Kauno apygardos teismo sprendimas

teisme gautas ieškovės L. B. patikslintas ieškinys (2 t. b. l. 41-52), kuriuo prašoma pripažinti 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas) hipoteką negaliojančia ab initio; pripažinti 2008 06 09 Susitarimo Nr.2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo“ 1.2. nuostatas, kuriomis 2008 02 20 Kredito linijos sutartis Nr. K-2500-208 papildyta 12.27.3. p. ir 12.28 p., negaliojančiomis ab initio; pripažinti 2008-09-08 Susitarimo Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ nuostatas (1.2. p.), kurios nustatė pareigą AB DnB banko naudai hipoteka apsunkinti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (kiemo statinius), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DnB banku 2008-02-20 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, skirtą nekilnojamojo turto projekto, apimančio daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), statybas ir realizavimą, vystymui. Vykdant Kredito linijos sutartimi (Specialiosios dalies 10.1., 10.2. ir kt.) prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamojo turto įkeitimu, buvo sudaryti šie sutartiniai hipotekos sandoriai: 2008-02-28 hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Hipotekos lakštas/l"). Hipotekos lakšto/l pagrindu Banko naudai buvo įkeistas T. J. V. priklausantis turtas - žemės sklypas, kurio plotas 0,0994 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio plotas 0,0626 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakšto/l 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/l įkeisto turto rinkos vertė 2 275 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/l 4 p.); 2008-03-13 hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau „Hipotekos lakštas/2"). Hipotekos lakšto/2 pagrindu Banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 10.1.1., 10.1.2., 10.2.1., 10.2.2. p., ir UAB „Žalias ratas" priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0,0136 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakšto/2 3 p.). Bendra Hipotekos lakštu/2 įkeisto turto rinkos vertė 51 094 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/2 4 p.). Taigi, sudarant Hipotekos lakštą/l ir Hipotekos lakštą/2, buvo tinkamai įvykdyti Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 10.1., 10.2. p. numatyti įsipareigojimai.

2008-06-09 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/1 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo" (toliau - „Susitarimas/l") , kurio pagrindu buvo pakeistas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 12.10. p ir Kredito linijos sutarties Specialioji dalis papildyta 12.26., 12.27., 12.28. p. (Susitarimo/l 1.1. ir 1.2. p.). Susitarimo/l 1.2. p. Kredito linijos sutartis papildyta: (i) 12.27.3. p. kuriame nustatyta, jog „Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes (tęsiasi ikiteisminis tyrimas ir kt.), Banke nustatyta tvarka bus priimtas atitinkamas Banko sprendimas dėl tolimesnio projekto finansavimo ir, nusprendus toliau finansuoti projektų ar jo dalį, šalys sudarys atskirą susitarimą dėl likusio kredito iš kredito linijos limito lėšų tolimesnio išdavimo tvarkos (su šia nuostata Kredito gavėjai neatšaukiamai sutinka ir jai neprieštarauja)''; (ii) 12.28 p., kuriame nustatyta, jog „Vykstant ikiteisminiam tyrimui (esant iškeltoms baudžiamosioms byloms kredito gavėjui) ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms galinčioms turėti esminės neigiamos įtakos Kredito gavėjų gebėjimui tinkamai įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, Bankas turi teisę pasinaudoti Sutartyje nurodytomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant teise nutraukti Sutartį, sustabdyti jos vykdymą ar kredito iš kredito linijos limito lėšų išdavimą"; (iii) 2008-08-22 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/2 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo" (toliau - „Susitarimas/2") (pridedamas), kurio pagrindu buvo pakeistas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 12.12., 12.26. p. ir Kredito linijos sutarties Specialioji dalis papildyta 12.29. p. (Susitarimo/2 1.1., 1.2. ir 1.3. P-); (iv) 2008-09-08 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo" (toliau - „Susitarimas/3") (pridedamas). Susitarimo/3 1.1. p. kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Tačiau svarbiausia, jog Susitarimo/3 1.2. p. buvo nustatyta, jog Kredito linijos sutarties Specialioji dalis papildoma 10.7. p., kurio pagrindu turi būti įvykdomas šio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas Banko naudai - žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (kiemo statiniai), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu - „Turtas"). Taigi Susitarimu/3 ne tik, kad buvo ženkliai sumažintas kredito linijos dydis, bet ir buvo nustatyta, jog Kredito linijos sutarties įvykdymui užtikrinti turi būti ?keistas papildomas konkretus nekilnojamasis turtas (Turtas); (v) 2009-03-31 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/4 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo" (toliau- „Susitarimas/4") (pridedamas), kurio pagrindu buvo pakeistas Kredito linijos sutarties Specialiosios dalies 4,5,12.12. p. ir Kredito linijos sutarties Specialioji dalis papildyta 12.33. p. (Susitarimo/4 1.1., 1.3., 1.4. ir 1.5. p.). Tame tarpe buvo pakeistas gauto kredito galutinis grąžinimo terminas (Susitarimo/4 1.1. p.); (vi) 2009-12-21 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2500-2008-52/5 „Dėl 2008 m. vasario mėn. 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo" (toliau -„Susitarimas/5") (pridedamas), kurio pagrindu buvo konstatuota, jog Kredito linijos sutarties pagrindu yra suteiktas 6 327 899,00 Eur dydžio kreditas, nustatytas suteikto kredito naujas grąžinimo terminas (2010-12- 26) ir pati Kredito linijos sutartis pertvarkyta į kredito sutartį, nauja redakcija išdėstant Kredito linijos sutarties bendrąją dalj (Susitarimo/5 preambulė, 1.2., 1.3.1.11. p.).

