekinio keleivio vietoje. Gale sėdo Artur ir Edgar. Edgar buvo už jo, o Artur – už E. O.. Pamena, kad jie važiavo keliu Vilnius – Šumskas kryptimi link Šumsko, vežė Arturą ir Edgarą namo. Taip pat pamena, kad jiems privažiuojant kelio vingį į kairę, žiūrint jų važiavimo kryptimi, pastebėjo, kad priešpriešiais atvažiuoja tamsiai mėlynos spalvos Audi markės automobilis, C klasės. Šitas automobilis vingyje įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir matė, kad pusė šio automobilio korpuso važiuoja jų juosta. E. O. tai matydamas staigiai traukėsi dešiniau ir dešinės pusės ratais užvažiavo ant kelkraščio žvyro. Po ko E. O. suko vairą į priešingą pusę, t. y. į kairę, po ko automobilis tapo nevaldomas. Prisimena, kad griebėsi už savo durelių rankenos. Kas vyko toliau, neprisimena. Atsimena, kad atsigavo ligoninėje, reanimacijos skyriuje. Ligoninėje jam nustatė, kad suplėšyta blužnis, inkstas, lūžių nebuvo. Būdamas ligoninėje sužinojo iš savo mamos, kad šio eismo įvykio metu Arturas žuvo. E. O. lankė jį ligoninėje, atsiprašė (1 t., b. l. 79, 80).

Papildomai teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 1, b.l. 184, 193-194).

Iš liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu. Kadangi jis pats teisės vairuoti kol kas neturi, todėl kartais, kai draugai paprašydavo, leisdavo šiems važinėti jo automobiliu. Eismo įvykio dieną, t. y. 2017-06-02, automobilį paskolino A. P. ir E. O.. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Dėl jo automobilio sugadinimo jam padaryta žala nėra didelė, ją E. O. jau atlygino, todėl pretenzijų niekam neturi ir nepageidauja būti byloje pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 93).

Kaltinamojo kalė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l.3, 5-8, 40-43, 88, 90, 109).

BK 281 straipsnio 5 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas blaivus vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildomos vertybės – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia KET.

KET 9. punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 20. punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. KET 127. punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o dar du keleiviai patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pilnai sutiko su pareikšto kaltinimo apimtimi, ne kartą atsiprašė nukentėjusių, pastarojo elgesys proceso metu įtikino teismą, jog kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai, o ne formaliai gailisi ir išgyvena dėl kilusios situacijos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaudamasis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiškai sudedant subendrintina su 2017-09-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir kaltinamajam skirtinos dvi bausmės-laisvės atėmimas ir bauda. Į baudos dydį įskaitytina baudos kaltinamojo sumokėta 50 Eur dalis (t. 2, b.l. 73).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemonę. Spręsdamas klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas visų pirma pažymi, jog BK 67 straipsnio 3 dalyje išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarpe jų ir minėtoji, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, gali būti skiriamos kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Iš sisteminės BK 67 straipsnio turinio analizės darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės neatleistam pilnamečiui asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti, ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant KET, kilo neatitaisomi padariniai – žuvo jaunas vyras. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto KET laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Galiausiai įvertinamas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią toliau nesilaikyti KET reikalavimų. Kita vertus, teismas privalo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, kurio terminas nustatytinas didesnis negu vidurkio ribose (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), (t. 1, b.l. 110-113, 179, t. 2, b.l. 52-55).

Nukentėjusioji M. J. pareiškė patikslintą 2018-01-15 civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 11-14) dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji M. J. prašo:

