Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, latvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis P kaime, Kretingos rajone, deklaravo gyvenamąją vietą Kretingos rajono savivaldybėje, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2011-10-08, apie 13.40 val., T. K., Kretingos rajone, Darbėnų mstl., Kretingos – Palangos – Turgaus gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (2,12 promilių), vairuodamas automobilį „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai nesulėtino ir nenustabdė transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Peugeot 309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą blaivios I. I.. Eismo įvykio metu buvo sužalota „Peugeot 309“ vairuotoja I. I., kuriai dėl viršutinių dešiniųjų 13, 11, viršutinių kairiųjų 21, 22, 23 dantų implantų lūžimo, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo su 10 šonkaulio priekinio galo lūžimu, stuburo juosmeninio 5 ir kryžmeninio 1 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimo, dešinės pėdos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

K. T. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus ir pažeisdamas KET reikalavimus, padarė autoavariją, kurios metu nesunkiai buvo sužalota I. I.. Paaiškino, kad 2011-10-08 apie 13.40 val. vairavo jam priklausantį automobilį O. O. v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su savo sugyventine J. A.. Automobilis nebuvo draustas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimu. V. D. miestelyje – nuo Kretingos miestelio pusės link Darbėnų miestelio centro pusės, Kretingos gatve. Ties sankryža su Palangos gatve, jo vairuojamo automobilio priekinė dalis įvažiavo į gatvėje, jo važiuojamojoje pusėje, esančią balą, po ko a/m tapo nevaldomas ir jo vairuojamas a/m susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu I. I. vairuojamu automobiliu. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 60 km/h, vairavo automobilį neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Jis pripažįsta nukentėjusiosios I. I. civilinius ieškinius – 8772.50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažįsta 490.46 Lt civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie A. J. tesimo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji I. I. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji važiavo a/m „Peugeot“ iš Darbėnų miestelio link Kretingos miesto. Priešpriešais atvažiuojančio automobilio nepamatė. Kelyje matė didelę vandens balą, po to pamatė vandens purslus ir tada pajuto, kaip kitas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Po susidūrimo sąmonės nebuvo praradusi. Kaltininkas po įvykio jos nelankė, nors po pirmo teismo posėdžio atsiprašė. Kreipėsi į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą dėl žalos atlyginimo ir gavo 1202 Lt išmoką. Reiškia sumažintą civilinį ieškinį, t.y. - 8772.50 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro dantų protezavimo ir atstatymo paslaugos, vaistai, odontologų paslaugos. Neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas- lūžę šonkauliai, lūžę dubens kaulai, išmušti dantys, dėl įvykio patirtas šokas ir kiti nepatogumai. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš teisiamojo ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro.

Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną važiavo su savo sugyventiniu T. K., jo vairuojamu automobiliu „O. O.“ iš Kretingos miesto į Darbėnų mstl. pusę. Buvo išgėrusi. Sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, prisisegusi saugos diržus. Automobilis važiavo apie 60 km/h greičiu. Kelyje pamatė didelę vandens balą ir važiuojant per ją automobilį sumėtė, dėl ko jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Pamena, kaip T. K. nubėgo pažiūrėti kaip po susidūrimo laikosi kito automobilio vairuotoja. Kitų įvykio aplinkybių neprisimena.

2012-02-27 gavus nukentėjusiosios I. I. ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( b.l. 102-107), 2012-02-27 protokoline teismo nutartimi ( b.l. 109) į bylos nagrinėjimą civiliniais atsakovais buvo įtraukti T. K. ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras.

2012-03-29 pateikė teismui raštą ir prieštarauja, jog teismas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą pripažino byloje civiliniais atsakovais. Prašo nelaikyti civiliais atsakovais Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ir bylą 2012-03-30 teismo posėdyje nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ( b.l. 113-118).

Iš 2011-10-08 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Kretingos, Palangos gatvių ir Turgaus aikštės sankryžoje, esančioje Darbėnų mstl., Kretingos rajone. Šioje vietoje automobilis „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į automobilį „Peugeot 309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-10).

Iš 2011-10-08 asmens blaivumo testo Nr. 00337 rezultatų nustatyta, kad T. K. nustatytas 2,12 promilių girtumas (b.l. 17).

Iš 2011-10-08 asmens blaivumo testo Nr. 00338 rezultatų nustatyta, kad I. I. įvykio dieną buvo blaivi (b.l. 17).

