Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – S. S. ir B. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo lankomasi pas nepilnametį (pas jo nuolatinę globėją). Apsilankymo metu nustatyta, jog nepilnamečiui tikslinga tęsti jo nuolatinę globą pas vaiko senelę. Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Pasak vaiko, jis prisimena savo motiną, bet yra nuo jos nutolęs. Pasak vaiko, motina gyvena (duomenys neskelbtini) ir retai aplanko sūnų, o jei ir apsilanko pas vaiko globėją, tai vaiku nelabai domisi ir su juo beveik nebendrauja (pabūna pusvalandį ir išeina). Vaikas išsakė, kad vaiko motiną paskutinį kartą matė prieš keturis mėnesius. Pasak vaiko senelės, vaiko motina dažniausiai pasako, kad ateis, tačiau neateina. Vaiko nuolatinė globėja išsakė, kad vaikas retkarčiais paklausia, kodėl mama kartu negyvena su jais. Iš pradžių vaiko motina gyveno kartu, bet vis ilgesniam laikui išeidavo iš namų, palikdavo jį senelei. Pasak vaiko senelės, vaiko motina gyvena kartu su vyru, augina jaunesnį A. brolį, bet situacija toje šeimoje, pasak globėjos, nėra gera.

4. 2019 m. gruodžio 9 d. buvo lankomasi pas nepilnametį (pas jo nuolatinę globėją). Apsilankymo metu vaiko senelė išsakė, jog berniukas retkarčiais susitinka su vaiko motina, kai jie nuvažiuoja į kaimą. Motina, pasak vaiko senelės, švelnių jausmų vaikui nerodo, tik trumpai pakalbina. Apsilankymo metu nustatyta, kad vaiko globėja savo pareigas atlieka tinkamai, todėl nuspręsta, kad vaiko globą tikslinga tęsti, nes ji atitinka geriausius interesus, susidariusioje situacijoje.

5. 2020 m. spalio 19 d. buvo atliekama vaiko globos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad vaiko globėja tinkamai atlieka savo kaip vaiko globėjos pareigas. Taip pat nustatyta, kad vaiko motina anksčiau nerodė noro rūpintis sūnumi, tačiau, kai vaikas paaugo, aplanko jį kartą per mėnesį.

6. 2021 m. gruodžio 19 d. buvo lankomasi pas nepilnametį (pas jo nuolatinę globėją), o 2021 m. gruodžio 27 d. buvo peržiūrimas vaiko globos procesas. Apsilankymo metu, vaiko globėja išsakė, kad jos dėka vaiko ir motinos ryšiai pagerėjo; vasarą globėja su A. lankėsi pas vaiko motiną kaime. Motina buvo atvykusi per A. gimtadienį.

7. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo lankomasi pas nepilnametį bei jo globėją bei 2022 m. lapkričio 11 d. buvo peržiūrimas globos procesas. Nustatyta, kad motinos ryšys su vaiku pagerėjo, ji palaiko kontaktą su vaiku, atvyksta pas jį į svečius. Atliekant vaiko globos peržiūrą fiksuota, kad vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Fiziniai ir emociniai vaiko poreikiai patenkinami. Galima teigti, kad globėja tinkamai vykdo savo pareigas, geba atpažinti vaiko poreikius. Nepilnametis yra pilnai aprūpintas. Globa atitinka geriausius vaiko interesus.

8. 2023 m. spalio 9 d. buvo lankomasi pas nepilnametį, pas jo globėją (senelę) bei 2023 m. lapkričio 6 d. peržiūrimas vaiko globos procesas. Globėja nurodė, jog berniukas su mama bendrauja dažnai, vaiko motina su kitu savo nepilnamečiu vaiku atvažiuoja pas globėją į namus, bendravimas neseniai pagerėjo. Šventė kartu Kalėdas, Velykas. A. motina gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, turi sugyventinį, sūnų. Jokio išlaikymo neteikia, nes nedirba. A. vasarą svečiavosi pas mamą. Globėja yra klaususi A. motinos, ar ji planuoja susigrąžinti vaiką, ji nurodė, jog bijo, nežino ką daryti, pergyvena, kad negalės taip gerai pasirūpinti berniuku kaip globėjai, negalės jam duoti viso to, ką jis turi dabar, ji yra apmąstymuose. Globėja mano, jog galbūt kai berniuko motina susitvarkys asmeninį gyvenimą, susituoks, svarstys apie berniuko susigrąžinimą, ji žino apie tokią galimybę. Pasak vaiko, su mama sutaria labai gerai, dažnai susiskambina. Vasarą pas ją svečiavosi, linksmai leido laiką su mama, jos draugu bei jaunesniu broliu. A. nurodė, jog jam labai patiko leisti laiką pas mamą, pabūti pas ją, bet gyventi kartu nenorėtų, nes yra įpratęs gyventi pas močiutę ir senelį, jam čia yra gerai. Berniukas nurodė, jog gal mama norėtų, kad A. gyventų kartu, kai jam sukaktų 15 arba 16 metų. Jis mamos neklausė šito, pats taip galvoja.