iš civilinių atsakovų – E. O. ir ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisti 50 000 eurų S. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Į priteistos neturtinės žalos dydį iškaityti ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-31 išmokėtą 1666,67 eurų sumą;iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini)“ priteisti 1125,34 eurų skirtumo civilinei ieškovei S. P. jos išlaikymui netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31. Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nuo 2018-01-01 po 400 eurų kasmėnesinių išmokų S. P. naudai iki jos pilnametystės 2032-05-20, išmokų dydį tiesiogiai siejant su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimaliu mėnesinės algos dydžiu einamosios išmokos datai (preliminari suma už vienerius metus - 4800 eurų). iš civilinių atsakovų E. O. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 25 000 eurų civilinei ieškovei M. J. jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo E. O. priteisti M. J. 1200 eurų turtinės žalos atlyginimo dėl patirtų žuvusio A. P. laidojimo išlaidų. Ingos Ostik sumokėtoji 1200 eurų suma įskaitytina kaip turtinė kompensacija už patirtas laidojimo išlaidas.Iš atsakovo E. O. priteisti M. J. jos patirtas 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo (t. 1, b.l. 158, 177, 180, t. 2, b.l. 11-14).

Be to, nurodė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-draudikas) pretenzija dėl patirtos neturtinės žalos buvo pareikšta ir draudikas dalį išmokėjo, todėl išmokėtoji suma įskaičiuotina į priteistos neturtinės žalos dydį. Nors šioje byloje yra ir daugiau nukentėjusiųjų, tačiau vertinant, jog žuvusiojo A. P. dukra S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014-05-20 gim. yra mažametė, todėl likusi neturtinės žalos dalis Lietuvos Respublikos Transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymu Nr. IX-378 (2007-06-11 redakcija), (toliau-

TPVCAPD įstatymo ribose (iki 5 000 eurų) yra priteistina iš ADB „(duomenys neskelbtini), S. P., likusių civilinių ieškovų reikalavimus neturtinės žalos dalyje nukreipiant tiesiai į civilinį atsakovą E. O. (t. 1, b.l. 177).

Kadangi TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatyta civilinės atsakomybės riba dėl žalos asmeniui yra apribota 5 000 000 eurų suma, todėl civilinės ieškovės M. J. reikalavimas dėl S. P. išlaikymo, žuvus tėvui, nukreiptinas į civilinį atsakovą ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Išlaikymas priteistinas nuo A. P. žūties dienos iki S. P. pilnametystės. Nors iki žūties dienos A. P. oficialiai nedirbo (vertėsi nelegaliu darbu), tačiau iš liudytojų ir kaltinamojo parodymų, jo pajamos viršydavo 900 eurų kas mėnesį. Civilinės ieškovės M. J. įgaliotas atstovas teismui pateikė A. P. turimą kvalifikacijos pažymėjimą D Nr. 069976, kuriame nurodoma jog pastarasis buvo kvalifikuotas apdailininkas. Pagal teismui pateikiamą viešai prieinamą informaciją (www.manoalga.lt) - apdailos specialisto vidutinis neto (į rankas) atlyginimas yra 950 eurų, ką ir patvirtino nukentėjusioji M. J., bei nukentėjusysis E. P.. Įvertinus, jog A. P. savo žūties dieną buvo 27 metų, visiškai sveikas ir darbingas, laikytina, jog jis savo dukters išlaikymui iki pat jos pilnametystės turėjo galimybę skirti ne mažiau kaip vieną minimalaus mėnesinį atlyginimą (MMA) kiekvieną mėnesį, neatskaitant jokių mokesčių. Iš to seka, jog iš civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE“ S. P. naudai turi būti priteistinos kasmėnesinės išmokos nuo A. P. žūties 2017-06-02 iki 2017-12-31 po 380 eurų (viso 2660 eurų), o nuo 2018-01-01 po 400 eurų iki S. P. pilnametystės 2032-05-20, išmokų dydį tiesiogiai siejant su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimaliu mėnesinės algos dydžiu einamosios išmokos datai. Už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31 S. P. naudai Valstybės socialinio draudimo fondo (toliau-VSDF) Valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėjo 860,86 eurus, o civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ 673,80 eurų, todėl per 7 mėnesius vaiko S. P. išlaikymui yra gauta 1534,66 eurų (vidutiniškai 219,24 eur/mėn), todėl jeigu teismas nuspręs tenkinti ieškovų prašymą priteisti 1 MMA dydžio išlaikymą S. P., iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini) S. P. naudai turi būti priteistinas įsiskolinimas iki 2017-12-31 yra 1125,34 (2660-1534,66) eur. M. J. iš I. O. 2017-06-04 gavo 1200 eurų A. P. laidotuvių išlaidoms. M. J. A. P. laidotuvės (ritualinės paslaugos, laidojimo apranga, karstas, užmokestis kunigui, gedulingi pietūs 60-čiai asmenų ir t.t.) kainavo apie 1700 eurų, tačiau jokių čekių neišsaugojo. Kadangi mirus asmeniui yra mokama valstybės vienkartinė išmoka (apie 300 eur), todėl I. O.sumokėtoji 1200 eurų suma prašo įskaityti kaip turtinė kompensacija už patirtas laidojimo išlaidas.

