Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutarties dėl bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į subendrintos bausmės laiką įskaitytas V. G. laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas, taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atlikta arešto bausmė ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 teismo baudžiamuoju įsakymu V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas V. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (viena para) ir nustatyta, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 19 parų arešto.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015-09-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016-05-31. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-10-21, Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistųjų apeliacinius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (47 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal už nurodytas veikas, padarytas kiekvieno iš nukentėjusiojo atžvilgiu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, paskirdamas po 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas 5 metai 2 mėnesiai. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-01-06 iki 2014-01-08, nuo 2014-01-08 iki 2014-01-09. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-29 nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesimas, ją atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams.

Visos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo V. G. pripažintas kaltu minėtais teismo procesiniais sprendimais, buvo padarytos iki priimant 2015-12-07 baudžiamąjį įsakymą. Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų, už kurias V. G. nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2016-05-31 nuosprendžiu, pavojingumą, t.y. priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius, bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikydamas bausmių apėmimą, t.y. griežtesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė apėmė švelnesnę arešto bausmę. Prie šios griežčiausios 4 metų laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 bei 9 dalimis, iš dalies pridėtos švelnesnių, 2016-06-01 bei 2016-12-02 nuosprendžiais paskirtų bausmių, dalys. Konstatuotina, kad BK normų, reglamentuojančių bausmių bendrinimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas, subendrinęs jam minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-316/2009, 2K-131/2005, 2K-7-686/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato skirtingų kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-578/2012).

Kaip matyti, Vilniaus apylinkės teismas prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo švelnesnių bausmių dalis, kurių dydis beveik nesiskiria nuo visos paskirtos subendrintos bausmės. Motyvų, kuriais vadovaujantis pridedama tokia didelė bausmių dalis, pirmosios instancijos teismas nepateikė. Parenkant atskiras bausmių dalis bei skiriant subendrintą bausmę nuteistajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį bei darymo intensyvumą, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę. Nepaisant to, kad nuteistasis anksčiau teistas, nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, kas, teismo vertinimu, teigiamai jo necharakterizuoja, vis dėlto, nustatytas subendrintas bausmės dydis – 7 metai 6 mėnesiai nėra adekvatus nei nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nei jo asmenybei, ir todėl tokios didelės dalies pridėjimas prieštarauja esamai dabartinei teismų praktikai. Pažymėtina ir tai, kad V. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią veikų sutaptį, jos padarytos iki priimant 2015-12-07 teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl teismas, skirdamas galutinę bausmę ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrintą bausmę teismas turi paskirti ne tik vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Be to, privalo tinkamai bausmę individualizuoti, siekiant įgyvendinti teisingumo principą.

Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad, subendrinus nuteistajam V. G. 2015-12-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, 2016-05-31, 2016-06-01, 2016-12-02 nuosprendžiais paskirtas bausmes, pridėjo per dideles bausmių dalis, taip paskirdamas per griežtą galutinę bausmę, todėl šioje dalyje skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutartis keistina, nuteistajam V. G. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 metus laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi

nutarė:

nuteistojo V. G. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutartį ir galutinę subendrintą bausmę V. G. paskirti 6 (šešis) metus laisvės atėmimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.