- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- eI3-7009-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00789-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- R. R.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. R. (toliau – ir atsakovas) 10 381,01 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 28 d. pateikė paraišką Nr. 19SU-KE-19-2-11366-PR001 (toliau – ir Paraiška) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Įvertinus Paraišką atsakovas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti projektą Nr. 19SU-KE-19-2-11366-PR001 „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – ir Projektas), kuriam, vadovaujantis NMA 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. KT-298 (10.6.1-Ta) „Dėl paramos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas dėl paramos skyrimo), skirta 15 000,00 Eur. Teigia, kad atsakovui 2020 m. kovo 31 d. išmokėta 12 000,00 Eur avansas Projektui įgyvendinti.
Pažymi, kad Sprendime dėl paramos skyrimo atsakovui buvo nurodytas įsipareigojimas laiku pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus. Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai buvo tinkamai įgyvendintas verslo planas (t. y. iki 2022 m. vasario 28 d.). Atsakovas minėtos prievolės neįvykdė, todėl NMA 2022 m. kovo 16 d. jam išsiuntė pranešimą Nr. KT-4 (10.6.1-Ta), kuriuo jis paragintas per 60 darbo dienų pateikti mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus, tačiau atsakovas ignoravo minėtą pranešimą.
Pareiškėja įvertinusi minėtas aplinkybes 2023 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. KE-06-38 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 12 000,00 Eur. Apie Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. BRK-8532 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir NMA informaciniame portale. Pabrėžia, jog atsakovas Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis jam teisines pasekmes.
Akcentuoja, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius per metus) / 100.
Paaiškino, kad iš atsakovui mokėtinų lėšų pareiškėja 2022 m. rugsėjo 21 d. – 2023 m. kovo 1 d. padengė palūkanas (304,01 Eur) apskaičiuotas nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai) ir dalį (1 618,99 Eur) skolos. Atsakovo skola šiuo metu yra 10 381,01 Eur.
Taip pat NMA vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. kovo 1 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 10 381,01 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato.
Atsakovas R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Duomenų, patvirtinančių, kad išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo R. R. 10 381,01 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 28 d. NMA pateikė Paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Pareiškėja įvertinusi Paraišką priėmė Sprendimą dėl paramos skyrimo, kuriuo nusprendė Paraišką tenkinti ir skirti 15 000,00 Eur dydžio paramą Projektui įgyvendinti. Byloje nustatyta, kad pirmojo etapo metu pareiškėja 2020 m. kovo 31 d. išmokėjo 12 000,00 Eur dydžio avansą.
Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų buvo priimtas Sprendimas. Sprendime teigiama, kad Sprendimu dėl paramos skyrimo atsakovas įpareigotas iki 2022 m. vasario 28 d. pateikti NMA mokėjimo prašymą ir reikiamus jo priedus, tačiau atsakovas iki minėto termino šios prievolės neįvykdė. Pažymima, kad NMA 2022 m. kovo 16 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą Nr. KT-4 (10.6.1-Ta), kuriuo atsakovas buvo raginamas įvykdyti savo priimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas ignoravo pranešimą, todėl Sprendimu nuspręsta taikyti paramos susigrąžinimo sankcija ir atsakovas įpareigotas gražinti pareiškėjai 12 000,00 Eur paramos sumą. Pareiškėja skunde paaiškino, kad iki prašymo pateikimo teismui dienos atsakovas grąžino dalį įsiskolinimo, todėl jo skola iš viso sudaro 10 381,01 Eur.
Byloje nustatyta, kad atsakovas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas 2022 m. birželio 14 d. raštu Nr. BRK-8532 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ jį išsiunčiant Paraiškoje nurodytos gyvenamosios vietos adresu paštu bei paskelbiant NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt).
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta, Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovas į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovui sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovas Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 10 381,01 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2023 m. kovo 1 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl grąžintinos paramos sumos išdėstymo mokėti dalimis po 500,00 Eur kas mėnesį.
ABTĮ 85 straipsnis numato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis (toliau – ir CPK).
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (pvz., 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-696/2009).
Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).
Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kuriais pagrįstų sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, labai apsunkinančias sprendimo vykdymo galimybes, o pats prašymo pateikimas nesuponuoja išvados apie šių aplinkybių realų buvimą. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovo R. R. 10 381,01 (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur ir 1 ct) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, pradedant nuo 2023 m. kovo 1 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.
Netenkinti atsakovo R. R. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.