- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- eA-2961-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04120-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- O. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dominta“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. I. (O. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dominta“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. I. (O. I.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00342 (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą išduoti leidimą pateikė 2020 m. rugpjūčio 3 d., o administracinė nuobauda uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dominta“ (toliau – ir Bendrovė) vadovui paskirta 2020 m. rugsėjo 15 (protokolas surašytas 2020 m. rugpjūčio 20 d.). Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ne dėl nuo jo valios priklausančių veiksmų jo prašymas bus atmestas. Šiuo atveju buvo nustatytas formalus pažeidimas, kuris nepadarė žalos valstybei ar kitiems asmenims – visi mokesčiai sumokėti, formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, darbuotojų teisės nebuvo pažeistos, nusiskundimų iš darbuotojų negauta. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų. Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys, ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo kaip darbdavio pareigas. Pareiškėjas nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir atsakingai laikėsi su tuo susijusių norminių teisės aktų. Pareiškėjas pažymėjo, jog darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje (Bendrovėje) nebuvimas dėl įdarbinimo paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą. Bendrovės vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda negali turėti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų valstybių piliečiams. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas tada, kai yra baustas darbdavys. Šiuo atveju pareiškėjo darbdavys yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Be to, Sprendimas buvo priimtas remiantis Telšių apylinkės teismo nutarimu, į kurio priėmimo procesą nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys – pareiškėjas, kuris netenka teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas nurodė, kad Bendrovė (jos vadovas) yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, o nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Esant tokiai situacijai, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Šioje teisės normoje įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindas yra imperatyvus, jo taikymas neapsiribojo pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo momentu. Sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, vertinama ne tik pareiškėjo, bet ir darbdavio atitiktis minėto įstatymo reikalavimams. Atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavio (Bendrovės vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarime. Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas pagrįstai rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais bei Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Dominta“ vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių atsiradimas pareiškėjui bei Bendrovei nėra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. I. skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka, nes ketina dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) UAB „Dominta“; Departamento Telšių skyrius 2020 m. rugpjūčio 25 d. gavo Valstybinės darbo inspekcijos atsakymą Nr. SD-126-10605, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Dominta“ surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą už tai, kad Bendrovėje dirbo asmuo – trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų; įvertinęs, kad UAB „Dominta“ (Bendrovės vadovas) yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, o nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai, Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Remdamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d.) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, ANK 2 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovės vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys) ir kad nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.
8. Bendrovės teisėto atstovo, veikiančio darbdavio vardu ir interesais, nubaudimą už leidimą dirbti nelegalų darbą pirmosios instancijos teismas laikė atstovaujamojo veiksmų neteisėtumo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, subjektų – teisėto Bendrovės atstovo ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, patrauktų atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, atskyrimas būtų visiškai formalus ir neatitiktų teisėtumo reikalavimų, keliamų užsieniečiams, įgyvendinantiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, yra imperatyvūs, o tai reiškia, kad minėtos teisės normos taikymas neapsiribojo pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo momentu. Departamentas prašymo nagrinėjimo metu nustatęs, kad darbdavys yra padaręs pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnyje, ir nuo nuobaudos skyrimo nėra praėję vieni metai, privalo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, net jeigu pareiškėjas formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.
III.
10. Pareiškėjas O. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą.
11. Pareiškėjas dėsto argumentus, analogiškus nurodytiems pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, akcentuoja negalėjęs tikėtis, kad dėl ne nuo jo valios priklausančių veiksmų jo prašymas bus atmestas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas formalus pažeidimas, nepadaręs žalos valstybei ar tretiesiems asmenims. Elektroninėmis ryšio priemonėmis Bendrovė gavo abejonių nekeliančią informaciją, patvirtinančią, kad yra gauti visi reikalingi leidimai, todėl būdama įsitikinusi, kad darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, įdarbino asmenis, apie tai nustatyta tvarka ir terminais pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Iš šių institucijų nebuvo gautos jokios pastabos dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju formalaus reikalavimo nesilaikymas didžiausią poveikį daro asmenims, nesusijusiems su padarytu nusižengimu. Be to, pareiškėjas buvo įdarbintas ir prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje pateikė dar iki formalaus pažeidimo padarymo. Nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Leidimo laikinai gyventi neišdavimas pareiškėjui pažeidžia teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui O. I. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad UAB „Dominta“ (jos vadovas) yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, o nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai, todėl Departamentas privalėjo vadovautis imperatyvia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies norma.
15. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo atmestas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, yra neproporcingas, kad pažeidimas buvo formalus, taip pat kad nuobauda buvo paskirta ne Bendrovei, o jos vadovui.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje, kurios direktorius, kaip darbdavio Bendrovės atstovas, pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda. Šis teismo nutarimas buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas paliktas nepakeistas.
19. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „Dominta“ direktorius negali būti prilyginamas pareiškėjo darbdaviui, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2949-525/2021; kt.).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Departamentas Sprendime pagrįstai pritaikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
21. Dėl pareiškėjo argumentų, esą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4103-575/2020; kt.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas visą laikotarpį, kuriam jam yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatyme numatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Įstatymas imperatyviai nurodo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai yra nustatomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje nurodytas pagrindas, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo formalumo ir Sprendimo neproporcingumo nelaikytini pagrįstais.
22. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. I. (O. I.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.