Pagal Susitarimą/3 2008-09-08 buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau su visais pakeitimais ir papildymais - „Hipotekos lakštas/3"). Hipotekos lakšto/3 pagrindu Banko naudai buvo įkeistas visas nekilnojamasis turtas, numatytas Susitarimo/3 1.2. p., t.y. Turtas. Bendra Hipotekos lakštu/3 įkeisto Turto rinkos vertė 6 310 000,00 Lt (Hipotekos lakšto/3 4 p.). Taigi tiek Susitarimas/3, tiek Hipotekos lakštas/3 buvo sudaryti tą pačią dieną (2008-09-08).

Būtent Susitarimas/l, Susitarimas/3 ir Hipotekos lakštas/3 yra esminės reikšmės šio patikslinto ieškinio prasme, nes šiuo patikslintu ieškiniu yra reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiais ab initio Susitarimo/l nuostatas (1.2. p. dalį, kuria Kredito linijos sutartis papildyta 12.27.3. p. ir 12.28. p.) ir Susitarimo/3 nuostatas (1.2. p.), nustatančias pareigą įkeisti Turtą Banko naudai ir Hipotekos lakštu/3 atliktą Turto įkeitimą Banko naudai. Sąlygas šių sandorių sudarymu sudarė nesąžiningi ir neteisėti Banko veiksmai, pasinaudojus susiklosčiusia situacija.

Dėl aplinkybių, kurios sudarė sąlygas, Bankui daryti nesąžiningą ir neleistiną poveikį (dėl baudžiamosios bylos).

Kredito linijos sutarties vykdymo eigoje įvyko ekstraordinarus aplinkybių pasikeitimas, susijęs su tuo, jog buvo pradėta plataus masto ir visuotinio dėmesio susilaukusi baudžiamoji byla (Nr. 07-1-117-07), be kita ko, susijusi ir vystomu nekilnojamojo turto projektu, kurios metu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas visos eilės fizinių asmenų atžvilgiu (tame tarpe ieškovės ir verslo partnerės B. J.). Ieškinyje teigiama, jog 2008-03-15 ieškovei buvo įteiktas Pranešimas apie įtarimą; 2008-03-15 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį (pridedama), kurios pagrindu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 13 dienų (nuo 2008-03-15); 2008-03-27 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priėmė Nutarimą „Paleisti į laisvę suimtą įtariamąją L. B. ir jai paskirti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje", kurio pagrindu vietoj suėmimo buvo skirtos kitos priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir jokiu būdu nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje); 2008-05-19 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priėmė Nutarimą (pridedamas), kurio pagrindu man buvo leista bendrauti su B. J. kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 val.; 2008-07-14 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priėmė Nutarimą (pridedamas), kurio pagrindu man buvo leista bendrauti su B. J. kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 val. bei kiekvieną antradienį nuo 10 iki 12 val., nustatant bendravimo vietą - (duomenys neskelbtini) (galimi bendravimo klausimai - klausimai, susiję su finansinių įsipareigojimų Bankui vykdymu pagal Kredito linijos sutartį); 2008-09-01 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priėmė Nutarimą (pridedamas), kurio pagrindu ieškovei ir B. J. buvo leista bendrauti su Kauno miesto vyriausiuoju architektu N. V., Kauno miesto savivaldybės statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėju A. T. ir Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus žemės vertės nustatymo poskyrio vedėja M. Y.

