Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde teismui remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 34/2000-28/01 pateiktu aiškinimu ir teigia, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyminis pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo.

Pažymi, jog nepaisant to, kad atsakovės ūkinė veikla – gamtinių dujų perdavimas – tarnauja bendrai tautos gerovei, tačiau atsakovė turi pareigą paisyti Konstitucijos normų ir principų, vengti jų pažeidimų. Pareiškėjai mano, kad jų nuosavybės teisę atsakovė suvaržė neproporcingai, tiek, kad jie iš esmės negali Žemės sklype vykdyti jokios veiklos, netgi Žemės sklypo naudoti pagal esamą naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, nes, atsakovės nuomone, Žemės sklype negali būti žmonių, o taip pat bet kokių statinių. Pareiškėjų nuosavybės teisė apribota taip, kad ją įgyvendinti pasidarė neįmanoma, peržengtos protingai suvokiamos ribos.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. To paties straipsnio 16 dalyje apibrėžta, kas yra žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 punktas); laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

Pareiškėjų vertinimu, žemės sklypų savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, laikytis specialiųjų žemės naudojimų sąlygų ir kitų reikalavimų, o asmenų vertimą žeme naudotis kitaip nei nustato teisės aktai, pareiškėjai laiko asmenų teisių pažeidimu. Pažymi, jog ginčo nėra, kad Žemės sklypas pagal ankstesnius ir dabar galiojančius Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius patenka į urbanizuotą teritoriją, todėl Žemės sklype galiojantis žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra Detalusis planas. Taigi žemės valdytojai ir naudotojai privalo Žemės sklypą naudoti (tvarkyti) pagal Detaliajame plane nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą, o visi kiti asmenys privalo netrukdyti, nedaryti kliūčių jiems įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius. Visa tai paneigia atsakovės išvedžiojimus apie tai, kad Detalusis planas nėra ir niekada nebuvo pagrindas planuojamų statinių statybai, o statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, bet ne teritorijų planavimo dokumentais.

Nurodo, kad ginčui yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 30 d. sprendimas bei jame pateiktas TPĮ aiškinimas. Pabrėžia, kad Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2006 m., t. y. remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl, pasikeitus teisės aktų nuostatoms, pasikeitęs teisinis reguliavimas nedaro įtakos Detaliojo plano sprendiniams, nes teisės aktai atgal negalioja. Detaliojo plano teisėtumą patvirtino net atsakovės pirmtakė AB „Lietuvos dujos“, tačiau atsakovė dabar atsisako juo vadovautis, nors pripažįsta, kad jis yra galiojantis ir teisėtas.

Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą statinių, suplanuotų Detaliuoju planu, statybai, ir Žemės sklypo naudojimui pagal Detaliojo plano sprendinius, nepagrįstai nesilaiko ne tik Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, bet ir Detaliuoju planu nustatyto teritorijos naudojimo reglamento.

Pareiškėjų vertinimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes Sprendimas tik formaliai atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. Sprendime nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, nurodyti motyvai, taikomos poveikio priemonės, tačiau tik formaliai, nes būtina įvardinti ne tik visus žinomus teisės aktus, bet privaloma nurodyti tuos, kurie tiesiogiai yra susiję su nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė sąmoningai ar ne, bet ignoravo visas teisės normas, susijusias su teritorijos naudojimo reglamentu, su teritorijos būsima plėtra, t. y. statinių statyba, nepagrįstai atsisakė vadovautis Detaliuoju planu ir tuo pažeidė aukščiau nurodytus aukštesnės galios teisės aktus, todėl toks Sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai pakartotinai buvo informuoti dėl pasiekto didžiausio leistino 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka Žemės sklypas; kad Bendrovė neišduotų sutikimo bet kurio naujo pastato, nurodyto Taisyklių 7.1 ir 16.1 punkte, statybai Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į MD vietovės klasės teritorijos ribas. Nurodo, kad Sprendime dar kartą buvo nurodyti motyvai kaip ir ankstesniuose Bendrovės raštuose, t. y. Sprendimu trečią kartą informavo apie pastatų statybos negalimumą Žemės sklypo dalyje, esančioje mažesniu nei 200 m atstumu nuo MD.

Bendrovė, negavusi jokio derintino dokumento, neturėjo pagrindo priimti jos kompetencijai priskirto sprendimo, galinčio sukelti pareiškėjams teisines pasekmes. Kita vertus, suprasdama, kad pareiškėjų tikslas – statyti Sandėlius, kurių statyba MD vietovės klasės teritorijoje pagal teisės aktus nėra galima, Bendrovė ginčijamu raštu iš anksto informavo pareiškėjus, kad neišduotų teigiamo sprendimo jokių pastatų, skirtų žmonėms būti, statybai Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į MD vietovės klasės teritoriją, tad ir nederintų statinio projekto, jeigu jis būtų pateiktas.

Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės 2018 m. spalio 30 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. raštuose, kaip ir ginčijamame Sprendime, yra nurodyta, kad pastatų, skirtų žmonėms būti, statyba negalima tik į MD vietovės klasės teritoriją patenkančioje Žemės sklypo dalyje. Būtent dėl to Bendrovė išdavė 2018 m. sąlygas, neribojančias projektavimo ir statybos veiklos Žemės sklypo dalyje už MD vietovės klasės teritorijos ribos, t. y. už 200 m nuo MD vamzdyno ašies. Skunde cituojant teisės normas dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdų, nutylima, koks iš tiesų yra Žemės sklypui nustatyto pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo turinys. Pastarasis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų apraše (toliau – ir Naudojimo būdų aprašas). Naudojimo būdų aprašo 19 punkte nustatyta, kad sklypui nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdas reiškia, jog sklypas yra skirtas gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys - radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Tad Naudojimo būdų aprašo 19 punktas patvirtina, kad Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį ir naudojimo būdą apima ne tik pastatų, bet ir inžinerinių statinių statybą, kuri MD vietovės klasės teritorijose nėra ribojama.

Pabrėžia, kad skunde nėra ginčijamos faktinės aplinkybės ir teisės normos, pagrindžiančios, jog pastatų, skirtų žmonėms būti, statyba į MD pirmos vietovės klasės teritoriją patenkančioje Žemės sklypo dalyje nėra galima dėl jau pasiekto (viršyto) didžiausio leistino 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus MD vietovės klasės vienete. Būtent dėl to Bendrovė informavo, jog negalėtų išduoti pritarimo / sutikimo tokių pastatų statybai.

Nurodo ir tai, kad atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad praėjus 14 m. po Detaliojo plano patvirtinimo jau yra pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Pažymi, jog šias aplinkybes pareiškėjams paaiškino dar 2018 m. lapkričio 30 d. rašte. GDĮ ir Taisyklių normos yra imperatyvios bei nenumato jokių galimybių Bendrovei išduoti pareiškėjų prašomą sutikimą Sandėlių statybai Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į MD pirmos vietovės klasės teritoriją.

Nepagrįstais laiko ir pareiškėjų teiginius, kad yra pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, nes sutikimas nebuvo išduotas, vadovaujantis imperatyviosiomis ir konstitucines vertybes užtikrinančiomis GDĮ ir Taisyklių normomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad patys pareiškėjai pripažįsta, kad Bendrovės vykdoma dujų perdavimo veikla tarnauja bendrai tautos gerovei, bet to, neneigiamas byloje ir aktualių GDĮ ir Taisyklių normų imperatyvumas bei jomis užtikrinamas viešasis interesas ir konstituciškai svarbių vertybių apsauga.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Detaliuoju planu, atsakovė pažymi, kad nėra neigiamas faktas, jog Detalusis planas galioja, yra privalomas, kad jis buvo suderintas su AB „Lietuvos dujos“, tačiau pabrėžia, jog vien tik Detaliojo plano galiojimas nėra pakankamas pagrindas vykdyti Sandėlių statybą. Tam, kad pareiškėjai galėtų statyti Sandėlius, yra privalu parengti statinio projektą ir gauti SLD. TPĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma, nustatanti, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami SLD Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir 15 punktą, taip pat STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11punktą, 13.2 punktą ir 6 priedo 11 punktą, SLD gavimo tikslu turi būti pateikiamas, be kita ko, statinio projektas ir Bendrovės pritarimas jam. Tad minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog statyba vien tik Detaliojo plano pagrindu negali būti vykdoma, o tuo tikslu būtina rengti bei su Bendrove derinti statinio projektą ir gauti SLD.

Remiasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigia, kad ši teisės norma paneigia skunde absoliutinamą Detaliojo plano galiojimą, privalomumą ir jo sprendinius, ignoruojant ir neigiant galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog atsakovė neturi duomenų, kad pareiškėjai būtų gavę specialiuosius reikalavimus, su kurių išdavimu Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi siejami projektavimui aktualūs teisės aktai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, Sandėlių projektas turėtų būti rengiamas ir atitikti galiojančius teisės aktų reikalavimus tą dieną, kai bus pateiktas prašymas gauti SLD.