9. 2023 m. spalio 16 d. Tarnyboje gauta informacija iš VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ Globos centro, kuriame pažymima, jog A. S. globėja bendradarbiauja su Globos centru, pagal poreikį yra teikiamos globos koordinatorės konsultacijos. Globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, rūpinasi vaiku.

10. 2023 m. spalio 17 d. Tarnyboje gauta informacija iš VšĮ „Šeškinės poliklinikos“, kurioje pažymima, jog vaiko atstovas pagal įstatymą (vaiko senelė) lydi vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, vertinti rekomendacijų vykdymą nepakanka duomenų, nes 2023 metais pas vaikų ligų gydytoją lankėsi vieną kartą.

11. 2023 m. lapkričio 3 d. Tarnyboje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje pažymima, jog A. S. (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, (duomenys neskelbtini) gimnaziją pradėjo lankyti nuo 1 klasės. Berniukas gyvena su močiute ir seneliu, jų tarpusavio santykiai geri, jie yra oficialūs berniuko globėjai. Mama su jaunesniu broliu gyvena atskirai. A. palaiko ryšį su mama ir broliu, tik nėra žinoma kaip dažnai. Vaiko senelė rūpinasi anūko gerove, prie TAMO dienyno jungiasi reguliariai. Su dalykininkais bendrauja TAMO dienyne laiškais. Su klasės auklėtoja bendrauja žinutėmis, telefonu. Močiutė stebi anūko TAMO dienyną: mokymosi rezultatus, praleistas pamokas, dalyvauja organizuojamuose tėvų susirinkimuose, tačiau šiais mokslo metais organizuotame susirinkime nedalyvavo. Nepilnametis mokosi pagal bendrąją ugdymosi programą. 2023 - 2024 m. m. vidurkis – 7,17. Pirmąjį pusmetį iš viso praleido 6 pamokas, iš jų 5 pateisintos dėl ligos. Pasiekimų vertinime neigiamų pažymių neturi, sunkiau sekasi anglų kalba. Visas mokymosi priemones vaikas turi, bet dažnai jas pamiršta, rašo lapeliuose. Berniukas į mokyklą ateina tvarkingai apsirengęs, gimnazijos uniformą turi, tačiau ne visada ją dėvi. A. linksmas, komunikabilus, mažai atviraujantis, bet reikalaujantis daug dėmesio. Norėdamas gauti daugiau dėmesio, berniukas dažnai netinkamai elgiasi pamokų metu: kalba per pamoką, geria gėrimus, mėto daiktus, kelia triukšmą, į pastabas ne visada reaguoja, dažnai reikia drausminti, bei pakeisti sėdėjimo vietą. Sunkiai susikaupia, būna išsiblaškęs, dažnai neatlieka namų darbų, fizinio ugdymo pamokų metu dažnai neturi aprangos, po pamokų palieka netvarkingą darbo vietą. Vaikui kaip asmenybei trūksta tvarkos. Jei A. susikaupia, tai įsitraukia į ugdymosi procesą. A. turi labai daug draugų, su jais leidžia visas pertraukas, kartais pasitaiko konfliktų su klasės draugais bei mokytojais.

12. Tarnyba, remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu, nurodė, jog priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl S. S. atskyrimo nuo nepilnamečio sūnaus A. S., kadangi motina neplanuoja vaiko susigrąžinti į savo šeimą, tačiau pagal galimybes su vaiku bendrauja, emocinio ryšio su vaiku neprarado, vaikas teigiamai atsiliepia apie motiną ir išreiškia norą nieko nekeisti jo gyvenime – likti gyventi su nuolatine jo globėja (senele).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2299-726/2015 suinteresuotam asmeniui S. S. buvo laikinai apribota motinos valdžia A. S. atžvilgiu. Šiuo teismo sprendimu suinteresuotam asmeniui S. S. buvo suteikta reali galimybė, pakeisti į gerąją pusę tas savo gyvenimo aplinkybes, kurios lėmė teismo sprendimą jai laikinai apriboti motinos valdžią. Iš Tarnyboje surinktos medžiagos suinteresuotas asmuo S. S. šia galimybe naudojasi, nors pastangų galbūt galėtų dėti ir daugiau, o aplinkybės, kurios lėmė teismo sprendimą apriboti suinteresuotam asmeniui motinos valdžią, pasikeitė į gerąją pusę, moteris parodė pozityvių pokyčių (suinteresuotas asmuo palaiko ryšį su vaiku, vaikas teigiamai atsiliepia apie motiną, tačiau nori ir toliau gyventi su seneliais).

