- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-500-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria ieškovės J. P. ieškinys laikytas nepaduotu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti neteisėtu SB „Šviesa“ K. Š. priklausiusios 5,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), valdymą, pripažinti, kad jos 1991-10-21 prašymas yra atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti vienašalį sandorį – jos 2002-10-17 prašymą už 5,81 ha žemės dalį, kuri užimta SB „Šviesa“, atkurti nuosavybės teises vietoje ginčo žemės suteikiant lygiavertį sklypą – negaliojančiu, įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti ieškovei žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias sąlygas žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymų. Nurodė, kad 1991-10-21 ji pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio K. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ji prašė atkurti jai nuosavybės teises natūra, t. y. kad jai būtų atiduota senelio žemė, kurią ji nori dirbti. Prašymą užpildė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja, kuri taip pat užpildė ir prašymo dalį „pretendentas į žemę pageidauja individualiai ūkininkauti“. 2002-10-17 ji buvo iš esmės suklaidinta žemėtvarkos skyriaus darbuotojo, kad žemė, į kurią ji siekė atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama, todėl yra pagrindas taikyti CK 1.90 str. ir prašymą už 5,81 ha žemės sklypo dalį, kuri yra užimta SB „Šviesa“, atkurti nuosavybės teises vietoje ginčo sklypo suteikiant lygiavertį sklypą, pripažinti negaliojančiu. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ neteisėtai užėmė ir valdo 5,81 ha ginčo žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš K. Š. priklausiusio 7,813 ha žemės sklypo, nuosavybės teisės į senelio žemę jai galės būti atkurtos natūra. Dėl to šio fakto nustatymas sukels tiesiogines pasekmes jai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A-261-205/2008 konstatavo, kad tik „nuginčijus teismine tvarka Sodininkų bendrijos „Šviesa“ teisę į nurodytą žemę bei įrodžius pareiškėjos valios išreiškimo suklydimą ryšium su tuo, gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant pareiškėjui iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą“. Be to, SB „Šviesa“ daiktinės teisės į jokį žemės sklypą nėra įregistruotos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-05-26 panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimą Nr.02.TS-210 „Dėl teritorijų priskyrimo valstybės išperkamai žemei“, todėl ginčo žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžinta jai natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2009-01-15 ieškinio trūkumams pašalinti ir sumokėti 382 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p., 2 d. nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas yra netikslus, t. y. pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu SB „Šviesa“ K. Š. priklausiusios 5,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), valdymą yra ne reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o reikalavimas dėl aplinkybių konstatavimo, kurių pagrindu ieškovė galėtų kelti klausimą dėl žemės reformą vykdančių institucijų veiksmų teisėtumo, ir tokio fakto nustatymas nesukeltų ieškovei asmeninių ar turtinių pasekmių. Ieškinio reikalavimas įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą ir atlikti jo kadastrinius matavimus neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 p. nustatytos administracijos direktoriaus kompetencijos. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė neidentifikavo žemės sklypo, kuriam prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. 2009-01-15 pateikė patikslintą ieškinį ir prašė pripažinti, kad jos 1991-10-21 prašymas yra atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti vienašalį sandorį – 2002-10-17 prašymą už 5,81 ha žemės dalį, kuri užimta SB „Šviesa“, atkurti nuosavybės teises vietoje ginčo žemės suteikiant lygiavertį sklypą – negaliojančiu, pripažinti neteisėtais SB „Šviesa“ veiksmus užimant 5,81 ha ginčo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti ieškovei žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias sąlygas žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymų. