- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1-432-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01056-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.1Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančiam (duomenys neskelbtini) MB vairuotoju, teistam:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 24 d. redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, o taip pat įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
3. Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis bei nekeisti gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant K. K. per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis,
kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (1 epizodas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. turėdamas išankstinį tiesioginį tikslą savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – įvairius transportuojamus svetimus krovinius, apgaule išvengiant vežėjo didelės vertės turtinės prievolės pristatyti šiuos krovinius tikriesiems gavėjams, subūrė organizuotą grupę, iš anksto suplanavo kelis sunkius nusikaltimus – didelės vertės sukčiavimus bei siekdamas pelningai realizuoti šį nusikalstamą sumanymą veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais, parinko ir paruošė didelės vertės sukčiavimo įvykdymo priemones, būdą, eigą, paskirstė vaidmenis ir užduotis, į suburtos organizuotos grupės nusikalstamą veiką įtraukė kitus dalyvius, su kuriais susitarė daryti, tęsti ir užbaigti iš anksto suplanuotus ir paruoštus didelės vertės sukčiavimus, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės nusikalstamai veiklai, kurios metu kiekvienas grupės narys atliko skirtingą vaidmenį, jam pavestą konkrečią užduotį ir, veikdamas organizuota grupe, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo ir pelningai realizavo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
K. K. 2009 m. rugpjūčio mėnesį Kaune veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., turėdamas iš anksto bendrai suplanuotą nusikalstamą tikslą savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti svetimą turtą, išvengiant vežėjo didelės vertės turtinės prievolės pristatyti įvairius transportuojamus krovinius tikriesiems gavėjams – didelės vertės sukčiavimus, susitarė daryti, tęsti ir užbaigti šiuos sunkius nusikaltimus, tuo tikslu subūrė organizuotą grupę ir veikdamas joje, bendrai su kitais dalyviais parinko sukčiavimų įvykdymo priemones ir būdą, suplanavo jų eigą, į organizuotą grupę įtraukė R. V., A. G. ir kitus narius, kuriems paskyrė vaidmenis ir pavedė atlikti užduotis, vadovavo ir koordinavo jo suburtos organizuotos grupės narių veiksmus ir kryptingai siekdamas organizuotos grupės nusikalstamo tikslo, nurodė R. V. transporto priemonių – vilkikų „(duomenys neskelbtini)“ registracijos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriais pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, puspriekabių „Schwarzmuller“, registracijos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriomis pagal nuomos sutartis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, perdavė transporto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ draudimo civilinės atsakomybės liudijimą CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos leidimą Nr. 6161 vykdyti tarptautinius krovinių gabenimus samdos ar atlyginimo pagrindu, pavesdamas jam surasti krovinių pervežimo užsakovus ir apgaule įgyjant teisę į svetimų krovinių transportavimą, kuriuos organizuota grupė iš anksto numatė įgyti savo naudai, vežėjo vardu su užsakovais sudaryti tariamas sutartis (užsakymus) dėl šių krovinių pervežimo. R. V., vykdydamas E. R., R. K. ir K. K. nurodymus dėl svetimų krovinių įgijimo apgaule, 2009 m. rugpjūčio 27 d. – 2009 m. rugsėjo 2 d. laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje Pravieniškių g. 7, Kaunas, kuriai vadovavo R. K., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) surado krovinių pervežimo užsakovus ir vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini), vadybininko M. V. vardu faksimilės būdu su jais sudarė 9 sutartis (užsakymus) dėl įvairių didelės vertės svetimų krovinių pervežimo. Tęsdamas iš anksto suplanuotą organizuotos grupės nusikalstamą veiką, K. K. kartu su R. K. ir E. R. organizavo ir į krovinio pakrovimo vietas, esančias Lietuvoje, išsiuntė transporto priemonių vairuotoją A. G., į krovinių pakrovimo vietas, esančias užsienyje, išsiuntė ikiteisminio tyrimo nenustatytus vairuotojus, kurie 2009 m. rugpjūčio 28 d. – 2009 m. rugsėjo 4 d. laikotarpyje, Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, vykdydami organizuotos grupės vadovų ir koordinatorių nurodymus, R. V. žinomai apgaule vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytų pervežimo sutarčių (užsakymų) pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones apgaule pakrovė 9 svetimus krovinius ir, išvengiant vežėjo didelės 828 635,86 Lt (65 050,57 JAV dolerių ir 194 834,87 eurų, viso 239 989,53 eurų) vertės turtinės prievolės pristatyti šiuos krovinius pervežimo dokumentuose nurodytiems gavėjams, atvežė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, su lydinčiais dokumentais perdavė organizuotos grupės vadovams R. K., E. R., K. K., R. V., kurie apgaule įgytus didelės vertės svetimus krovinius iš dalies realizavo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai.