Šios aplinkybės (baudžiamosios bylos pradėjimas), sukūrė itin sudėtingas Kredito linijos sutarties vykdymo sąlygas ir ieškovę bei verslo partnerę B. J. pastatė į itin sudėtingą situaciją. Šios aplinkybės patvirtina, jog tiek Susitarimas/l, tiek Susitarimas/3, tiek Hipotekos lakštas/3 buvo sudaryti tuo laikotarpiu, kai ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir tuo laikotarpiu, kai ji patyrė itin didelį spaudimą iš supančios aplinkos ir ypač iš Banko pusės. Bankas, neabejotinai žinojo aplinkybes, susijusias su baudžiamąja byla, ir sisteminai siekė bet kokio pobūdžio priemonėmis sukurti tokią situaciją, jog ji būtų kuo palankesnė Bankui. Bankas dar 2008-04-02 pateikė Raštą Nr. 3.6/727 „Dėl 2008-02-20 kreditavimo sutarties Nr. K- 2500-2008-52 sąlygų vykdymo" (pridedamas), kuriuo prašė nurodyti visą informaciją, susijusią su baudžiamąja byla. Taigi nėra jokių abejonių, jog Bankas aktyviai dalyvavo procese ir visos aplinkybės, susijusios su baudžiamąja byla, Bankui buvo puikiai žinomos. Bankas, žinodamas tokių aplinkybių kontekstą ir matydamas ieškovės turimo turto sudėtį, pradėjo daryti sistemingą spaudimą man tam, kad ji ?keistų Turtą Banko naudai užtikrindama Kredito linijos sutarties vykdymą. Bankas tokiam spaudimui naudojo Kredito linijos sutarties pagrindu turimus svertus, t.y. grasino neteiksiantis daugiau finansavimo ir nutrauksiantis Kredito linijos sutartį bei perimsiantis visą vystomą nekilnojamojo turto projektą. Taigi, vertinant šiuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, būtina omenyje turėti aplinkybių, kurių atsiradimo metu buvo sudarytas Susitarimas/l, Susitarimas/3 ir Hipotekos lakštas/3 visumą, kuri patvirtina tai, jog tuo metu ieškovė, kaip kredito gavėja, buvo atsidūrusi itin nepalankioje padėtyje, o Bankas turėjo visą eilę priemonių daryti spaudimą ir reikalauti papildomo nekilnojamojo turto (Turto) įkeitimo savo naudai. Tuo labiau, jog Susitarimu/3 ne tik buvo nustatyta pareiga įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą, bet ir kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur.

Dėl nekilnojamojo turto, kuriuo turėjo būti užtikrintas Kredito linijos sutarties vykdymas, pakankamumo.

Kaip patvirtina Hipotekos lakštas/l ir Hipotekos lakštas/2, iki Hipotekos lakšto/3 sudarymo Banko naudo įkeisto turto bendra rinkos vertė sudarė bendrą 53 369 000,00 Lt sumą (2 275 000,00 Lt + 51094 000,00 Lt). Tuo tarpu suteiktas kreditas pagal Kredito linijos limtą sudarė gerokai mažesnę sumą, t.y. iš viso Kredito linijos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo išduotas kreditas, kurio bendra suma 6 327 899,00 Eur, kas sudaro 21 848 969,67 Lt ir tai buvo padaryta net po Hipotekos lakšto/3 sudarymo (patvirtina Susitarimo/5 preambulė), t.y. Hipotekos lakšto/3 sudarymo metu faktiškai suteiktas kreditas buvo dar gerokai mažesnis. Tokios aplinkybės labai aiškiai patvirtina tai, jog, remiantis Kredito linijos sutarties nuostatomis, Bankas neturėjo teisės j papildomo turto įkeitimą, o ieškovė ir kiti kredito gavėjai neturėjo pareigos įkeisti papildomo turto. Tokios aplinkybės patvirtina tai, jog Banko reikalavimas dėl Turto įkeitimo buvo perteklinė ir Kredito linijos sutarties nuostatas pažeidžianti priemonė, kuri buvo įgyta tik dėl to, jog Bankas atitinkamu laikotarpiu nesąžiningai ir neteisėtai pasinaudojo susiklosčiusių aplinkybių visuma, darydamas man neteisėtą įvairiapusį spaudimą.