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A-261-205/2008 pripažino, kad tik „nuginčijus teismine tvarka Sodininkų bendrijos „Šviesa“ teisę į nurodytą žemę bei įrodžius pareiškėjos valios išreiškimo suklydimą ryšium su tuo, gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant pareiškėjui iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą“, todėl prašomas nustatyti faktas yra sukeliantis teisines pasekmes juridinis faktas, kurį gali nustatyti tik teismas. Nurodė, kad atlikti žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų veiksmus ieškovė prašo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją. Taip pat ieškovė paaiškino, kad ieškinio dalykas yra ginčo žemė, kurią šiuo metu neteisėtai valdo SB „Šviesa“, o žemės sklypas nėra ir negali būti suformuotas kol bus išspręstas ginčas, todėl nėra galimybių identifikuoti žemės sklypo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2009-01-30 ieškinio trūkumams pašalinti ir papildomiems įrodymams pateikti. Teismas nustatė, kad ieškovė nepašalino esminių nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p., 2 d. nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės 1991-10-21 prašymą atkurti nuosavybės teises natūra, prašymo grafa, liudijanti pretendento išraiškos valią, yra visiškai neužpildyta. Taip pat nurodė patikslinti reikalavimus pripažinti vienašalį sandorį – ieškovės 2002-10-17 prašymą – negaliojančiu, pripažinti neteisėtais SB „Šviesa“ veiksmus užimant 5,81 ha (duomenys neskelbtini), kadangi šie reikalavimai nėra reglamentuoti jokiomis įstatymo normomis ir pagrįsti įrodymais. Teismas pažymėjo, kad netikslus ieškinio reikalavimų formulavimas bei jų pagrįstumas atimtų šalims galimybę atsikirsti, procesiniai dokumentai ir jų priedai nėra tinkamai paruošti, todėl bylos nagrinėjimas pasunkėtų ir būtų vilkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. 2009-01-30 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašalį sandorį: ieškovės J. P. 2002-10-17 prašymą ir šio prašymo pagrindu parengtą 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvadą Nr.574 negaliojančiais, pripažinti jos teisę atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi buvusia K. Š. 5,61 ha žeme, esančia (duomenys neskelbtini), įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti ieškovei 5,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pridėtame ortofoto plane pažymėtą kaip buvusio savininko K. Š. žemėvalda.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi ieškinius laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė teismo 2008-12-30 ir 2009-01-19 nutartyse išdėstytų reikalavimų, nepašalino esminių procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų, dėl to ieškinys, kuriame netinkamai yra suformuluoti ieškinio reikalavimai, negali būti priimtas, nes būtų apsunkinta proceso šalių teisė atsikirsti į keliamus reikalavimus ir tokio ieškinio priėmimas apsunkintų bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė J. P. jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą su analogišku ieškiniu, teismas jau anksčiau ne kartą buvo nustatęs ieškovei terminus ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė jų nešalino, o pakartotinai teikė tapatų ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad jos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas tėra faktinių aplinkybių konstatavimas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A-261-205/2008 nurodė, kad SB „Šviesa“ teisė į ginčo žemės sklypą gali būti nuginčyta tik teismine tvarka. Jei teismas mano, kad ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, teismas turi nurodyti, į kurią instituciją jai kreiptis (CPK 137 str. 3 d.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 1991-10-21 jos prašymas yra prašymas atkurti nuosavybės teises natūra, nes patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad žemėtvarkos skyrius prasidėjus teisminiam procesui šį prašymą pradėjo traktuoti visiškai kitaip, t. y. kad ji neva nepateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises natūra. Taip pat ji patikslino ir teismo nurodytą reikalavimą pripažinti vienašalį sandorį – 2002-10-17 prašymą – negaliojančiu bei nurodė reikalavimą pripažinti minėtą sandorį (prašymą) ir šio prašymo pagrindu parengtą 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvadą Nr. 574. negaliojančiais, nurodė, kokiais įrodymais remdamasi ji įrodinės suklydimo (suklaidinimo) aplinkybes. Sandorių pripažinimo negaliojančiais nuostatos yra įtvirtintos CK I knygoje, o įrodymus teismas vertina tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Ji prašė teismo prijungti prie bylos jos nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė, kad kvies liudytojus. Teismas nepagrįstai remdamasis įrodymų nepakankamumu ir kiekvieną kartą nurodydamas vis kitus ieškinio trūkumus atsisakė priimti ieškinį. Be to, teismas neatsižvelgė į patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad byloje įrodinėtinas aplinkybes galima nustatyti tik gavus atsiliepimą į ieškinį, nes pagal CPK 182 str. 5 p. šalių pripažintų faktų įrodinėti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės J. P. ieškinį laikė nepaduotu dėl to, kad ieškovė nepašalino 2008-12-30, 2009-01-19 nutartyse nurodytų trūkumų, t. y. ieškovė patikslintame ieškinyje nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepagrindė įstatymo normomis ir įrodymais, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškinio dalykas yra neaiškus, nes nėra aiškūs ir konkretūs ieškinio reikalavimai, ieškinio turinys neatitinka įstatymų reikalavimų.