- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2-7831-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02409-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Vidas Adomaitis, Dana Žvingilienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui R. L. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką dėl patalpų gyvenamajame name 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Inventora“ parengtu planu paskiriant naudotis patalpomis: ieškovei R. S. naudotis atskirai 2-6/6,44; 2-7/15,29; 2-9/18,00, 1/2 dalimi patalpų (2-1/8,50 + 2-2/3,45 + 2-3/1,25 + 2-4/0,83 + 2-8/9,14). Iš viso 51,31 kv. m arba 20/100 dalių gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui R. L. naudotis atskirai P-l/9,60 + P-2/9,02 + P-3/1,19 + P-4/8,83 + P-5/20,54 + G-l/40,44 + 1-1/9,40 + 1-2/8,60 + 1-3/6,45 + 1-4/23,39 + 1-5/6,25 + 1-6/14,37 + 1- 7/17,50 + 2-5/22,23; 1/2 dalimi patalpų (2-1/8,50 + 2-2/3,45 + 2-3/1,25 +2-4/0,83 + 2- 8/9,14). Iš viso 209,40 kv. m arba 80/100 dalių gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); R. S. ir R. L. paliekama teisė naudotis bendrai visomis gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėmis; priteisti iš atsakovo ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ginčas šioje byloje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 260,71 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 4A2p, naujai suformuotu atskiru turtiniu vienetu padalijus buvusį 568,80 kv. m gyvenamąjį namą, plane pažymėtą IA2p, į du atskirus turtinius vienetus: pastatą–gyvenamąjį namą 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastatą–gyvenamąjį namą 5A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Suformavus du atskirus turtinius vienetus Nekilnojamojo turto registre nebeliko juridinio fakto dėl naudojimosi tvarkos nustatytos teismo sprendimu. Kadangi šalys dėl konfliktiško tarpusavio elgesio negali susitarti dėl naudojimosi tvarkos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Teigia, kad jos nurodyta naudojimosi daiktu tvarka atitinka buvusį teismo sprendimą bei atitinką šiuo metu tarp šalių esamą naudojimosi daiktu tvarką. Ieškovė dublike nurodė, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai, tačiau tarp šalių teisme išnagrinėta daug bylų, tai patvirtina šalių konfliktiškus santykius. Paaiškino, kad dėl pastogės šioje byloje nėra reiškiami reikalavimai, nes nėra atlikti pastogės kadastriniai matavimai. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl šalių nesutarimai sprendžiami teisminiu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nori išspręsti tik dalį ginčo, atsakovas pageidauja, kad būtų išspręsti visi šalių nesutarimai. Pažymi, kad atsakovas viską siekia išspręsti kompleksiškai, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą ir reiškia reikalavimus teisminiu būdu. Atsakovo vertinimu ieškovė neišnaudojo visų galimybių ne teismo tvarka spręsti ginčytinus klausimus. Atsakovo vertinimu ieškovė iš vis nesinaudoja gyvenamojo namo dalimi, todėl jos dalis galėtų būt priskirta atsakovui išmokant ieškovei kompensaciją. Paaiškina, kad ieškovei niekas netrukdė ir netrukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančio namo dalimi, todėl pripažintina, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos. Pažymi, kad UAB „Inventora“ planas jam nebuvo pateiktas, todėl su juo negalėjo susipažinti. Pažymi, kad ankstesniu teismo sprendimo jau buvo nustatyta naudojimo nekilnojamuoju daiktu tvarką, ieškovė pakartotinai siekia teisminio proceso. Paaiškina, kad ieškovei niekas netrukdo naudotis jai priklausančiomis patalpomis, todėl nėra būtinybės kreiptis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovo vertinimu, ieškovė yra apleidusi jai priklausančias patalpas, jose sandėliuojami daiktai, kurie priklauso ieškovei ir kitiems asmenims. Atsakovo vertinimu ieškovei pardavus jai priklausančią dalį pasibaigtų visi šalių nesutarimai. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą. Atsakovo charakteris nėra konfliktiškas, todėl visus ginčus būtų galima išspręsti kompleksiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, žemės sklypas ir pastatas–gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui (el. b. l. 13–18). Gyvenamojo namo planas (el. b. l. 19–22). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu nustatė bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatė naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) tvarką (el. b. l. 23–31). Kauno apylinkės teismas 2013-02-11 sprendimu atidalino natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas (el. b. l. 32–35). UAB „Inventora“ nekilnojamojo turto su statiniais kadastro ir registro byla Nr. 20/52572, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 44–56). VĮ Registrų centro sprendimas Dėl juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 57–58). VĮ registrų centro raštas Dėl atsiliepimo pateikimo(el. b. l. 59). VĮ Registrų centro sprendimas Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo (el. b. l. 61–63). Ieškovės 2018-01-09 raštas atsakovui (el. b. l. 64). Atsakovo 2018-01-19 atsakymas (el. b. l. 65). VĮ Registrų centro pastato dalių paskaičiavimo projektas (el. b. l. 66). UAB „Inventora“ pastato dalių nustatymas (el. b. l. 84–86).