Dėl Banko sistemingo reikalavimo sudaryti ginčijamus sandorius ir grasinimo ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo Banko nesąžiningų veiksmų. Ieškovė teigia, jog Bankas sistemingai reikalavo sudaryti ginčijamus sandorius ir grasino ekonominiais padariniais, kurie priklausė išimtinai nuo Banko valios. Banko darbuotojai kryptingai dėstydavo savo poziciją, susijusią su neva Bankui kylančiomis abejonėmis dėl tolimesnio Kredito linijos sutarties vykdymo ir Banko suinteresuotumo toliau vykdyti nurodomą sutartį praradimu. Tokią poziciją Bankas sistemingai vengė dėstyti raštu, tačiau ji labai aiškiai buvo išreiškiama Banko darbuotojų žodžiu (tame tarpe H. I., R. N., J. M.). Tuo metu nebuvo Kredito linijos sutarties pažeidimų ir Kredito linijos sutartis turėjo būti vykdoma visa apimtimi, tačiau į tai nebuvo kreipiama dėmesio, o Bankas nuolat dėstydavo poziciją, jog, nepaisant to, jog pažeidimų nėra, Bankas vis tiek gali atsisakyti teikti kreditą ir tokiu būdu sužlugdyti patį nekilnojamojo turto vystymo projektą, o to nebus daroma tik atlikus Turto įkeitimą. Santykių eigoje šis Banko reikalavimas tapo itin kategoriškas ir galiausiai ieškovė buvo pastatyta į tokią situaciją, jog Bankas tiesiog pareiškė, jog arba turi būti atliktas Turto įkeitimas, arba Kredito linijos sutarties vykdymas bus nutrauktas, kas praktiškai, be jokių abejonių, būtų sužlugdę ir patį vystomą nekilnojamojo turto projektą. Nurodomas aplinkybes aiškiai patvirtina vien Susitarimo/l, Susitarimo/3 tekstas ir Hipotekos lakštas/3, kurių teisinės pasekmės, neabejotinai, buvo ir yra palankios išimtinai tik Bankui. Visiški aišku, jog pats asmuo be ekonominio spaudimo nei įkeistų tokį turtą, nei sutiktų sumažinti kredito linijos sumą.

Vertinant Banko veiksmų sąžiningumą ir teisėtumą, būtina atkreipti dėmesį į Susitarimo/3 sąlygas. Kaip patvirtina Susitarimo/3 1.4. p., Bankas turėjo papildomą įrankį spaudimo darymui, t.y. likusio kredito dalies suteikimą ir manipuliuodamas šiuo įrankiu galėjo papildomai daryti spaudimą ieškovės atžvilgiu. Galiausiai būtina įvertinti ir tai, jog Bankas yra specialusis subjektas, kurio veiklai taikomi ženkliai aukštesni veiklos standartai ir kriterijai, kurie šiuo atveju buvo itin grubiai pažeisti ir kurių kontekste turėtų būti vertinami Banko veiksmai. Bankas veikia finansų sektoriuje ir yra vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje (taip pat ir Pabaltijo regione), o dėl to Bankas kvalifikuotinas kaip šios specifinės verslo srities (finansinio sektoriaus) profesionalas. Be to, Bankas turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybę diktuoti sutartinių teisinių santykių sąlygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t.y. Bankas kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai. Bankui yra taikomi itin aukšti veiklos standartai (tame tarpe atidumas ir rūpestingumas), kurie vertintini kaip užkertantys kelią ir neleidžiantys Bankui piktnaudžiauti užimama padėtimi bei turimais finansiniais, teisiniais ir kitais resursais savo sutartinių teisinių santykių kontrahentų atžvilgiu. Šiuo atveju tokie veiklos standartai ir faktiniai Banko veiksmai, aprašyti šiame ieškinyje, suponuoja išvadą, jog Bankas veikė taip pat ir pažeisdamas šiuos standartus ir sistemingai naudodamas neleistinas ir neteisėtas priemones tam, kad būčiau paveikta aš ir būtų sudaryti tie sandoriai, kurie yra ginčijami šiuo ieškiniu.