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė J. P. pradiniu ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti neteisėtu SB „Šviesa“ K. Š. priklausiusios 5,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), valdymą, pripažinti, kad ieškovės 1991-10-21 prašymas yra atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti vienašalį sandorį – ieškovės 2002-10-17 prašymą už 5,81 ha žemės dalį, kuri užimta SB „Šviesa“, atkurti nuosavybės teises vietoje ginčo žemės suteikiant lygiavertį sklypą – negaliojančiu, įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti ieškovei žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias sąlygas žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymų. Ieškovė, šalindama pirmosios instancijos teismo nutartimis nustatytus ieškinio trūkumus, 2009-01-30 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašalį sandorį – ieškovės J. P. 2002-10-17 prašymą ir šio prašymo pagrindu parengtą 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvadą Nr.574 negaliojančiais, pripažinti jos teisę atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi buvusia K. Š. 5,61 ha žeme, esančia (duomenys neskelbtini), įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti ieškovei 5,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pridėtame ortofoto plane pažymėtą kaip buvusio savininko K. Š. turėta žemėvalda. Pirmosios instancijos teismas 2009-02-02 nutartimi ieškinį CPK 115 str. 3 d. pagrindu laikė nepaduotu, padarydamas išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes patikslintame ieškinyje netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai (dalykas), reikalavimai nėra pagrįsti įstatymų normomis ir įrodymais. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina pagrįsta, nes įvertinus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, nurodytus reikalavimus (dalyką), darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų. Atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti ir su jais sutiktina. Nepripažintini pagrįstais argumentai, susiję su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, nes ieškovės nurodomi faktai yra įrodinėjimo dalykas, o ne juridiniai faktai, kurių nustatymą numato CPK 444 str. 1 d.
CPK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys negali būti priimtas, nes netinkamai yra suformuluoti ieškinio reikalavimai, todėl byloje dalyvaujantys asmenys negalėtų atsikirsti į pareikštus ieškovės reikalavimus. Ieškovės J. P. patikslinto ieškinio reikalavimas: 2002-10-17 prašymą ir šio prašymo pagrindu parengtą 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvadą Nr. 574 pripažinti negaliojančiais yra aiškus ir konkretus. Įvertinus ieškovės nurodytus ieškinyje suformuluotus reikalavimus, t. y. reikalavimus: pripažinti jos teisę atkurti nuosavybės teises natūra, pripažinti, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi buvusia K. Š. 5,61 ha žeme, esančia (duomenys neskelbtini), įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją suformuoti ieškovei 5,61 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pridėtame ortofoto plane pažymėtą kaip buvusio savininko K. Š. žemėvalda, pripažintina, kad šiuos reikalavimus vertinant atskirai jie nėra teisiškai tinkamai suformuluoti, tačiau pagal ieškinio pagrindą (ieškinyje nurodytas aplinkybes) šių reikalavimai tarpusavyje yra tampriai susiję ir jie leidžia nustatyti ginčo esmę, t. y. kokio materialinio teisinio rezultato ieškovė siekia šiais reikalavimais. Akivaizdu, kad ieškovė siekia, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija atkurtų jai nuosavybės teisę natūra į 5,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurią, ieškovės teigimu, neteisėtai užima ir naudoja SB „Šviesa“. Tarp ieškovės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, SB „Šviesa“ yra ginčas dėl teisių į minėtą žemės sklypą, kurį gali išspręsti bendrosios kompetencijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-14 nutartis, priimta byloje Nr. A-261-205/2008).