Šioje byloje sprendžiamas reikalavimas dėl naudojimosi pastatu–gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Atsakovas iš esmės nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu nurodė, kad ieškovės teisės nėra pažeidžiamos, ji nevaržomai gali naudotis ieškinio reikalavime nurodytomis patalpomis, kad teismo sprendimas nėra būtinas dėl naudojimosi tvarkos. Pagal byloje esančius duomenis ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad tarp šalių kylantys nesutarimai sprendžiami teismine tvarka. Šalims sudaryti taikos sutarties nepavyko, realiai nevyko derybos dėl taikaus ginčo sprendimo būdo dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų. Atsakovas, norėdamas ginčą spręsti taikiu būdu ar mediacijos proceso tvarka, nurodė, kad galima visus nesutarimus išspręsti kompleksiškai, t. y. ne tik dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, bet ir atitinkamai iš naujo įvertinant persvarstant jau teismų išspręstus reikalavimus kitose bylose. Ieškovė nesutiko ginčą spręsti mediacijos ar taikiu būdu. Teismas nurodo, kad taikus ginčo sprendimo būdas galimas, jeigu to pageidauja abi ginčo šalys, šiuo atveju ieškovė nenorėjo nepageidavo mediacijos proceso ar pradėti taikaus ginčo sprendimo procesą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė nenorėjo ginčo spręsti taikiu būdu nereiškia, kad ji neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teismas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių nėra konkretaus ir aiškaus susitarimo dėl naudojimosi daiktu, reiškia, kad tokio susitarimo pasiekti šalims nepavyksta. Kadangi pastatas–gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tiek šalių tarpusavio sutarimu, tiek teismine tvarka yra būtinas.
Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Teismas papildomai pažymi, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo reiškia pagal 2018-03-02 UAB „Inventora“ paruoštą planą. Atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, pagal UAB „Inventora“ paruoštą planą šiuo metu faktiškai ir realiai jis vienas naudojasi patalpomis pažymėtomis G–1, P–1, P–2, P–3, P–4, P–5 (el. b. l. 84), 1–1, 1–2, 1–3, 1–4, 1–5, 1–6, 1–7, šiame aukšte yra bendro naudojimo laiptinė (el. b. l. 85), 2–5; ieškovė asmeniškai naudojasi patalpomis 2–6, 2–7, 2–9; bendrai naudojamos patalpos 2–1, 2–2, 2–3, 2–4, 2–8 (el. b. l. 86). Prieštaravimų, neatitikimų ar jo teisių pažeidimų pagal paruoštą naudojimosi tvarką nenurodė. Darytina išvada, kad UAB „Inventora“ naudojimosi tvarkoje fiksuojama reali, faktinė šalių naudojimosi daiktu tvarka. Nors atsakovo atsakovas nurodė, kad UAB „Inventora“ paruoštoje naudojimosi tvarkoje nėra nurodytas laiptinių plotas, tačiau savo naudojimosi tvarkos nesiūlė, jokio plano nepateikė, kuo pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai nenurodė.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimuose nėra įtraukta palėpė, t. y. šioje byloje nėra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką palėpės patalpomis. Teismas nurodo, kad atsakovas tokio reikalavimo taip pat nereiškė, nepateikė su procesiniais dokumentais naudojimosi tvarkos plano, kuriame būtų įtrauktos ir palėpės patalpos. Byloje pateikta palėpės schema, negali būti traktuojama, kaip reiškiamas savarankiškas reikalavimas. Teismas nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio dalykas ir pagrindas. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių reikalavimo dėl palėpės nereiškė, todėl šis klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Vien ta aplinkybė, kad reikalavime nėra nurodomos palėpės patalpos nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pastebėtina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp šalių nesutarimai galėtų baigtis jam priskyrus ieškovės dalį, o atsakovui sumokant kompensaciją. Atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, tačiau priešieškinio su savarankiškais reikalavimais dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, kitokios naudojimo tvarkos ar pan. nepareiškė. Pastebėtina, kad šioje byloje negali būti revizuojami anksčiau teismų priimti procesiniai sprendimai, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl kitų teismų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo nėra pagrindas atmesti ieškovės reikalavimus šioje byloje. Išaiškinta kad CPK XVIII skyriuje numatyta galimybė dėl proceso atnaujinimo.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. atitinka proporcingumo principą, realiai tarp šalių esančią naudojimosi daiktu tvarką, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Esant tokia teisiniam reglamentavimui atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlygintinos.
Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 10), 60 Eur už UAB „Inventora“ paruoštą planą (el. b. l. 87), 1500 Eur už teisines paslaugas (el. b. l. 158–159).
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos, nes byla nesudėtinga, jau anksčiau buvo sprendžiami tarp šalių panašaus pobūdžio reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ieškovės atstovei buvo žinomos faktinės aplinkybės ir pan. Teismas iš dalies sutinka su šiais motyvais. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad 1500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti sudaro ieškinio; patikslinto ieškinio; dubliko surašymas bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymas laikytinas vienu veiksmu, nes buvo tikslinamas tik pareikštas reikalavimas, ieškinio pagrindas nebuvo keičiamas ar tikslinamas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą reikšmingas ir paties atsakovo procesinis elgesys. Atsakovas, nors nesutiko su reiškiamais reikalavimais pagal ieškovės pateiktą planą, tačiau teismo posėdžio metu nesutikimas buvo grindžiamas ankstesniais atsakovui nepalankiais teismų sprendimais, kuo konkrečiai buvo ar yra pažeidžiamos atsakovo teisės pagal reiškiamą reikalavimą nenurodė. Atsižvelgus šias aplinkybes nėra pagrindo ženkliai mažinti ieškovės patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus byloje sprendžiamą klausimą, šalių procesinį elgesį ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 1300 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, 60 Eur išlaidų už plano dėl naudojimosi tvarkos nustatymo paruošimą bei 1300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (iš viso: 1435 Eur).
Šioje byloje valstybė patyrė 6,31 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4A2p, adresas (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Inventora“ parengtą planą paskiriant naudotis patalpomis:
ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis atskirai patalpomis pažymėtomis indeksais 2-6/6,44 kv. m; 2-7/15,29 kv. m; 2-9/18,00 kv. m; 1/2 dalimi patalpų pažymėtų indeksais 2-1/8,50 kv. m; 2-2/3,45 kv. m; 2-3/1,25 kv. m; 2-4/0,83 kv. m; 2-8/9,14 kv. m. Iš viso 51,31 kv. m arba 20/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis atskirai P-l/9,60 kv. m; P-2/9,02 kv. m; P-3/1,19 kv. m; P-4/8,83 kv. m; P-5/20,54 kv. m; G-l/40,44 kv. m; 1-1/9,40 kv. m; 1-2/8,60 kv. m; 1-3/6,45 kv. m; 1-4/23,39 kv. m; 1-5/6,25 kv. m; 1-6/14,37 kv. m; 1- 7/17,50 kv. m; 2-5/22,23 kv. m; 1/2 dalimi patalpų pažymėtų indeksais 2-1/8,50 kv. m; 2-2/3,45 kv. m; 2-3/1,25 kv. m; 2-4/0,83 kv. m; 2- 8/9,14 kv. m. Iš viso 209,40 kv. m arba 80/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekama teisė naudotis bendrai visomis gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėmis;
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1435 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,31 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.