Dėl ginčijamų sandorių nenaudingumo ir to, jog, nesant ekonominio spaudimo, tokie sandoriai nebūtų buvęs sudaryti. Ieškovė teigia, kad nesant Banko ekonominio spaudimo, tokie sandoriai niekada nebūtų buvę sudaryti. Turto įkeitimas ieškovės atžvilgiu buvo akivaizdžiai ir neabejotinai nenaudingas, nes Turtas buvo įkeistas Banko naudai, nors pagal Kredito linijos sutarti net nebuvo atsiradusi pareiga įkeisti papildoma turtą, o Turto įkeitimo pagrindu man nebuvo suteikta jokia papildoma (pridėtinė) nauda, t.y. toks Turto esminis suvaržymas savo esme buvo neatlygintinas ir nedavė jokios papildomos naudos. Tuo labiau, jog Susitarimo/3 pagrindu kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Taigi po ginčijamų sandorių sudarymo susiklostė situacija, kurios pagrindu ieškovės Turtas, kuris buvo laisvas nuo apsunkinimų ir kurį ji galėjo valdyti, naudoti ir disponuoti išimtinai savo nuožiūra, tapo įkeistas Banko naudai. Taigi ginčijami sandoriai buvo, neabejotinai, nenaudingi. Akivaizdu, jog, nesant Banko ekonominio spaudimo, tokie sandoriai niekada nebūtų buvę sudaryti. Joks asmuo nesutiktų įkeisti savo turto kito asmens naudai ir dar papildomai prisiimti kitas neigiamas pasekmes (šiuo atveju - kredito linijos limito sumažinimą), esant normaliems ir lygiateisiams bei sąžiningiems asmenų santykiams. Šiuo atveju ginčo santykius vertinant ir per vidutiniškai atidaus ir rūpestingo asmens standartą (bonus pater familias), manau, yra akivaizdu, jog joks asmuo tokių sandorių, nesant kito asmens spaudimo ir grasinimo itin neigiamomis pasekmėmis, nesudarytų.

CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama. Taigi vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir lemia pagrindą sutartį pripažinti negaliojančia kreipiantis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Šiuo atveju, būtent, ir buvo pažeistas esminis sutarties laisvės principas, nes ieškovės valia dėl Banko spaudimo ir grasinimo itin nepalankiais padariniais neatitiko tikrosios valios, t.y. ginčijamų sandorių sudarymas dėl išdėstytų aplinkybių ir argumentų nebuvo ieškovės tikroji valia. Tokios aplinkybės papildomai patvirtina tai, jog, esant tikrajai valiai, ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti, o netikrosios (Banko veiksmų nulemtosios) valios buvimas reiškia, jog ginčijami sandoriai be Banko spaudimo nebūtų buvę sudaryti.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog Hipotekos lakštas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 str.), t.y. neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Hipotekos lakšte/3 nebuvo nustatyta jokia šiuo hipotekos lakštu įkeisto Turto pardavimo varžytynėse eilė ar tvarka, o, be to, nenurodytas koks šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo eilės santykis su Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistu nekilnojamuoju turtu. Kitaip tariant, remiantis Hipotekos lakštu/3 nebuvo ir nėra aišku, kas turi būti pirmiau parduodamas, ar Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistas turtas, atsižvelgiant į tai, kad šiuose lakštuose nustatyta, kad turtas parduodamas vienu metu, ar turtas, įkeistas Hipotekos lakštu/3, kuriame visiškai nėra užsimenama apie turto pardavimo iš varžytynių eilę. CK 4.183 str. 3 d. nustatyta, kad „Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė". Taigi ?keistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas yra privalomas bendrosios hipotekos elementas. įstatymų leidėjas bendrosios hipotekos atveju nesuteikia teisės kreditoriui ar skolininkui, ar įkaito davėjui išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes, priešingu atveju, galėtų būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai, o, be to, būtų sunku pasiekti bendrą visų daiktų savininkų susitarimą. Dėl to itin svarbu yra bendrosios hipotekos atveju, vykdant CK 4.183 str. 3 d. reikalavimus, iš anksto nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę ir toks reikalavimas yra įtvirtintas imperatyvia forma.