Bendrovės teigimu, nepriklausomai nuo Detaliojo plano galiojimo ir privalomumo, nei ji, nei pareiškėjai neturi pagrindo ignoruoti galiojančių teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos Sandėlių projektavimas ir statyba į MD vietovės klasės teritoriją patenkančioje Žemės sklypo dalyje yra negalima.

Skunde nurodytus teiginius, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas nedaro įtakos Detaliojo plano sprendiniams, vertino kaip teisiškai nereikšmingus pažymėdama, kad byloje nėra ginčo dėl Detaliojo plano sprendinių ir jų galiojimo. Šie teiginiai nepaneigia aukščiau minėtų teisės aktų, patvirtinančių, jog Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas privalo būti vykdomas rengiant statinio projektą ir gaunant SLD būtent pagal galiojančius teisės aktus, o Bendrovė neturi pagrindo pritarti statinių statybai vien dėl Detaliojo plano galiojimo. Ir tai niekaip nepažeidžia teisės aktų galiojimo atgal principo. Juo labiau, kad skunde nenurodyta, o ir nėra jokio pagrindo statinių projektavimo ir statybos etapui taikyti teisės aktų, galiojusių prieš daugiau nei 14 m. pasibaigusio teritorijų planavimo etapo metu. Nesutinka ir su teiginiais, kad priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

2020 m. rugpjūčio 19 d. teisme gauti atsakovės papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo, kad skunde be jokio pagrindo teigiama, esą pareiškėjai visame Žemės sklype negali vykdyti jokios veiklos ir statyti jokiu statinių. Bendrovė gavo prekybos paskirties statinių (degalinės) žemės sklype statybos projekto dokumentus – sklypo planą ir sklypo sutvarkymo planą. Šie Degalinės projekto dokumentai pagrindžia, kad byloje aktualaus Žemės sklypo dalyje už MD vietovės klasės teritorijos ribos yra projektuojami statiniai, be kita ko, prekybos paskirties pastatas – degalinė. Tuo tikslu yra siekiama koreguoti ir Žemės sklypo atžvilgiu galiojantį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006-04- 27 sprendimu Nr. T11-128 patvirtintą R. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalųjį planą, t. y. jame suplanuotą statybos zoną, statybos ribą ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymą. Bendrovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu „Dėl prekybos paskirties statinių (degalinės) sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ Nr. 7-214-919, išnagrinėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdžiui pateiktus dokumentus, įskaitant ir Degalinės projekto dokumentus, pateikė pastabas, reikalaujančias tam tikrų korekcijų parengtuose dokumentuose bei jų suderinimo su Bendrove prieš pakartotinį teikimą Teritorijų planavimo komisijai. Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte nėra nurodoma apie statybos negalimumą Žemės sklypo dalyje, esančioje už MD vietovės klasės teritorijos ribos, kurioje ir yra projektuojama degalinė su susijusiais statiniais.

2020 m. lapkričio 17 d. atsakovė pateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas detalizaciją su įrodymais. Nurodo, kad visos išlaidos, patirtos šioje byloje buvo realios, būtinos ir pagrįstos, todėl Bendrovė turi teisę į jų atlyginimą.

Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

Byloje ginčas kilo dėl Bendrovės Sprendimo, kuriuo nebuvo duotas sutikimas / pritarimas projektuoti ir statyti Sandėlius MD vietovės klasės teritorijoje.

Pareiškėjai nesutikimą su Sprendimu ginčija iš esmės tik keliais aspektais, t. y. pareiškėjų teigimu, Bendrovės atsisakymas užkerta galimybę įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir realizuoti nuosavybės teises į Žemės sklypą; Sprendimu nepagrįstai apribota pareiškėjų teisė į nuosavybę, kas reiškia Konstitucijos normų nepaisymą.

Atsakovė su pareiškėjų teiginiais nesutinka pažymėdama, kad skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams pasekmių. Atsakovės teigimu, pareiškėjai į Bendrovę kreipėsi sutikimo, bet ne pritarimo kaip nustatyta Taisyklių 19.7–19.9 punktuose. Sutikimą Bendrovė galėtų išduoti tik Taisyklių 19.10–19.12 punktuose nustatytai veiklai, jei tokiai veiklai (veiksmams) pagal teisės aktų nuostatas nebūtų reikalingas SLD. Jei statybos darbams reikalingas statinio projektas ir SLD, taikytinos Taisyklių 19.7–19.9 punktų normos.