2009 m. rugpjūčio 27 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įteikė vairuotojui A. G. 2009 m. rugpjūčio 27 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl saldinto sutirštinto pieno pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti 2009 m. rugpjūčio 28 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą krovinio pervežimo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti saldinto sutirštinto pieno krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugpjūčio 28 d., ryte, A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolė, pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ saldinto sutirštinto pieno pervežimo sutartimi, neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 7200 vnt. metalinių indelių su 1% saldinto sutirštinto pieno „(duomenys neskelbtini)“ po 1000 g (1 kg) svorio, 12240 vnt. metalinių indelių su 8% saldinto sutirštinto pieno „(duomenys neskelbtini)“ po 1000 g (1 kg) svorio ir, išvengiant didelės 107 263,30 Lt (31 065,60 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui – Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Ispanijoje, apgaule įgytą didelės vertės saldinto sutirštinto pieno krovinį, priklausantį AB „(duomenys neskelbtini)“, atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie apgaule įgytą didelės vertės svetimą saldinto sutirštinto pieno krovinį pervežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir iš dalies realizavo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai.
Be to, K. K. 2009 m. rugpjūčio 28 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įteikė vairuotojui A. G. 2009 m. rugpjūčio 27 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pervežimo paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl polietileninių granulių pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią Klaipėdos rajonas, (duomenys neskelbtini), ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule sudarytą krovinio pervežimo paraišką į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti polietileninių granulių krovinį, išvežti iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugpjūčio 28 d., po pietų, A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Klaipėdos rajone, Dovilių seniūnijoje, Rimkų k., pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su UAB „Transimeksa“ polietileninių granulių pervežimo paraiška, neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 24414 kg (20 maišų) polietileninių granulių – polietilentereflato PT NEOPET.BLA.080.00 ir, išvengiant didelės 79 552,51 Lt (23 040 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui – Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje, apgaule įgytą didelės vertės polietileninių granulių krovinį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai realizavo šį didelės vertės svetimą krovinį V. J. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“.
Be to, K. K. 2009 m. rugpjūčio 27-30 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ikiteisminio tyrimo nenustatytam vairuotojui įteikė R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą 2009 m. rugpjūčio 28 d. vienkartinę sutartį Nr. 2009.8.10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kakavos miltelių žaliavos pervežimo, V. T. vardu žinomai suklastotus Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą su juose įklijuota ikiteisminio tyrimo nenustatyto vairuotojo nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d., transporto priemonių registracijos dokumentus ir uždegimo raktelius, pavesdamas jam nuvykti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą Vokietijoje ir, panaudojant šiuos jam įteiktus bei V. T. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti kakavos miltelių žaliavos krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 31 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, bendrovės (duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Hamburgas, Vokietija, pasinaudodamas R. V. žinomai melagingų duomenų pagrindu apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienkartine pervežimo sutartimi, neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. T. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 780 maišų su 19,5 tonos kakavos miltelių žaliavos „Delfi“ DE 5000-11, DE 7000-11 ir DE 7400-11, po 25 kg kiekviename maiše ir, išvengiant didelės 101 212,21 Lt (42 456,57 JAV dolerių arba 29 313,08 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti nurodytą krovinį tikrajam gavėjui ir savininkui – Lietuvos UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule įgytą didelės vertės kakavos žaliavos miltelių krovinį atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai realizavo šį didelės vertės svetimą krovinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Prienų rajone.