Nors Hipotekos lakšte/l ir Hipotekos lakšte/2 buvo nustatyta, kad šiais hipotekos lakštais įkeisti daiktai iš varžytynių parduodami visi vienu metu, tačiau Hipotekos lakšte/3 šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė nebuvo nustatyta, t.y. nebuvo nustatyta, ar šis turtas turi būti parduodamas kartu su Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistu turtu, ar tik po to, kai bus parduotas Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistas turtas. Tokiu būdu buvo pažeistas esminis CK 4.183 str. 3 d. reikalavimas, kas patvirtina tai, jog Hipotekos lakštas/3 neatitinka imperatyvaus reikalavimo, t.y. prieštarauja imperatyviai teisės normai (CK 4.183 str. 3 d.), kas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 str.). Tokie argumentai papildomai kartu su šio ieškinio trečioje dalyje išdėstytais argumentais patvirtina ginčijamo sandorio (Hipotekos lakšto/3) neteisėtumą.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame nurodomais motyvais, teigė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Antra, Ieškovė patikslintame ieškinyje visiškai nepagrįstai pakartotinai teigia, jog ginčijami 2008-06-09 Susitarimas Nr. 2500-2008-52/1 ir 2008-09-08 Susitarimas Nr. K-2500- 2008-52/3 dėl Kredito linijos sutarties sąlygų keitimo, kuriais susitarta dėl tolesnio kredito lėšų išdavimo sąlygų bei dėl Ieškovės turto įkeitimo, bei 2008-09-08 hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti dėl neva Banko neteisėtai Ieškovės atžvilgiu panaudoto ekonominio spaudimo. Nurodoma, jog Kredito linijos sutarties įvykdymas iš kredito gavėjų pusės, t. y. kredito grąžinimas ir palūkanų sumokėjimas, visų pirma buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies 12.12 punkte šalys susitarė, kad „tol, kol Kredito gavėjas naudojasi kreditu iš kredito linijos limitu pagal Sutartį ir pilnai neatsiskaitė, panaudoto kredito iš kredito linijos limito suma negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų kredito grąžinimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto, įvertinto Banko nustatyta tvarka, rinkos vertės. Jei kredito dalies iš kredito linijos limito ir įkeisto turto santykis neatitinka Sutartyje nustatyto arba Bankas mato, kad šis santykis neatitiks Sutarties reikalavimų išdavus kurią nors dalį kredito, Bankas turi teisę atsisakyti išduoti kreditą iš kredito linijos limito atitinkamai daliai.“ 2008-08-22 pasirašytu Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/2 dėl Kredito limito sutarties sąlygų pakeitimo buvo pakeistas minėtas sutarties 12.12 punktas ir nustatytas 55 procentų santykis tarp panaudoto kredito iš kredito linijos limito sumos ir įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės. Atsiliepime teigiama, jog pagal Kredito linijos sutartį kredito lėšos buvo išmokamos dalimis kredito gavėjams įvykdžius tam tikras Kredito linijos sutartyje nustatytas sąlygas (pradinės Kredito linijos sutarties 12.1 p., 12.7 p., 12.10 p., 2008-06-09 Susitarimu Nr. K-2500- 2008-52/1 papildyta Kredito linijos sutartis 12.26 p. ir 12.27 p., 2008-08-22 Susitarimu Nr. K- 2500-2008-52/2 keistas Kredito linijos sutarties 12.26 p., 2008-09-08 Susitarimu Nr. K-2500- 2008-52/3 papildyta Kredito linijos sutartis 12.30 p.).

Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49 punkte (2008-02-20 redakcijos) nustatyti Kredito linijos sutarties nutraukimo pagrindai, kurie kartu laikytini ir esminiu Kredito linijos sutarties pažeidimu (50 punktas). Tarp jų pagrindu Bankui nutrauki Kredito linijos sutartį buvo numatyti atvejai, kai: (1) iš esmės pablogėja įkeistas turtas, sumažėja įkeisto turto vertė ar kiekis, įkeistas turtas sunaikinamas ar išeikvojamas (49.5 punktas); (2) bent vienas sandoris dėl užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu ar ginčijamas jo galiojimas (49.7 punktas); (3) kiti asmenys nukreipia išieškojimą į ir/arba areštuoja ir nepanaikina arešto ilgiau kaip 30 dienų kredito gavėjo, laiduotojo ar garanto turtui ir/arba Bankui įkeistam turtui (49.9 punktas); paaiškėja kitos aplinkybės, galinčios turėti neigiamos įtakos kredito gavėjo gebėjimui tinkamai vykdyti Kredito linijos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (49.11 punktas). Pažymėtina, jog remiantis Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 51 punktu, esant minėtiems pagrindams nutraukti Kredito linijos sutartį, Bankas turėjo teisę pasirinkti ir kitą savo teisinių gynimo būdą, t. y.: (1) nesuteikti kredito (51.1 punktas); (2) sustabdyti kredito teikimą (51.2 punktas); (3) pareikalauti papildomo Kredito linijos sutarties užtikrinimo (51.3 punktas), kt.

