- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-646-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
- Pareiškėjas
- Z. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-28042-615/2014, kuria buvo patenkintas pareiškėjos Z. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Z. G. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-448-199/2013 ir iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (b.l. 43-49). Nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama pareiškėjos padėtis, nes jos reikalavimai liktų visiškai neapsaugoti, o atsakovė AB DnB bankas galėtų toliau vykdyti skolos išieškojimo procedūras, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino (b.l. 111-112). Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog toliau vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus pagal nurodytus hipotekos lakštus proceso atnaujinimo ir pareiškėjos prašymo tenkinimo atveju gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Teismas pažymėjo, kad teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo, o šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kadangi šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Todėl teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino pagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde apeliantė AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Z. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 113-118). Nurodė, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nepagristo reikalavimo dėl proceso atnaujinimo ir pakartotinai reiškiamo net kasacine tvarka išnagrinėto ir atmesto reikalavimo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja pareiškėjos reikalavimų, tačiau iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus bei ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pareiškėja neturi teisės reikalauti keisti dar sudarant hipotekos sandorius šalių sudaryto susitarimo dėl viso turto pardavimo kartu. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Z. G. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 131-135). Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai. Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, buvo laikytasi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, esant visoms būtinosioms jų taikymo sąlygoms: pareiškėjos reikalavimas negali būti vertinamas kaip prima facie nepagrįstas ir yra akivaizdi rizika dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos Z. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apylinkės teismo 2014-12-10 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta AB DNB bankui ar jo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tame tarpe ir varžytynes) iš 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeisto turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,12 ha bendro ploto, pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 735,74 kv.m ir kitiems statiniams (kiemo statiniams) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė ieškovo V. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį bei atsakovų B. J. ir R. J. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį dėl hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų realizavimo varžytynėse eilės nustatymo (b.l. 12-19). Tiek Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi (b.l. 20-33), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b.l. 34-42) sprendimas paliktas nepakeistas.
Pareiškėja Z. G. 2014-12-05 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – t.y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovo siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė tuo, kad pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto pagal Hipotekos lakštą/3 būtų bloginama jos kaip nehipotekinės kreditorės padėtis, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, ir galimai palankaus pareiškėjai sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Netgi, jeigu ir būtų priimtas palankus sprendimas pareiškėjai šioje byloje, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjai nesiejant jų su konkrečia dėl tolimesnių vykdymo veiksmų galinčia kilti žala, kurios mastai viršytų naudą, sukuriamą įvykdant vykdomąjį dokumentą ir taip įgyvendinant jo privalomumo principą, nelaikytina savaiminiu pagrindu konstatuoti, jog tolesnės vykdymo procedūros privalo būti sustabdytos.
Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nors pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinąsias apsaugos priemones taikė vien tuo pagrindu, kad visą bylos nagrinėjimo laikotarpį išliktu ta pati šalių finansinė padėtis ir pats ginčo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodoma galima žala pareiškėjai netaikant laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese, kas iš esmės pažeidžia pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundų argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuriuo patenkintas pareiškėjos Z. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Z. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.