Be to, K. K. 2009 m. rugsėjo 1 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui A. G. įteikė 2009 m. rugpjūčio 27 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šaldytos silkės filė išklotinės pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. 50494201 ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą tariamą krovinio vežimo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti šaldytos silkės filė išklotinės krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 1 d., ryte, A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldytos silkės filė išklotinės vežimo sutartimi, organizuotos grupės naudai vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu apgaule pakrovė 20540 kg šaldytos silkės filė išklotinės ir, išvengiant didelės 54 697,81 Lt (22 594 JAV dolerių arba 15 841,58 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui ir savininkui – įmonei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rumunijoje, apgaule įgytą didelės vertės šaldytos silkės filė išklotinės krovinį atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai realizavo šį apgaule įgytą didelės vertės svetimą krovinį.
Be to, kaltinamasis K. K. 2009 m. rugsėjo 2 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui A. G. įteikė 2009 m. rugpjūčio 26 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą krovinių pervežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vinių ir pneumatinių viniakalių pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Plungėje, ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą tariamą krovinio vežimo sutartį-užsakymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti vinių ir viniakalių krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 2 d., ryte, A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Plungėje, pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vinių ir pneumatinių viniakalių pervežimo sutartimi-užsakymu, tariamai vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 23 582 kg įvairių vinių 41 954,98 Lt (12 151 Eur) vertės ir 12 kg pneumatinių viniakalių 2 123,47 Lt (615 Eur) vertės ir, išvengiant didelės 44 078,45 Lt (12 766 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui – Italijos bendrovei „(duomenys neskelbtini), į jos iškrovimo vietą, esančią V. S. (duomenys neskelbtini), Italija, apgaule įgytą didelės vertės vinių ir viniakalių krovinį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie apgaule įgytą didelės vertės svetimą vinių ir viniakalių krovinį pervežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir dalinai realizavo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai.
Be to, kaltinamasis K. K. 2009 m. rugsėjo 2 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui A. G. įteikė 2009 m. rugsėjo 1 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą sutartį-užsakymą Nr. 20094480 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šokolado „(duomenys neskelbtini)“ pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą tariamą krovinio vežimo sutartį-užsakymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti šokolado krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 2 d., po pietų, A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šokolado pervežimo sutartimi – užsakymu, neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 13 595,04 kg šokolado „(duomenys neskelbtini)“ 2 198 vnt. dėžėse ant palečių ir, išvengiant didelės 157 569,15 Lt (45 635,18 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui ir savininkui – bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Šveicarijoje, apgaule įgytą didelės vertės šokolado krovinį atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie apgaule įgytą didelės vertės svetimą šokolado krovinį pervežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), ir į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei dalinai realizavo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai.
Be to, K. K. 2009 m. rugsėjo 3 d. organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui A. G. įteikė 2009 m. rugsėjo 3 d. R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą krovinio pervežimo sutartį Nr. SG 720 su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl gėrimo „Coca Cola“ pervežimo, R. G. vardu žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) su juose įklijuota A. G. nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, vilkiko uždegimo raktelius ir registracijos dokumentus, pavesdamas A. G. nuvykti į Bendros JAV ir Lietuvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir panaudojant šiuos jam įteiktus bei R. G. tapatybės žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytą tariamą krovinio pervežimo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti gėrimo „Coca Cola“ krovinį, išvežti jį iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 3 d. apie 15.00 val. A. G. organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pasinaudodamas žinomai melagingų duomenų pagrindu R. V. apgaule sudaryta su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervežimo sutartimi, tariamai vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 11 136 vnt. 2 litrų talpos butelių su gėrimu „Coca Cola“ ir, išvengiant 32 204,20 Lt vertės turtinės prievolės pristatyti šį krovinį tikrajam gavėjui – Italijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), apgaule įgytą svetimą gėrimo „Coca Cola“ krovinį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai realizavo šį apgaule įgytą svetimą krovinį.