Teigiama, kad iki ginčijamų 2008-06-09 ir 2008-09-08 sandorių sudarymo, prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas kredito gavėjų ir trečiųjų asmenų turtas, kurio bendra rinkos vertė, nurodyta įkeitimo sandoriuose, sudarė 53‘369‘000 Lt (hipotekos lakštai pateikti į bylą su pradiniu ieškiniu). Pažymėtina, jog iš šios bendros įkeisto turto rinkos vertės net 47‘000‘000 Lt (t. v. 88 proc.) sudarė kredito gavėjams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Laisvės ai. 35. Kaune, vertė. Šio įkeisto turto tiek rinkos vertės žymiam kritimui, tiek apskritai Banko galimybei nukreipti išieškojimą j šį turtą kredito negrąžinimo atveju, o taip pat ir įsipareigojimų Bankui pagal Kredito linijos sutartį įvykdymui, nes kreditas turėjo būti grąžintas iš parduotų butų minėtame objekte, iškilo realus pavojus Ieškovės, kredito gavėjos B. J. ir kitų asmenų atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės kyšio priėmimo ir perdavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, bei Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui pareiškus ieškinį dėl Banko finansuoto bei Bankui įkeisto statinio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Ieškovė su pradiniu ieškiniu į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dar 2008-03-15 Ieškovei bei kredito gavėjai B. J. buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės kyšio davimo valstybės tarnautojui už jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kredito gavėjoms įtarimai pareikšti tuo pagrindu, kad jos, siekdamos, kad būtų priimti neteisėti sprendimai dėl dviejų atskirų valstybės žemės sklypų, esančių šalia pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suformavimo, ir jų pardavimo Ieškovei ir B. J., papirko valstybės tarnautojus. Taigi kredito gavėjoms pareikšti įtarimai tiesiogiai buvo susiję su Bankui įkeistu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. su žemės sklypo įgijimo kredito gavėjų nuosavybėn teisėtumu bei vykdomų statybų teisėtumu. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog netrukus po minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė teisme ieškinį dėl administracinių teisės aktų bei turto pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, Banko finansuoto bei Bankui įkeisto statinio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo bei įpareigojimo Ieškovę ir B. J. pašalinti neteisėtos statybos pasekmes.

Pažymėtina, jog dar 2008-06-09 Susitarime Nr. K-2500-2008-52/1 šalys (t. y. Bankas ir visi kredito gavėjai, įskaitant Ieškovę) susitarė papildyti Kredito linijos sutartį šiomis sąlygomis:

Šios sąlygos iš esmės tik papildė minėtas Kredito linijos sutarties bendrosios dalies 49-51 punktų sąlygas. Ieškovės ginčijamu 2008-09-08 Susitarimu Nr. K-2500-2008-52/3 dėl Kredito linijos sutarties sąlygų pakeitimo šalys susitarė, kad siekiant, kad Bankas išduotų likusią nepanaudotą 434‘430 EUR kredito dalį, Bankui turi būti įkeistas Ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (Susitarimo 1.2 p., 1.4 p.). Šios aplinkybės patvirtina ir tai, jog, priešingai nei įrodinėjama patikslintame ieškinyje, šis turto įkeitimas buvo naudingas tiek Ieškovei, tiek kitiems kredito gavėjams, nes iš esmės padidėjus Kredito linijos sutarties įvykdymo rizikingumui, Bankas suteikė likusią dalį kredito linijos lėšų (nors remiantis minėtomis Kredito linijos sutarties sąlygomis turėjo teisę nutraukti kreditavimą) ir kredito gavėjai, kaip bendro verslo partneriai, galėjo tęsti šio nekilnojamojo turto statybos darbus.

Taigi Ieškovės ginčijamų sandorių sudarymą lėmė konkrečios protingumo ir verslo logikos kriterijus atitinkančios priežastys, suformavusios abiejų šalių valią šiuos sandorius sudaryti. Tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Ieškovė ir B. J. Bankui adresuotuose 2009-02-20, 2009-07-28 ir 2009-08-28 prašymuose pažymėjo, jog Bankas su kredito gavėjomis visada bendradarbiavo bei jas palaikė teisminiuose ginčuose dėl statybų teisėtumo, ir kad visos derybos dėl Kredito linijos sutarties sąlygų keitimo bei ginčo turto įkeitimas vyko radus bendrą kompromisą ir abiems pusėms priimtinomis sąlygomis (šie prašymai pateikti į bylą su Banko 2015-05-06 atsiliepimu į pradinį ieškinį bei Banko 2015-11-16 prašymu).

Vertinant Ieškovės patikslinto ieškinio teiginius, jog ginčijami sandoriai buvo itin nenaudingi Ieškovei ir pažeidė jos teises, nes Bankas neva neteisėtai įgijo teisę nukreipti skolos pagal Kredito linijos sutartį ieškojimą į Ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), svarbios tos aplinkybės, kad šiai dienai viso įkeisto turto rinkos vertės neužtenka skolos pagal Kredito linijos sutartį pilnam padengimui, todėl Bankas bet kuriuo atveju turės teisę nukreipti šios skolos išieškojimą ir į kitą kredito gavėjų, įskaitant ir Ieškovę, turtą.