Iš 2011-11-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1775/11 (03) nustatyta, kad I. I. dėl viršutinių dešiniųjų 13, 11, viršutinių kairiųjų 21, 22, 23 dantų implantų lūžimo, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo su 10 šonkaulio priekinio galo lūžimu, stuburo juosmeninio 5 ir kryžmeninio 1 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimo, dešinės pėdos sumušimo su minkštųjų audinių patinimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo T. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., nes nustatyta, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl civilinių ieškinių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo sumoje už 490,46 Lt yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant žalą iš kaltinamojo T. K. (b.l. 36-38). T. K. civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai prie SAM pripažįsta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. I. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 8772,50 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 103-107). Teismo posėdžio metu 2012-03-30 I. I. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 20000 Lt.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis T. K. žalą padarė vairuodamas faktiškai jam priklausantį, civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Nukentėjusioji I. I. dėl išmokos su pretenzija į draudikų biurą nesikreipė - civilinį ieškinį, nurodydama kaip atsakovus kaltinamąjį T. K. ir draudikų biurą, pareiškė teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Teismas iki įrodymų tyrimo pradžios protokoline nutartimi draudikų biurą pripažino civiliniu atsakovu (b.l. 108) ir atidėjo bylos nagrinėjimą, o apie bylos nagrinėjimą pranešė draudikų biurui. Civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas kartu su byla.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. I. neturėjo galimybės pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės, todėl teismas byloje civiliu atsakovu įtraukė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. numato, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonė valdytojo civilinė atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 str. nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (2011-10-03 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-404/2011).

Nukentėjusiosios I. I. civilinis ieškinys dėl 8772,50 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ( Biuro atsakomybės ribose – 2500000 eurų) (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudimo įstatymo 11 str. 1d. 2p.). Teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų vaistams, odontologo paslaugoms išleistų piniginių sumų bei busimų išlaidų, atstatant dantis, kurios yra pakankamai protingos ir pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais ( b.l. 106-107). Civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti T. K. pripažįsta pilnai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Nukentėjusioji I. I. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patirtą neturtinę žalą sieja su dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais – kadangi dėl patirtų lūžių vaikštant vis dar jaučia skausmą, negali kramtyti kieto maisto, sutrikusi maisto įsisavinimo funkcija, dėl patirto sveikatos sutrikdymo jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, dėl patirtų traumų jaučia diskomfortą ir negali tinkamai dirbti savo tiesioginio darbo mokykloje bei dėstyti savo specialybės dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tik formuojasi, ir kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti svarstomas individualiai. Priimant dėmesin nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų pobūdį, trukmę, teismas laiko sąžiningu, teisingu ir protingu priteisti 20000 Lt nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę bei šeiminę padėtį. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bet yra jauno amžiaus, todėl turi galimybę gauti papildomų pajamų.

Nukentėjusiosios I. I. civilinis ieškinys dėl 20000 Lt (šią sumą nukentėjusioji patikslino teismo posėdžio metu) neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir priteistinas iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (Biuro atsakomybės ribose – 2500 eurų ( 8632.50 Lt)). Likusi pinigų suma priteistina iš teisiamojo T. K.. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti T. K. pripažįsta pilnai.

Dėl bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis pripažįsta civilinius ieškinius. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau minimalios ribos už numatytą nusikalstamą veiką.

Teismo nuomone, konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti teisiamajam paskyrus piniginę baudą, o ne areštą, nes bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atimti ir apriboti nuteistiems asmenims galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, nuteistasis galės dirbti ir gauti pajamų sumokėti baudą bei atlyginti civiliniams ieškovams žalą.

Prokuroras bylos nagrinėjimo metu prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metų laikotarpiui naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones, kadangi asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam negali būti taikoma.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti – automobilis „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas transporto priemonės savininkui arba teisėtam jos naudotojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 109-115, 297, 298, 306, 307 str., teismas

nusprendžia:

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt ) baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. K. privalo per 3 mėnesius sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801.

Civiliniai ieškiniai.

Iš T. K. priteisti 490,46 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų ir 46 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią AB bankas „Swedbank“, b.k. 73000.

Nukentėjusiosios I. I. civilinį ieškinį 8772,50 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du litus ir 50 ct) turtinės ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai :

Priteisti 8772,50 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du litus ir 50 ct) turtinės žalos I. I. naudai iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ( Biuro atsakomybės ribose – 2500000 eurų). Priteisti I. I. naudai neturtinės žalos (Biuro atsakomybės ribose – 2500 eurų ( 8632.50 Lt)) iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro. Likusi 11367.50 Lt pinigų suma priteistina iš T. K..

Nustatyti, jog turtinė žala turi būti atlyginta per du mėnesius, o neturtinė žala - per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – „O. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti automobilio savininkui arba teisėtam jo naudotojui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.