Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, gynėjui advokatui Daivai Ivanauskaitei, nukentėjusiesiems L. G., S. J., O. P., D. S., V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas: 2004-08-11 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 2009-01-19 pagal BK 180 str. 1 d.- 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2013-02-26, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d., 284 str. 1d., 140 str. 2 d., 22 str.1d. ir 180 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: jis, 2016-02-05, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lauke prie laiptinės, matant S. J. ir jos mažamečiam sūnui bei kitiems pašaliniams asmenims, kilusio žodinio konflikto su L. G. metu iš vaiko vežimėlio išmėtė daiktus, sudaužė savo sugyventinės L. G. mobilaus ryšio telefoną, agresyviai ir garsiai rėkdamas L. G. pagrasino, kad ją užmuš ir apipils sieros rūgštimi, kad ji negyvens, grasindamas stumdė L. G. ir ją užstoti bei padėti bandžiusius pašalinius asmenis, taip L. G. sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiu įžūliu elgesiu ir grasinimais R. P. sukėlė išgąsti S. J. ir pašaliniams asmenims bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. P. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį: jis, 2016-02-15, apie 13.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, O. P. atsisakius duoti pinigų, tyčia abejomis rankomis paėmęs čiužinį, ant kurio klūpėjo jo motina O. P., staigiai ir stipriai ištraukė jį iš po savo motinos, dėl ko pastaroji pargriuvo ant grindų, susitrenkdama nugarą. Tokiu būdu R. P. smurtaudamas padarė savo šeimos nariui- motinai O. P. uodegikaulio sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. P., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jis, 2016-02-16, apie 09.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie autobusų stotelės, Nidos g. 5, Klaipėdoje, priėjo iš už nugaros prie D. S. ir, sugriebęs kaire ranka už kaklo, pradėjo ją smaugti, sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu laikydamas D. S. ir taip atimdamas galimybę priešintis, pradėjo tikrinti jos palto kišenes, kuriose buvo mobilaus ryšio telefonas "Samsung" 199 Eur vertės su 5 Eur vertės dėklu, atminties kortelė 10 Eur vertės, 5 vnt. raktų, kurių bendra vertė 20 Eur, elektroninis transporto bilietas 5 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu R. P., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti D. S. priklausančio turto už 239 eurus.

R. P. šioje byloje buvo kaltinamas ir tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: tai yra, kad jis, 2016-02-18, apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, reikalaudamas iš tėvo V. P. pinigų ir tėvui atsisakius jų duoti, virtuvėje atsukęs dujinės viryklės degiklius ir tokiu būdu prileidęs į butą gamtinių dujų, pagrasino tėvui susprogdinti butą ir taip jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Dėl grasinimo nužudyti L. G. ir viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010).

Nors kaltinamasis R. P. dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš savo sugyventinę, kaltės nepripažino, tačiau jis neneigė, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje elgėsi labai agresyviai, mėtė ir laužė daiktus, žodžiais grasino L. G.. Su šiomis aplinkybėmis kaltinamasis sutinka, tačiau teigia, jog neturėjo jokių minčių kažką apipilti sieros rūgštimi ar nužudyti. Tokie kaltinamojo motyvai laikytini tik gynybine versija, kurią paneigia L. G., S. J. parodymai. Dėl to, teismas pažymi, jog kaltinamojo argumentas, kad neturėjo tikslo išgąsdinti sugyventinės, laikytinas nepagrįstu ir nelogišku, nes tokio pobūdžio veiksmai nėra būdingi vidutiniam, protingai apdairiam ir rūpestingam asmeniui, ypač vaiko tėvui. Šie labai agresyvūs veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvų poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusiųjų suvokimą, pripažintini realiu (ne tariamu) grasinimu. Taip elgdamasis kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nukentėjusiesiems stresą, baimę, nerimą dėl minėtų savo grasinimų ir to norėjo. Bylos kontekste įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu jų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog R. P. grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 145 str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Kaltinamasis R. P. savo kaltę pažeidus viešąją tvarką pilnai pripažino. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis 1 dalis). Nekyla abejonių dėl to, kad smurto veiksmai atlikti viešojoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008). Teismas, laikydamas konflikto vietą viešąja, pripažįsta, kad konfliktas įvyko vidury dienos, šalia gyvenamųjų namų, kur nuolat būna žmonių, stebint pašaliniams asmenims. Konflikto inicijavimas ir po to einantis smurtas ne tik L. G., bet ir pašalinių R. P. bandžiusių sudrausminti asmenų atžvilgiu, be abejonių atitinka įžūlaus elgesio sampratą. Nors tokio kaltinamojo elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ir teisiamojo posėdžio išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. P. tyčia ištraukė čiužinį, ant kurio klūpojo jo motina O. P., ko pasekoje O. P. krito ir susižalojo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarančius šios veikos sudėtį. Tokią teismo išvadą pagrindžia paties kaltinamojo R. P. parodymai, kur jis pilnai pripažino savo kaltę bei kiti ištirti įrodymai – nukentėjusiosios O. P. parodymai, specialisto išvada. Padarytų smurto veiksmų pobūdis rodo, kad tokie veiksmai yra tyčiniai, nes jie atlikti valingai. Šie R. P. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 2 d.

Dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą

Nors kaltinamasis R. P. ir neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jo kaltė įvykdžius šį nusikaltimą pilnai įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo. Tai, kad R. P. kėsinosi atimti iš nukentėjusiosios D. S. daiktus, kurios pastaroji turėjo su savimi, prieš tai pavartodamas jos atžvilgiu smurtą – sugriebdamas ranka už kaklo ir smaugdamas, įrodo nuoseklūs, išsamūs ir logiški pačios nukentėjusiosios parodymai. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tai liudytojų – policijos pareigūnų S. M., R. D. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Nors, kaip nurodo nukentėjusioji, kaltinamasis ją užpuolė iš už nugaros, tuo metu autobusų stotelėje jokių kitų asmenų, išskyrus kaltinamąjį, nebuvo. O jį įsidėmėjo ne tik pagal apsirengimą, tačiau ir todėl, kad kaltinamojo veidas buvo sužalotas. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis R. P. apžiūros protokolas. Kadangi R. P. užvaldyti svetimo turto nespėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas pro šalį važiavusių policijos pareigūnų, jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Dėl grasinimo nužudyti tėvą V. P.

R. P. šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai ir tuo, kad jis grasino nužudyti savo tėvą V. P..

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaip nurodė R. P., jis nužudyti savo tėvo ar susprogdinti butą negrasino. Tą dieną jis tik uždegė visus dujinės viryklės dagčius, kad bute būtų šilčiau. Dujos degė, o ne buvo atsuktos be ugnies. Be to jis pats buvo tame pačiame bute. Konfliktas su tėvu įvyko todėl, kad jis nenorėjo įsileisti į butą jo sugyventinės. Šiuos R. P. parodymus teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis V. P. bei konflikto metu bute buvusi L. G., todėl konstatuotina, jog nėra byloje surinkta objektyvių įrodymų, kurių pakaktų padaryti kategorišką išvadą, kad R. P. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., grasindamas nužudyti, susprogdinti savo tėvą V. P., esant realiam pagrindui bijoti, kad šis grasinimas bus įgyvendintas. Kaip nurodė nukentėjusysis V. P., policiją jis kvietė ne todėl, kad išsigando sūnaus grasinimų, o prevenciškai, kad šis jo namuose nesavivaliautų, nedegintų be reikalo dujų ar negadintų turto. R. P. pagal LR BK 145 str. 1d. dėl grasinimo nužudyti savo tėvą išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

R. P. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji D. S. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 70-71).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji D. S. jos užpuolimo metu patyrė šoką, fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai sveikatos sužalojimas nebuvo padarytas, o tik sukeltas fizinis skausmas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nutruko pasikėsinimo stadijoje ir nukentėjusiosios turtas užvaldytas nebuvo. Be to ir pati nukentėjusioji nurodė, kad savo pareikštu ieškiniu ji nori pamokyti kaltinamąjį, o kokia betarpiškai jai padaryta neturtinė žala, nemotyvavo. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 200 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę R. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutruko pasikėsinimo stadijoje. Jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistu ir turėdamas neišnykusius teistumus, todėl jam, kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad jis iki sulaikymo dirbo, nukentėjusieji – kaltinamojo tėvai ir sugyventinė jokių pretenzijų R. P. neturi, jis augina mažametį vaiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baužiamojo proceso kodekso 297-307 str., teismas

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 22 str. 1d. ir 180 str. 1d. ir jį nuteisti:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti L. G.) – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. – 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d. ir 180 str. 1 d. – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir paskirti 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., prie paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir subendrintos bausmės iš dalies pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. paskirtas bausmes ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) mėnesiams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę iki įsiteisės nuosprendis palikti suėmimą. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-02-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1d. dėl grasinimo nužudyti savo tėvą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš R. P. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. S. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės bylos tyrimui - 4 kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.