Iš byloje esančio UAB „Profesionali architektūra“ 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymo matyti, kad pareiškėjai šiuo prašymu prašė pateikti informaciją, kurioje Žemės sklypo vietoje galima statyba, pateikti MD vietos koordinates bei technines sąlygas (jei tokios išduodamos). Bendrovė 2018 m. spalio 30 d. raštu išdavė technines projektavimo sąlygas pastato Žemės sklypo (jo dalyje) statybos projektui rengti, atkreipdama pareiškėjų dėmesį į tam tikrus ribojimus bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Nors byloje nėra pateiktas pareiškėjų 2018 m. spalio 31 prašymas, tačiau iš pateikto atsakovės 2018 m. lapkričio 30 atsakymo Nr. 7-214-1049 matyti, jog pareiškėjai į atsakovę kreipėsi, prašydami paaiškinti Detaliojo plano suderinimo Bendrovėje priežastis bei teisės aktų reikalavimų taikymą, įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius Žemės sklype (2018 m. lapkričio 30 d. Bendrovės raštas Nr. 7-214-1049). Bendrovė į šį pareiškėjų kreipimąsi atsakė 2018 m. lapkričio 30 raštu Nr. 7-214-1049, kuriame pakartotinai nurodė, kad neturi galimybių pritarti pastatų statybai Žemės sklypo plote, patenkančiame į MD vietovės klasės teritorijos ribas. 2020 m. gegužės 29 d. pareiškėjai pateikė prašymą „Leisti projektuoti ir statyti pastatus magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijoje“, į kurį Bendrovė atsakydama priėmė ginčijamą Sprendimą.

Taisyklės nustato, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, – magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MD) yra draudžiama (Taisyklių 18 punktas), be kita ko, projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant) (Taisyklių 18.4 punktas). Taisyklių 18 punkte nurodytai veiklai (veiksmams) minėtame punkte nurodytais atvejais yra privaloma gauti Taisyklių 19.1–19.12 papunkčiuose numatytus magistralinio dujotiekio savininko sutikimus (pritarimus): planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti – teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų nustatytais terminais (19.1. punktas); reikalavimus žemės valdos projektui rengti – žemės valdos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais terminais (19.2. punktas); pritarimą (suderinimą) teritorijų planavimo dokumentui – iki jo pateikimo tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (19.3. punktas); pritarimą (suderinimą) žemės valdos projektui – iki jo pateikimo tikrinti įgaliotai institucijai (19.4. punktas); pritarimą (suderinimą) žemės sklypų perdalijimo planui – iki šio plano pateikimo institucijai, priimančiai sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo (19.5. punktas); sutikimą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymui arba keitimui – iki kreipimosi dėl atitinkamų sprendimų priėmimo (19.6. punktas); pritarimą (suderinimą) statinio projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai – iki jos pateikimo derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) (19.7. punktas); pritarimą (suderinimą) statinio projektiniams pasiūlymams – iki jų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) bei išviešinimo, o kai aplinkos ministro nustatytais atvejais projektiniai pasiūlymai nėra privalomi ir nėra parengti, – sutikimą statinio atitinkamoje teritorijoje projektavimui iki kreipimosi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo (19.8. punktas); pritarimą statinio projektui – iki kreipimosi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (19.9. punktas); sutikimą statinio statybos darbams ir (ar) paskirties keitimui, kai tokiai veiklai (veiksmams) pagal teisės aktus nėra privalomas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, – iki atitinkamų statybos darbų pradžios, o kai paskirties pakeitimui statybos darbai nėra reikalingi – iki paskirties pakeitimo (19.10. punktas); sutikimą statiniu nelaikomo įrenginio įrengimui, rekonstravimui (išorės matmenų pakeitimui), remontui ar išardymui – iki šio įrenginio įrengimo ar kitų nurodytų darbų pradžios (19.11. punktas); sutikimą formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas pastate arba padalijant, atidalijant, sujungiant ar perdalijant pastatus ir (ar) patalpas (19.12. punktas). Kiekvienai 18–19 punktuose nurodytai veiklai (veiksmui) yra būtinas atskiras magistralinio dujotiekio savininko sutikimas (pritarimas) (20 punktas). Taigi, iš pacituotų Taisyklių nuostatų matyti, jog tam tikrais atvejais Bendrovė sprendžia dėl sutikimų (Taisyklių 19.10.–19.12. punktai), o tam tikrais atvejais dėl pritarimų (Taisyklių 19.7.–19.9. punktai) išdavimo.