Be to, K. K. 2009 m. rugpjūčio mėn. gale – rugsėjo mėn. pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ikiteisminio tyrimo nenustatytam vairuotojui įteikė R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą 2009 m. rugsėjo 2 d. vienkartinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ gamybos įvairių namų apyvokos prekių pervežimo, žinomai suklastotus asmens tapatybės dokumentus su juose įklijuota nenustatyto vairuotojo nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos bendrijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., transporto priemonių su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ir uždegimo raktelius, pavesdamas nuvykti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią V. D. mieste, ir, panaudojant šiuos jam įteiktus žinomai netikrus dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule sudarytą vienkartinę krovinio pervežimo sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaule pakrauti „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių krovinį, išvežti iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 3 d., apie 18.00 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas, organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje V. D. mieste, pasinaudodamas R. V. žinomai melagingų duomenų pagrindu apgaule sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienkartine pervežimo sutartimi, neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 12 811 kg įvairių „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių bei, išvengiant didelės 203 036,34 Lt (58 803,39 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti nurodytą krovinį tikrajam gavėjui Ispanijos bendrovei „(duomenys neskelbtini), Ispanijoje, apgaule įgytą didelės vertės „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių krovinį, priklausantį Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie apgaule įgytą didelės vertės svetimą „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių krovinį pervežė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, į garažą Nr. 7, esantį tuo pačiu adresu, priklausantį Z. K., į garažą Nr. 349, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį V. N., bei savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyto „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių krovinio dalį realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Telšiuose.
Be to, K. K. 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo nenustatyta, organizuota grupe veikdamas su R. K., E. R. ir R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ikiteisminio tyrimo nenustatytam vairuotojui įteikė R. V. faksimilės būdu apgaule sudarytą 2009 m. rugsėjo 3 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Čekijos Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ dėl sluoksniuotų izoliacinių plokščių pastatų fasadams su izoliacine plokščių sandarinimo juosta (konstrukcinės statybinės plokštės su komplektuojančiomis dalimis) pervežimo, žinomai suklastotus asmens tapatybės dokumentus su juose įklijuota ikiteisminio tyrimo nenustatyto vairuotojo nuotrauka, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos bendrijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., transporto priemonių su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ir uždegimo raktelius, pavesdamas nuvykti į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią Čekijos (duomenys neskelbtini) mieste, ir, panaudojant šiuos jam įteiktus bei žinomai netikrus ikiteisminio tyrimo nenustatyto vairuotojo tapatybės dokumentus, pagal vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule sudarytą krovinio pervežimo užsakymą-sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BZ 668 apgaule pakrauti konstrukcinių statybinių plokščių su komplektuojančiomis dalimis krovinį, išvežti iš pakrovimo teritorijos ir, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės pristatyti krovinį pervežimo dokumentuose nurodytam gavėjui, atvežti ir palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. 2009 m. rugsėjo 4 d., apie 09.00 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas organizuotos grupės pavedimu atlikdamas jam pavestą užduotį dėl svetimo krovinio įgijimo apgaule, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Čekijoje, pasinaudodamas R. V. žinomai melagingų duomenų pagrindu apgaule sudaryta su Čekijos Kompanija „(duomenys neskelbtini)“ pervežimo užsakymu-sutartimi, tariamai vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu organizuotos grupės naudai apgaule pakrovė 4 paketus sluoksniuotų izoliacinių plokščių pastatų fasadams ir 2 paketus izoliacinės plokščių sandarinimo juostos „(duomenys neskelbtini)“ 2 527 kg krovinį bei, išvengiant didelės 49 021,89 Lt (14 197,72 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti nurodytą krovinį tikrajam gavėjui ir savininkui – Slovakijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į jos iškrovimo vietą „(duomenys neskelbtini)“ areną, esančią Suomijos (duomenys neskelbtini) mieste, apgaule įgytą didelės vertės konstrukcinių statybinių plokščių su komplektuojančiomis dalimis krovinį atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė K. K., R. K., E. R. ir R. V., kurie organizuotos grupės naudai realizavo apgaule įgytą didelės vertės svetimą krovinį.
Kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskam vadovavo R. K. – ką R. K. nurodydavo, tą ir darė. Visi kroviniai ir jų vertės kaltinime nurodyti teisingai. Kaltinamasis pripažino aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. R. K. pažinojo iš seniau, tuo tarpu su E. R. iki bylos nebuvo pažįstamas. R. V. taip pat pažinojo iš seniau. Jis (kaltinamasis) R. V. supažindino su R. K.. R. K. paprašė, kad perrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ surasto direktoriaus vardu. Nurodyta įmonė turėjo būti perrašyta formaliai. Tuo tikslu važiavo į Šiaulius, tvarkė reikiamus dokumentus – perrašinėjo įmonės akcijas, ruošė dokumentus direktoriaus skyrimui. Kiekvienas organizuotos grupės narys turėjo turėjo savo darbus: R. K. buvo atsakingas už krovinius, E. R. – už vairuotojus, R. V. – už pakrovimus. Tuo tarpu jam (kaltinamajam) R. K. pavedė spręsti įmonės perrašymo klausimą. Sutartis sudarinėjo R. V., krovinių gabenimą ir vairuotojų suradimą organizavo R. K.. Kas bus daroma su užvaldytais kroviniais sprendė R. K., kuris rūpinosi ir krovinių realizavimu. Kur buvo sandėliuojami kroviniai, neatsimena. Realizavus krivinius jis (kaltinamasis) pinigų negavo, apskritai, dauguma krovinių buvo sulaikyti ir pinigai net nebuvo gauti. Įsitraukdamas į nusikalstamų veikų darymą tikėjosi užsidirbti pinigų. Apie konkrečią sumą negalvojo, bet tikėjosi „normaliai“ užsidirbti. Veikos padarytos 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, viskas truko labai trumpą laikotarpį. Nežino, ar R. K. tardavosi su kitais grupės nariais, kam ir už kokią kainą bus realizuoti kroviniai, tačiau su juo (kaltinamuoju) tai tikrai nesitarė. Komunikavimas tarp grupės narių vyko – susitikdavo Petrašiūnų aikštelėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta ir direktorius surastas turint tikslą pasisavinti krovinius. Krovinių pasisavinimo schema jam buvo žinoma. Jam nėra žinomos jokios aplinkybės dėl suklastotų vairuotojų pažymėjimų – jo darbas buvo perrašyti įmonę, sutvarkyti juridinius įmonės pirkimo-pardavimo dokumentus ir paskirti naują direktorių. Jis anksčiau buvo susijęs su įmonių pardavimu ir pirkimu, žinojo tvarką. Už įmonės perrašymą pinigų negavo, naują įmonės direktorių surado R. V.. Transporto priemonės, kuriomis gabeno krovinius, priklausė UBA „(duomenys neskelbtini)“. Iš R. K. ir R. V. jam buvo žinoma, koks krovinys bus atvežtas. Dėl realizuoto kondensuoto pieno krovinio buvo žadama, kad gauta suma bus dalinama. Kiek jam žinoma, buvo numatyta dalinti tik ta suma, kuri liks atskaičius visas turėtas išlaidas, kadangi buvo investuota pinigų įmonės įsigijimui, buhalterijos tvarkymui, vairuotojų išsiuntimui į užsienį. Visi turėjo gauti lygiomis dalimis. Nežino, ar tik R. K. pinigai buvo investuoti, ar kažkiek ir Ramanauskas prisidėjo – visą buhalteriją tvarkė R. K.. Civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini. Gailisi dėl tokio savo elgesio.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: kitų kaltinamųjų, kurių atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. 1-204-667/2016) ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis (baudžiamosios bylos Nr. 1A-180-594/2017), parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nuteistasis A. G., išskirtoje byloje apklaustas kaip įtariamasis, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir išskirtoje byloje teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek tyrėjams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus, ir patvirtino, kad 2009 m. liepos – rugpjūčio mėn. jis ieškodamas vairuotojo darbo kreipėsi į jam pažįstamą R. K. ir E. R.. Jie jam nurodė daryti su jais nusikalstamą veiką, tai yra padėti grobti pervežamus krovinius. Jis sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo, buvo sunki šeimos materialinė padėtis. R. K. prašymu, jis perdavė E. R. dvi savo nuotraukas dokumentams. Po 2-3 savaičių paskambinus E. R. jis atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią T. M. g. 16 B., Kaune. Ten R. K. ir E. R. paaiškino, kad duotu vilkiku su puspriekabe reikės nuvykti į nurodytas krovinių pakrovimo vietas ir asmens R. G. vardu į jo vairuojamas transporto priemones bus pakraunami įvairūs didelės vertės kroviniai, šiuos krovinius jis turės išvežti iš pakrovimo teritorijos ir nevežti jų dokumentuose nurodytiems gavėjams, o pristatyti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, bei perduoti jiems arba jų nurodytiems asmenims. Už kiekvieną tokį reisą R. K. ir E. R. pažadėjo jam mokėti po 1000 Lt. Jis sutiko su jų pasiūlymu. 