14. Tarnyba pažymėjo, jog vaiko ir tėvo atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, todėl atsižvelgiant į pozityviai pasikeitusį S. S. elgesį, tarnyba daro išvadą, kad yra pagrindas atskirti vaiką nuo motinos S. S., tačiau išlieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su motina S. S., atsižvelgiant į vaiko norą, gyventi su dabartine jo globėja, motinai nesant pajėgiai savarankiškai pasirūpinti savo vaiku, taip pat, kad laikinas ribojimas negali tęstis neribotą laiką, todėl S. S. motinos valdžios laikinas apribojimas keistinas A. S. atskyrimu nuo motinos S. S..

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

16. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad motinos ir vaiko ryšys artimas, tačiau mama fiziškai negali priimti vaiko gyventi kartu, be to, vaikas nenori gyventi pas mamą – jam patinka pas močiutę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

19. CK 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

20. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

21. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y., nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

22. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. S. sūnus (Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gimimo įraše apie nepilnamečio tėvą duomenų nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22919-726/2015 S. S. laikinai apribojo motinos valdžią sūnaus A. S. atžvilgiu, nustatė nepilnamečiui A. S. nuolatinę globą ir paskyrė B. S. nepilnamečio A. S. nuolatine globėja bei vaiko gaunamų lėšų administratore, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su globėja.

24. Nustatyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo situacija šeimoje keitėsi, Tarnybos pateiktuose dokumentuose (2017 m. rugpjūčio 9 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. S-(080-23/388; 2019 m. gruodžio 9 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 1GVA-567; 2020 m. spalio 19 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 1GPA-326; 2021 m. gruodžio 20 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 1GVA-837; 2021 m. gruodžio 27 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 1GPA-947; 2022 m. lapkričio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 1GVA-689; 2022 m. lapkričio 11 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 1GPA-779; 2023 m. spalio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 1GVA-1020, 2023 m. lapkričio 6 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 1GPA-864) periodiškai fiksuojama gerėjanti situacija, t. y. ryšys tarp sūnaus ir motinos palaipsniui gerėjo, stiprėjo, šiuo metu motina su sūnumi bendrauja dažnai, vaikas pas ją praleidžia atostogas, susitinka savaitgaliais. Kita vertus, iš 2023 m. spalio 11 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto, suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog nors vaikas su mama jau sutaria labai gerai, džiaugiasi pas ją svečiuodamasis, tačiau berniukas įvardija, jog gyventi su mama kartu nenorėtų, nes yra įpratęs gyventi pas močiutę ir senelį, jam čia yra gerai. Be to, iš teismo posėdžio metu išklausytų suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog gyvenimo sąlygos pas motiną nėra itin geros vaikui, vaikui galimai tai nepatinka. Taip pat nustatyta, kad motina šiuo metu nedirba, negali susirasti darbo (dėl gyvenimo kaime, vairuotojo pažymėjimo neturėjimo).

25. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaiko motina nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, su vaiku bendrauja, susitinka, tačiau pats vaikas išreiškia norą toliau gyventi su seneliais.

26. Šiuo metu grąžinti vaiką į motinos šeimą nėra galimybių. S. S. kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų vaiko atžvilgiu byloje nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kad ji piktnaudžiautų motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui. Pažymėtina, kad S. S. deda pastangas pašalinti aplinkybes, dėl kurių jos motinos valdžia buvo apribota, dalis buvusių aplinkybių išnyko dėl suinteresuoto asmens pastangų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, riboti S. S. motinos valdžią nėra teisinio pagrindo (CK 3.180 straipsnis).

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu S. S. dėl objektyvių priežasčių, t. y. motina bendrauja, susitinka su sūnumi, tarp jų susikūręs ryšys artimas ir šiltas, tačiau vaikas nori likti gyventi su seneliais. Be to, bylos duomenimis, S. S., atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes, sutinka, kad ji būtų atskirta nuo sūnaus.

28. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos S. S.. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

29. Nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22919-726/2015, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Šioje byloje šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

31. Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22919-726/2015 taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir atskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.