Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-425-1036/2023 paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 12 d. gautas nuteistojo A. G. prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Prašyme, cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, nurodomos civilinės bylos pagal kurias iš atsakovės UAB „S.“ priteistos piniginės sumos, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) bei išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokėtojų registro informaciją UAB „S.“ neatitinka minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų. Taigi tiek nuteistasis, tiek bendrovė liko be darbo, bandymai verstis ūkine komercine veikla yra pasmerkti, nes niekas nenori suteikti darbo, sumokėti avansus ir užmokestį už atliktą darbą. Nuteistasis nurodo, jog pašlijo santykiai su sutuoktine, jis turi nepilnametį vaiką. Nors bando ieškotis darbo, vyksta į pokalbius, tačiau informavus darbdavius apie galimus būsimus išieškojimus, pokalbiai baigiasi. Norėjo dirbti pavėžėju, išsiėmė individualios veiklos pažymą, bet Lietuvos transporto saugos administracija neišdavė leidimo teikti pavėžėjo paslaugas, nes nuteistasis turi mokestinę nepriemoką. A. G. teigia, kad baudos išieškojimas dar nepradėtas, ir jo vertinimu teismui išdėsčius baudos sumokėjimą 4 (keturiems) metams ar panašiam laikotarpiui, jis galėtų dirbti pavėžėju, neprarandant vilties susirasti gerą darbą ir išmokėti baudą dalimis. Taip pat prašyme atkreipiamas dėmesys, kad UAB „S.“ bylos nagrinėjimo metu, valstybei pervedė 19 501,69 eurų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 19 501,69 eurų. Jokių tyčinių veiksmų nesumokėti baudos (skolos) neturi, tiesiog neturi iš ko, neturi jokių pajamų ir yra visiškai beviltiškoje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6–8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nurodytas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal teismo nuosprendyje nurodytą ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turėtų būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su A. G. nurodyta formuojama aukštesnės instancijos teismo praktiko (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019), sprendžia, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes ar nustatęs tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą nebuvimo ar sumažėjimo visumai. Vis tik, svarbu tai, jog toks prašymas privalo būti pateikiamas teismui dar neprasidėjus priverstinio išieškojimo procesui pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (šiam procesui prasidėjus, asmuo turi teisę kreiptis į baudos bausmę vykdantį antstolį) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-187-307/2016).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 20 d. Taigi, minėtu nuosprendžiu paskirtą baudą A. G. privalėjo sumokėti vėliausiai iki 2022 m. kovo 20 d. Taip pat iki šios datos nuteistasis turėjo teisę (galėjo) kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl savanoriško baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje pateikto išaiškinimo dėl paskirtos baudos sumokėjimo, 2023 m. sausio 25 d. raštu, t. y. rašytiniu įspėjimu dėl teismo nuosprendžio vykdymo nuteistajam A. G. buvo papildomai ir tinkamai išaiškinta, kad jis skirtą baudą turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2023 m. kovo 20 d. Taip pat išaiškinta, kad laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Matyti, kad per nustatytą terminą nuteistasis baudos nesumokėjo, todėl teismo sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, išduodant vykdomąjį dokumentą. A. G. su prašymu dėl savanoriško baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kreipėsi ženkliai – beveik 3 (tris) mėnesius, praleidęs tokio prašymo pateikimo terminą, t. y. prašymas pateikė jau praėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai, ir jau pradėjus priverstinį baudos išieškojimo procesą. Nurodytų aplinkybių pagrindu tai negali būti traktuojama kaip nuteistojo noras savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę ir pratęsti terminą, kuris yra pasibaigęs, nėra galimybės.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Taigi nuteistasis A. G., vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, gali kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir pateikusi reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Priverstinio baudos vykdymo procesą, kurį pagal kompetenciją vykdo antstolis, įvertinęs nuteistojo nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui dėl baudos išieškojimo išdėstymo ar baudos pakeitimo kita bausme pagal BK 47 straipsnį, pats kreipsis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. G. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.