Taip pat nukentėjusioji M. J. nurodo, kad žuvus A. P. ji (M. J.) patyrė ir kenčia didelius dvasinius išgyvenimus, vidinę depresiją. Sunkiai galima įsisavinti ir suprasti, kad tokio mylimo, gana jauno ir visiškai sveiko žmogaus jau nebėra ir niekada nebebus. Po sugyventinio žūties iki šiol M. J. negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, sąmonė sunkiai susitvarko su netektimi, kankina nemiga, pergyvenimai dėl savo ir mažametės dukrelės ateities. Neturtinę žalą, netekus sugyventinio M. J. patyrė dėl dvasinio skausmo, vidinės depresijos, nevilties, sugriautų ateities planų. Šeima jau buvo susiruošusi įteisinti savo santykius sudarydami santuoką, tačiau šiuos planus nutraukė nusikalstamai lengvabūdiškas kaltinamojo elgesys vairuojant automobilį. Mažametės S. P. dėl tėvo netekties patirtus išgyvenimus ir dvasinį skausmą šiuo metu sunku realiai įvertinti, kadangi mažametė dar šiuo metu tai suvokia savotiškai, tačiau neužilgo tai supras ir tikrai prisimins savo mylintį tėtį, todėl visi dvasiniai skausmai priešakyje. Dėl to prašo iš kaltinamojo ir ADB ,,Gjensidige“ priteisti 50 000 eurų S. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji M. J. ir ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2017-11-03 išmokėjo 673,80 eurų netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31 ir 2018-02-06 atlygino jai 885.94 eurų pajamų netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2007-06-02 iki 2017-12-31 ir 1666, 67 Eur neturtinė žala, todėl ieškinio dydį mažina ADB ,,Gjensidige“ atlygintos sumos (t. 2, b.l. 45-51).

Civilinis atsakovas ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į nukentėjusiųjų civilinį ieškinį nurodė, kad civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė E. P., L. P., M. J. ir S. P.. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 ir 7 punktais nuostatomis, visi šie asmenys turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini), remdamasis žalos byloje esančiais dokumentais, suformuota teismų praktika, priėmė sprendimą išmokėti visiems nukentėjusiesiems įstatyme nustatytą maksimalų dėl vieno eismo įvykio atlygintinos neturtinės žalos dydį, t.y. 5.000,00 Eur. 2017-10-27 ADB „(duomenys neskelbtini)“ S. P. išmokėjo 1666,67 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl teismo prašo likusią 3333,33 Eur sumą paskirstyti nukentėjusiesiems savo nuožiūra.

Be to, informavo, kad ADB (duomenys neskelbtini)“ S. P. išmokėjo papildomą draudimo išmoką 2018-02-06-885.94 eurų netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31, bei 673.80 eurų netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo, jog kompensuos už šį laikotarpį (t.y. nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31) 1559,74 Eur, t.y. skirtumą tarp A. P. galimai gauto darbo užmokesčio ir išmokėtos našlaičių pensijos. Ši suma buvo apskaičiuota pagal gaunamas pajamas „į rankas“, kai asmeniui mokama minimali mėnesinė alga (MMA iki 2017-12-31 buvo 380 Eur), kadangi žuvusysis A. P. oficialių pajamų iš darbo santykių ar individualios veiklos neturėjo ir ADB „Gjensidige“ negali tiksliai apskaičiuoti jo vidutinių pajamų per 2017 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius.

