Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui M. U. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK) nutarimu (toliau – skundžiamas nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena ROIK 21144326580 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį I. B. atžvilgiu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad I. B. padarė šį administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-504-195/2011).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.10 punktas numato, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. KET 146 punktas numato, kad statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 69 dalį transporto priemonės stovėjimu įvardinamas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede.

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena I. B. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kuri buvo pradėta gavus V. Š. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. k., priekyje važiavęs I. B. sustojo ant kelio ir užtvėrė pravažiavimą. I. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. vairavo automobilį S. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. Automobilis buvo sustojęs prie kiemo, esančio P vartų, tam kad juos atsidarytų ir įvažiuotų į kiemą. Automobilis nebuvo paliktas stovėti ir netrukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Sustojus automobiliui, iš paskos važiuojančių automobilių nebuvo. Kai kartu važiavusi žmona išlipo atidaryti vartų, privažiavo automobilis ir sustojo už kokių 20 m. Jis jokiais veiksmais neišreiškė, kad yra trukdoma pravažiuoti, sustojo atokiau ir pradėjo filmuoti. I. B. vertinimu, jis jokio pažeidimo nepadarė. Nutarime taip pat nurodyta, jog iš pateiktos foto nuotraukos matyti, kad joje galimai užfiksuotas S markės automobilis. Valstybinio numerio identifikuoti neįmanoma. Nuotraukoje matoma automobilio padėtis manevro į dešinę, į privataus namo kiemą momentu. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjo automobilis nejuda, sustojęs kelyje apie 20 m. atstumu nuo I. B. sustojusios transporto priemonės. V. Š. teigimu, priekyje važiavęs automobilis užtvėrė pravažiavimą. I. B. su tuo nesutiko, nurodė, kad niekam netrukdė, V. Š. jokiais veiksmais neišreiškė, kad Subaru trukdo pravažiuoti, tik sustojo ir filmavo automobilį. Įvertinus surinktus įrodymus buvo nutarta, jog I. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. V. Š. pateiktu skundu nurodo, kad byloje yra pakankami įrodymų, pagrindžiančių, jog I. B. padarė KET pažeidimus.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, matyti, kad joje užfiksuotas šviesios spalvos automobilis, stovintis kampu vietinės reikšmės kelyje, automobilio priekis nukreiptas į dešinę pusę. Taip pat užfiksuotas link automobilio einantis vyriškis. Nors pateikta foto nuotrauka yra labai prastos kokybės ir iš jos neįmanoma nustatyti nei automobilio markės, nei valstybinių numerių, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtą automobilį 2021 m. rugpjūčio 15 d. vairavo I. B., o keleivio vietoje sėdėjo jo sutuoktinė V. B.. Byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar I. B. automobilį buvo palikęs stovėti kampu į važiuojamosios dalies kraštą ir dėl tokių savo veiksmų trukdė pravažiuoti kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju – pareiškėjui V. Š., ar jis tuo metu atliko manevrą.

P. V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. B. matydamas, kad jis parvažiuoja iš paskos, specialiai užstatė automobilį taip, kad jis negalėtų pravažiuoti. Liudytoju apklaustas I. B. su tuo kategoriškai nesutiko. Nurodė, kad nematė iš galo atvažiuojančio automobilio, tikslo kažkam sudaryti kliūtį neturėjo. Sustojo tik tam, kad atidarytų kiemo vartus ir įvažiuotų į kiemą. Šis manevras iš esmės turėjo užtrukti iki pusės minutės. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B., kuri nurodė, kad automobilis statmenai gatvės sustojo tik tam, kad atsidarytų vartus ir įvažiuotų į siaurą kiemą. Tiek I. B., tiek V. B. nurodė, kad jokių signalų, kad kažkam yra trukdoma pravažiuoti negirdėjo. Iš V. Š. daryto ir į bylą pateikto 8 s. trukmės vaizdo įrašo matyti prie jo automobilio priėjusi V. B. bei nuo jo automobilio nueinantis I. B.. Kiek tolėliau vaizdo įraše matomas kampu važiuojamajai daliai sustojęs, į kiemo pusę nukreiptas šviesios spalvos automobilis, link kurio ėjo vaizdo įraše užfiksuotas I. B.. Iš minėto vaizdo įrašo padaryta ir į bylą pateikta foto nuotrauka. Be vaizdo įrašo, iš to paties įrašo padarytos foto nuotraukos bei prieštaringų pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimų, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. B. kaltę padarius KET pažeidimus, nėra. Kaip minėta, iš pateiktos foto nuotraukos ir vaizdo įrašo matyti, kad link automobilio ėjo jį vairavęs I. B., automobilio padėtis vietinės reikšmės kelio atžvilgiu buvo nukreipta į privatų kiemą, todėl labiausiai tikėtina, kad jis nebuvo paliktas stovėti ilgesniam laikui. Tikėtina I. B. ir V. B. pateikta versija, kad jie tuo metu ketino atlikti įvažiavimo į kiemą manevrą, tačiau dėl uždarytų kiemo vartų buvo priversti sustoti tam, kad juos atsidarytų. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų I. B. ar V. Š. parodymus ir, kurie objektyviai patvirtintų įvykio aplinkybes, kaip minėta, byloje nėra. Konstatuotina, jog pagrindo nustatyti, kad I. B. piktybiškai buvo pastatęs automobilį pažeisdamas KET ir tokiu būdu trukdė kitų transporto priemonių eismą, nėra.

Asmens kaltė traukiant jį administracinėn atsakomybėn negali būti preziumuojama. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių prašomo administracinėn atsakomybėn patraukti asmens I. B. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. B. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje jokių duomenų apie Institucijos padarytus pažeidimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nėra, prašymas priteisti iš Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2000,00 Eur V. Š. neturtinei žalą atlyginti yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. Š. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.