Iš patikslinto 2009-01-30 ieškinio matyti, kad ieškovė prašo vienašalį sandorį (ieškovės J. P. 2002-10-17 prašymą) pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu (ieškinio dalykas). Ieškovė nurodė aplinkybes, kurių pagrindu ji prašo šį sutarties punktą pripažinti negaliojančiu, t. y. tuo, kad 1991-10-21 ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio K. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, buvo visiškai įsitikinusi, kad šiuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau dėl atsakovo darbuotojo klaidos tai nebuvo nurodyta prašyme. Taip pat ieškovė įrodinėja, kad dėl suklydimo (valstybės tarnautojų suklaidinimo), jog ji negalės atkurti nuosavybės teisių natūra į senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, nes ta žemė yra valstybės išperkama, pateikė 2002-10-17 prašymą už 5,61 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės (duomenys neskelbtini). Kadangi šis 2002-10-17 prašymas pripažintinas negaliojančiu, taip pat negaliojančiu turi būti pripažinta ir 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvada Nr.574. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2002-10-17 prašymą ir ieškinio reikalavimas atkurti nuosavybės teises natūra yra neatsiejamai susiję, t. y. jei pradinis 1991-10-21 prašymas būtų pateiktas ne grąžinti žemę natūra, o ją perkelti, arba jei žemėtvarkos specialistai būtų supratę, kad minėtas prašymas yra ne prašymas grąžinti žemę natūra, o ją perkelti, 2002-10-17 prašymas nebūtų prijungtas prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos, nes neturėtų prasmės. Ieškovė nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina 2002-10-23 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas Nr.02.TS-210, 2004-04-19 raštas Nr.298, aplinkybes ji įrodinės liudytojų parodymais. Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad SB „Šviesa“ neteisėtai naudojasi ginčo žeme, todėl ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Ieškovė nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės 2004-04-19 raštu Nr.298, ortofoto planu, įrašu viešame registre, jog SB „Šviesa“ daiktinės teisės į žemę nėra įregistruotos, 2004-01-14 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštu Nr.35, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-05-29 raštu Nr.AP3-1223 su priedu Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995-11-30 posėdžio protokolu, 2006-03-20 raštu Nr.AP3-624, Vilniaus apskrities archyvo 2006-03-20 raštu Nr.(8.12)-V5-912, 2006-03-24 raštu Nr.(8.12)-V5-967. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašys teismo išreikalauti Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-02-15 Valstybinio žemės naudojimo aktą Nr.007206, jei atsakovai vadovausis šio aktu, 2002-10-23 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo Nr.02.TS-210 parengimo medžiagą, jei atsakovai ginčys su tuo susijusias aplinkybes. Taigi ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu reiškiami reikalavimai, įrodymai, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio reikalavimus pagrindžiančias įstatymo normas, nes ieškinio faktinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), kurį turi suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat tas teisės normas, kuriomis byloje dalyvaujantys asmenys nesiremia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-534/2008). Ieškovas, paduodamas ieškinį, neprivalo jo įrodyti, o teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Įrodymų pakankamumo klausimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003). Be to, parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinys, išsiaiškinami įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 230 str. 1 d.).
Iš ieškovės pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė nesilaikė privalomo reikalavimo: nurodyti konkrečius asmenis, kuriems yra reiškiami reikalavimai, t. y. atsakovus. Ieškinio reikalavimas turi būti adresuojamas tam atsakovui, kuris, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. Ieškovė ieškinį pareiškė atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai, SB „Šviesa“, trečiuoju asmeniu nurodė Vilniaus apskrities viršininko administraciją, tačiau iš nurodytų ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu prašoma tenkinti reikalavimus matyti, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, nes ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2002-11-11 Vilniaus apskrities išvadą Nr. 574, nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija ginčija jos teisę atsistatyti nuosavybės teises natūra į ginčo sklypą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskiruoju skundu apskųsta instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 336, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.