2. Dėl Detaliojo plano ir kitų imperatyvių teisės normų taikymo

Iš pareiškėjų skundo turinio suprastina, jog jie savo teisę Žemės sklype statyti Sandėlius grindžia Detaliuoju planu ir jo sprendiniais, tačiau, kaip teisingai atsakovė pastebėjo, Detaliojo plano galiojimas nepanaikina pareigos laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

TPĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad Detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami statybą leidžiantys dokumentai Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada yra rengiamas statinio projektas: statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (1 punktas), o to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Taigi, Sandėlių statybai minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja parengti statinio projektą bei yra būtina gauti SLD, todėl pareiškėjų skundo argumentai, jog statyba galima vien tik remiantis Detaliojo plano pagrindu, laikomi nepagrįstais, todėl atmestini. Argumentai, susiję su Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdu, laikomi teisiškai nereikšmingais, nes Detaliojo plano ir jo sprendinių galiojimas nekvestionuojamas, kaip nekvestionuojami ir žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdai, tačiau jie negali paneigti imperatyvių teisės aktų nuostatų, reguliuojančių Sandėlių statybą. Pareiškėjų nurodyti LVAT išaiškinimai taip pat šioje byloje nėra reikšmingi, nes buvo sprendžiami kiti nei šioje byloje aktualūs klausimai.

Kas yra magistralinio dujotiekio vietovės klasė ir magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas šio įstatymo prasme, nustato Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 46 ir 47 dalys (magistralinio dujotiekio vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus); magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas – bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitęsiančios teritorijos atkarpa, esanti po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir besitęsianti 1600 metrų išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno), o Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimui yra patvirtintos Taisyklės.

Taisyklių 1.2 punkte nustatyta, kad MD vamzdynų ir išilgai MD vamzdynų besitęsiančios teritorijos, esančios po 200 metrų į abi puses nuo MD vamzdynų ašies, suskirstymą pagal magistralinio dujotiekio vietovės klases (toliau – vietovės klasės). Tų pačių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad Taisyklių reikalavimai privalomi visiems statybos dalyviams, kurie projektuoja ir vykdo MD vamzdynų, stočių ir (ar) dujų slėgio ribojimo mazgų statybos darbus, MD vamzdynų, stočių ir dujų slėgio ribojimo mazgų savininkams, valdytojams ir naudotojams. Taisyklių III skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnio normos taip pat privalomos žemės sklypų, statinių ir įrenginių, patenkančių į vietovės klasių teritorijas ar mažiausių leistinų atstumų nuo (iki) magistralinio dujotiekio ribas, savininkams, valdytojams ir naudotojams bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja planuojant nurodytas teritorijas, jose formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (būdus), projektuojant, naujai statant (įrengiant), rekonstruojant, remontuojant ar griaunant bet kuriuos statinius ir (ar) įrenginius, keičiant statinių (jų dalių) paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (pastatus ar patalpas). Pagal Taisyklių 7.3 punktą vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas MD vamzdynas ir išilgai šio MD vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus). Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad teritorijos vietovės klasė yra tapati šioje teritorijoje nutiesto MD vamzdyno vietovės klasei, kuri nustatoma pagal MD vamzdyno projektą. MD vamzdynas, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio MDV, priskiriami 1 vietovės klasei. Taisyklių 17 punktas nustato, kad konkrečios vietovės klasės teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai yra nurodyti Taisyklių 1 lentelėje, išskyrus šio punkto papunkčiuose nurodytus atvejus. Minėtoje 1 lentelėje nustatyta, kad didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti – 10.

Bendrovės priimtame Sprendime, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą projektuoti ir statyti Sandėlius, nurodyta, jog atsakovė neišduotų sutikimo bet kurio naujo pastato, nurodyto Taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose, statybai Žemės sklypo dalyje, patenkančioje į esamo MD vietovės klasės teritorijos ribas, neišduotų ir sutikimo (nederintų projekto) statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam asmeniui inicijavus prašymo išduoti statybą leidžiančius dokumentus Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ procedūrą, nes MD 1 vietovės klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypo dalis, jau yra pasiektas maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Atsakovė nepritartų veiksmams, kurie galimai pažeistų MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkto reikalavimus dėl MD pirmos vietovės klasėje taikomų užstatymo normatyvų. Teismo vertinimu, šis atsakovo sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai neneigia ir pripažįsta aplinkybes (jas patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai), kad jau yra pasiektas maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Ginčo dėl to byloje nėra.

Pareiškėjų teigimu, priimtas Sprendimas tik formaliai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, motyvai, poveikio priemonės, tačiau ne visi teisės aktai, kurie tiesiogiai yra susiję su ginču, buvo nurodyti. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų argumentais sutikti negali.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) buvo įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (3 dalis). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, LVAT biuletenis Nr./1 (11), 2007; LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 ir kt.).