Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo nužudyti L. G.) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-02-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti savo tėvą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu priteista iš R. P. nukentėjusiajai D. S. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos tyrimui, – 4 kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: R. P. 2016 m. vasario 5 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie laiptinės, matant S. J. ir jos mažamečiam sūnui bei kitiems pašaliniams asmenims, kilusio žodinio konflikto su L. G. metu iš vaiko vežimėlio išmėtė daiktus, sudaužė savo sugyventinės L. G. mobiliojo ryšio telefoną, agresyviai ir garsiai rėkdamas L. G. pagrasino, kad ją užmuš ir apipils sieros rūgštimi, kad ji negyvens, grasindamas stumdė L. G. ir ją užstoti bei padėti bandžiusius pašalinius asmenis, taip L. G. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais R. P. sukėlė išgąstį S. J. ir pašaliniams asmenims bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, būtent: R. P. 2016 m. vasario 15 d., apie 13.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), O. P. atsisakius duoti pinigų, tyčia abiem rankomis paėmęs čiužinį, ant kurio klūpėjo jo motina O. P., staigiai ir stipriai ištraukė jį iš po savo motinos, dėl to pastaroji pargriuvo ant grindų, susitrenkdama nugarą. Tokiu būdu R. P. smurtaudamas padarė savo šeimos narei – motinai O. P. – uodegikaulio sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, būtent: R. P. 2016 m. vasario 16 d., apie 09.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie autobusų stotelės, esančios Nidos g. 5, Klaipėdoje, priėjo iš už nugaros prie D. S. ir, sugriebęs kaire ranka už kaklo, pradėjo ją smaugti, sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu laikydamas D. S. ir taip atimdamas galimybę priešintis, pradėjo tikrinti jos palto kišenes, kuriose buvo 199 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su 5 Eur vertės dėklu, 10 Eur vertės atminties kortelė, bendros 20 Eur vertės 5 vnt. raktų, 5 Eur vertės elektroninis transporto bilietas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu R. P., pavartodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti D. S. priklausančio turto už 239 eurus.

R. P. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti savo tėvą, t. y. dėl to, kad jis 2016 m. vasario 18 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), reikalaudamas iš tėvo V. P. pinigų ir tėvui atsisakius jų duoti, virtuvėje atsukęs dujinės viryklės degiklius ir tokiu būdu prileidęs į butą gamtinių dujų, pagrasino tėvui susprogdinti butą ir taip jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti. Teigia, kad šio nusikaltimo jis nepadarė, todėl yra nuteistas nepagrįstai. Remtis vien nukentėjusiosios parodymais, kurie sukėlė abejonių, negalima.

Nuteistasis R. P. ir jo gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu, tačiau savo apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo pripažinti jį kaltu dėl pasikėsinimo apiplėšti D. S. priėmimui. Vienintelis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad remtis nukentėjusiosios parodymais, kurie, pasak R. P., sukėlė abejonių, negalima. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – nukentėjusiosios D. S., policijos pareigūnų S. M. ir R. D. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-02-18 specialisto išvada Nr. G 297/2016(03) bei kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. P. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Priešingai, nei teigiama nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad jis 2016-02-16, apie 09.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie autobusų stotelės, esančios Nidos g. 5, Klaipėdoje, priėjęs iš už nugaros prie D. S. ir sugriebęs kaire ranka už kaklo ir pradėjęs ją smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę jai priešintis, pasikėsino pagrobti jai priklausančius daiktus už 239 eurus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nuteistojo versiją, kad jis nesikėsino apiplėšti nukentėjusiosios, skirtingai nei teigia apeliantas, paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, bet ir kaip liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų policijos pareigūnų S. M. ir R. D. parodymai apie tai, kad jiems važiuojant tarnybiniu automobiliu pro autobusų stotelę į gatvę išbėgusi nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, jie matė, kad šalia jos buvo vyras, kuris, kaip nurodė nukentėjusioji, ją smaugė ir norėjo apiplėšti, dėl to jis buvo sulaikytas. Tiek nukentėjusioji, tiek R. P. sulaikę policijos pareigūnai patvirtino, kad jo veidas buvo sužalotas. Tai yra nukentėjusioji nurodė, kad ji įsidėmėjo užpuoliką, nes jo kakta, smakras ir skruostas buvo nubrozdinti. Kad R. P. kakta buvo nubrozdinta, patvirtino ir netrukus po pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusiąją jį sulaikę policijos pareigūnai. Tai, kad nukentėjusiojo veidas iš tiesų buvo sužalotas, užfiksuota ir 2016-02-18 asmens apžiūros protokole. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad norėdamas apiplėšti užpuolikas ją smaugė, patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. S. buvo padarytas kaklo suspaudimas be išoriškai matomų traumos požymių, nurodant, kad šį sužalojimą ji galėjo patirti suspaudus kaklą rankų pirštais (t. 1, b. l. 73), taip pat išrašas iš asmens sveikatos istorijos, jame užfiksuota, kad D. S. 2016-02-18 dėl kaklo skausmo kairėje pusėje kreipėsi į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą (t. 1, b. l. 75–76). Kad ant nukentėjusiosios kaklo matėsi spaudimo žymė, patvirtino ir policijos pareigūnai. Taigi netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, sutampa su kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis, be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie pažinojo R. P. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti. Nelogiška, kad nukentėjusioji, nepažinodama ją pasikėsinusio apiplėšti asmens, būtų suinteresuota jį nepagrįstai apkaltinti, juolab, jog, kaip matyti iš paties R. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotų parodymų, jis pats pripažino buvęs kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Remdamasis aptartų duomenų visuma pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės pasikėsinus apiplėšti nukentėjusiąją, pavartojant prieš ją fizinį smurtą – sugriebiant ranka už kaklo ir smaugiant. Tokie R. P. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Priešingai apelianto R. P. tvirtinimui, bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadas apie faktines nuteistajam R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes padarė visapusiškai įvertinęs ne tik nukentėjusiosios D. S., bet ir paties R. P. parodymus, taip pat liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl R. P. kaltės pasikėsinus apiplėšti nukentėjusiąją, prieš ją pavartojant fizinį smurtą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti R. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.