Per 7 mėnesius, nuo 207-06-02 iki 2017-12-31, A. P. būtų uždirbęs 2420,60 Eur (345,80 x 7 mėn.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.290 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau-Taisyklės) 55 punktas numato, kad Socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas, iš 2420,60 sumos buvo atimta S. P. išmokėta našlaičių pensija, t.y. 860,86 Eur.2017-11-03 S. P. ABD „(duomenys neskelbtini) " jau išmokėjo 673,80 Eur (tai patvirtina pateiktas S. P. sąskaitos išrašas), galutinė kompensuojama suma už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017- 12-31 yra 885,94 Eur. Todėl ADB „(duomenys neskelbtini) nesutinka su M. J. įgalioto atstovo patikslintame paskaičiuotu 1125,34 Eur skirtumu S. P. išlaikymui netekus maitintojo už laikotarpį nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31, nes ADB „(duomenys neskelbtini) apskaičiuota suma sudaro 885,94 Eur.

Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustatyta Taisyklių 19 straipsnio 16 dalyje. Taisyklių 15 straipsnio 5 punktas numato, jog žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teis aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad asmenims dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompensuojant negautas pajamas draudimo išmokos forma, vidutinis darbo užmokės apskaičiuojamas atskaičius gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas (Taisyklių 8 punktas), kitaip tariant imamas darbo užmokestis, kurį asmuo vidutiniškai gaudavo „į rankas“ per 3 paskutinius mėnesius iki žūties (šiuo atveju 2017 m. kovo - gegužės mėnesiais).

Taisyklių 10 punktas numato, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajam apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajams deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį. Remiantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą neteki maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Bylos duomenimis S. P. nuo 2017-06-02 paskirta 121,20 Eur našlaičių pensija, kuri bus mokama iki 2032-05-31. Našlaičių pensijos dydis apskaičiuotas pagal 120 Eur valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 476,00 Eur einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Našlaičių pensijos dydis bus keičiamas kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinio socialinio draudimo bazinė pensijos dydį ir/ar einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. ADB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo, jog kompensuos už šį laikotarpį (t.y. nuo 2017-06-02 iki 2017-12-31) 1559,74 Eur, t.y. skirtumą tarp A. P. galimai gauto darbo užmokesčio ir išmokėtos našlaičių pensijos. Ši suma buvo apskaičiuota pagal gaunamas pajamas „į rankas“, kai asmeniui mokama minimali mėnesinė alga (MMA iki 2017-12-31 buvo 380 Eur), kadangi žuvusysis A. P. oficialių pajamų iš darbo santykių ar individualios veiklos, ar pan. neturėjo, todėl negalima tiksliai apskaičiuoti jo vidutinių pajamų per 2017 metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl 1125.34 eurų skirtumo priteisimo atmestinas atlyginimui atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas M. J. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nuo 2018-01-01 po 400 eurų kasmėnesinių išmokų S. P. naudai iki jos pilnametystės 2032-05-20, išmokų dydį tiesiogiai siejant su LR vyriausybės patvirtintu minimaliu mėnesinės algos dydžiu einamosios išmokos datai, (preliminari suma už vienerius metus - 4800 eurų) tenkintinas iš dalies.

M. J. teisme nurodė, kad iki žūties dienos A. P. oficialiai nedirbo (vertėsi nelegaliu darbu), jo pajamos viršydavo 900 eurų kas mėnesį. Pateikė A. P. turimą kvalifikacijos pažymėjimą D Nr. 069976, kuriame nurodoma jog jis buvo kvalifikuotas apdailininkas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. P. atlyginimas galėjo būti 950 eurų nepateikė.

CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą, turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi šiuo atveju S. P. buvo išlaikoma žuvusiojo ir turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA) ir pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalis nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri iki 2017-12-31 buvo 380 eurų. Išlaikymo pareiga proporcingai tenka abiem tėvams, tai reiškia, kad tėvams tenka pareigia savo vaiko išlaikymui skirti po 190 eurų. Iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų nustatyta, jog S. P. yra 2017-06-02 skirta našlaitės pensija (po 121,20 eurų) mokėti iki 2032-05-31.