Pagal sutarčių teisės institutą šalys visada privalo elgtis sąžiningai. CK 1.5 str. 1 d. nustato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, jog: pirma, Ieškovė ginčija dar 2008-06-09 bei 2008-09-08 sudarytus susitarimus dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo bei hipotekos sandorį, kai įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 Bankui buvo pripažinta teisė nukreipti skolos pagal minėtą hipotekos sandorį ieškojimą į įkeistą ginčo turtą (t. y. Ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)); antra, ieškinys šioje byloje pareikštas iš karto po to, kai buvo panaikintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2014 bei Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1283-615/2015 (Kauno apygardos teismo 2015-03-05 nutartimi c.b. Nr. 2S-646-657/2015) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ginčijamu 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto Ieškovės turto pardavimą; trečia, šioje byloje reiškiamas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, jame kartojama dalis argumentų, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti kasacine tvarka tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių hipotekos sandorių sąlygų aiškinimo ir taikymo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 502/2014, be to, ieškinyje nutylimos vykusio ikiteisminio tyrimo reikšmingos aplinkybės, liudija Ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Šios aplinkybės sudaro dar vieną pagrindą atmesti Ieškovės ieškinį.

Byloje liudytoja apklausta R. N. 2016 03 16 teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirbo DNB banke sudarant ieškovei kreditavimo sutartį ir turto įkeitimo sandorius, žino apie ieškovės sudarytą su banku kreditavimo sutartį. Į jos darbines funkcijas įėjo sprendimo dėl kreditavimo sutarties sudarymo priėmimas. Žino apie byloje ieškovės sudarytus turto įkeitimo sandorius. Turtas papildomai buvo įkeistas spaudoje pasirodžius informacijai, kad bankui ieškovės įkeistas turtas (duomenys neskelbtini) neatitinka aukštingumo reikalavimams, jog vyksta teisminiai procesai dėl įkeisto turto nugriovimo. Bankui tapo žinoma, kad ieškovė buvo suimta tiriant baudžiamąją bylą. Dėl to bankas priėmė sprendimą sustabdyti likusios dalies kredito išdavimą. Banko klientės B. ir J. pasiūlė įkeiti ir kitą turimą turtą, kad būtų atnaujintas kredito mokėjimas. Jos inicijavo plastinės chirurgijos centro pastato įkeitimą. Šis turtas buvo įkeistas papildomai bankui 2008 metų vasarą.

2016 03 16 dienos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. paaiškino, jog sudarant ieškovei sandorius dirbo banke. B. kreipėsi dėl kredito suteikimo objektui (duomenys neskelbtini) statyti. Žino, kad buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl papildomo turto įkeitimo. 2008 metų kredito sutarties vykdymo metu kilo teisiniai ginčai dėl įkeisto turto (duomenys neskelbtini) nugriovimo, todėl kad tęsti statomo objekto finansavimą, buvo tarp banko ir B. sudaryta papildomo turto įkeitimo sutartis. Vyko banke susitikimai, derybos su ieškove, iš banko pusės dalyvaudavo R. N., I. Iš banko pusės jokio spaudimo nebuvo.

Ieškovė byloje reiškė ieškinį bankui dėl ieškinio reikalavimuose nurodomų sandorių panaikinimo, ieškinį grindė tais motyvais, jog bankas, sistemingai naudodamas ekonominį spaudimą, pasinaudojęs susidėjusiomis sunkiomis ieškovei aplinkybėmis, privertė ieškovę sudaryti nenaudingus, prieštaraujančius jos valiai sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas papildomas ieškovei priklausantis turtas bankui, šio turto įkeisti nereikėjo, jokios būtinybės nebuvo, nes tuo metu jau įkeisto turto pakako gautam kreditui grąžinti, todėl ieškovė prašė nurodomus ieškinyje sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, be to, papildomai prašė hipotekos lakštą/3 pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes jame nėra nurodyti būtini rekvizitai-nebuvo nustatyta jokia šiuo hipotekos lakštu įkeisto Turto pardavimo varžytynėse eilė ar tvarka, be to, nenurodytas koks šiuo hipotekos lakštu įkeisto turto pardavimo eilės santykis su Hipotekos lakštu/l ir Hipotekos lakštu/2 įkeistu nekilnojamuoju turtu. (CK 1.80 str.).