- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2-18484-1077/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Badaraitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- B. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Badaraitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui B. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 89,12 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 416,90 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra asmeniškai 2018-06-16. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 straipsniu, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl skolos ir palūkanų iki kredito grąžinimo termino
Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2014-04-28 tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9819309001. Šia sutartimi pradinė kreditorė paskolino atsakovui 434,43 Eur sumą iki 2014-12-28 (e. b. l. 4-5). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu pradinei kreditorei negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų (e.b.l. 30). Atsakovo skolą, ieškovės teigimu, sudaro: 434,43 Eur negrąžinto kredito, 89,12 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino (nuo 2014-06-28 iki 2014-09-18) ir 416,90 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (nuo 2014-09-18 iki 2015-03-03, Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore (CPK 178 straipsnis).
2015-12-21 pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ įmonės kodas 12535769, adresas F. R. Kreutzwaldi tn 6-1, Talinas, 10124, Estijos Respublika, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Todėl UAB „Finansų administravimas“ turi reikalavimo teisę į su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį bei jos pagrindu atsiradusią skolą. Pradinis kreditorius informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str., 6.873 str.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš jo priteistina 434,43 Eur negrąžintos paskolos suma ir 89,12 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokėjimo palūkanų).
Dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino ir procesinių palūkanų
Ieškovė prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą – 150,50 proc. Ieškovė už laikotarpį nuo 2014-09-18 iki 2015-03-03 prašo priteisti iš atsakovo 416,90 Eur sutartinių palūkanų. Ieškovė nurodė, jog šios palūkanos atlieka nuostolių ieškovei kompensavimo funkciją. Iš to darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti 416,90 Eur palūkanos vertintinos kaip kompensacinės palūkanos (netesybos).
Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalus 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną netesybų dydis taikytinas visų formų netesyboms. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 150,50 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos dydis mažintinas iki 47,12 Eur ((434,43 + 89,12) x 0,05 proc. x 180 dienų).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 570,67 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (61 proc.) iš atsakovės priteistinas 12,81 eurų žyminis mokestis ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) ir sudaro 3,72 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus, 43 ct) negrąžintos paskolos, 89,12 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus, 12 ct) mokėjimo palūkanų, 47,12 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 12 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 570,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,81 Eur (dvylika eurų, 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.
Priteisti iš atsakovo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 eurus (tris eurus, 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 1886597852) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kvito kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.