2009 m. rugpjūčio 28 d., ketvirtadienį, pagal E. R. kvietimą telefonu jis atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. E. R. ir R. K. jam parodė ten stovintį balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe „Schwarzmuller“, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), R. K. perdavė jam sutartį dėl sutirštinto pieno pervežimo iš AB „Marijampolės pieno konservai“ į Ispaniją. Sutartyje buvo nurodyta, kad minėtą krovinį transportuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis, priklausančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. R. jam pranešė, kad vilkiko salone yra uždegimo rakteliai, tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR), transporto priemonių registracijos ir kt. dokumentai, draudimo liudijimas, asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas R. G. vardu, su juose įklijuota jo nuotrauka. Jie nurodė jam nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritoriją, ten R. G. vardu pakrauti gavėjui Ispanijoje skirtą sutirštinto pieno krovinį ir jiems pristatyti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.00 val. jis atvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kur pateikęs neva vairuotojo R. G. pažymėjimą su jame įklijuota jo nuotrauka, užpildytą tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) R. G. vardu pakrovė apie 20 tonų sutirštinto pieno krovinį, krovinio gavimo dokumentuose įrašė „R. G.“, pasirašė jo vardu, išvežęs iš pakrovimo teritorijos gautą sutirštinto pieno krovinį pristatė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir su pakrovimo dokumentais perdavė jį R. K. ir V. – taip jam pristatydavusiam K. K.. Jis suprato, kad padarė vagystę apgaule, pasinaudodamas R. K. ir E. R. jam įteiktais netikrais dokumentais pakrovė ir išvežė krovinį neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu, nepristatė šio svetimo krovinio gavėjui ir apgaule jį užvaldė. E. R. jam sakė, kad G. niekas nesuras, nes krovinių pakrovimas ir jų išvežimas įformintas su tuo nesusijusio R. G. vardu bei patarė niekam nieko nepasakoti. 2009 m. rugpjūčio 28 d. E. R. ryte pasiūlė jam parvežti dar vieną krovinį, jis sutiko, R. K. perdavė jam paraišką dėl polietileninių granulių pervežimo bei informavo, kad visi transporto priemonių ir krovinio pakrovimui būtini dokumentai yra to paties vilkiko, su kuriuo vyko prieš tai, salone. Po pietų, minėtomis transporto priemonėmis iš Kauno jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini). Ten į jo vairuojamas transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir RS960 neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu jis pakrovė apie 25 tonas polietileninių granulių maišuose, šio krovinio gavimo dokumentuose parašė „R. G.“ ir pasirašė jo vardu, gautą polietileninių granulių krovinį atvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir su lydinčiais dokumentais perdavė R. K. ir E. R.. Po to iki 2009 m. rugsėjo 3 d. kaltinamųjų R. K. ir E. R. nurodymais su jų ir kaltinamojo R. V. įteiktais dokumentais vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Schwarzmuller“, kurių registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nuvykęs į krovinių pakrovimo vietas, esančias Klaipėdoje, kur į jo vairuojamas transporto priemones neva vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vardu pakrovė 20 tonų šaldytos silkės filė išklotinės, Plungės rajone, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje Glaudžių kaime, pakrovė 20 tonų įvairių vinių ir viniakalių krovinį, į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią Taikos pr. Kaune, kur pakrovė apie 14 tonų šokolado, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kur pakrovė 20 tonų, 33 paletes, gėrimo „Coca Cola“ buteliuose, krovinių gavimo dokumentuose parašė „R. G.“ ir pasirašė jo vardu. Visus krovinius jis nepristatė dokumentuose nurodytiems gavėjams, atvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir su lydinčiais dokumentais perdavė R. K. bei E. R., su kuriais buvo ir K. K.. Šokolado krovinio ir jo dokumentų perdavimo metu taip pat dalyvavo asmuo, pravarde „P.“, t. y. R. V., kuris į aikštelę atvyko kartu su R. K. ir E. R.. E. R. informavo jį apie tai, kad R. V. – tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas iš Vilniaus, kuris suranda krovinių pervežimo užsakovus ir sudaro krovinių pervežimo užsakymus. Pagal šiuos R. K. ir E. R. jam perduotus užsakymus, jis R. G. vardu pakrovė, išvežė iš pakrovimo teritorijos, atvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ten R. K., E. R. ir su jais dalyvavusiems R. V. bei K. K. perdavė 6 Lietuvoje apgaule įgytus svetimus krovinius. Jis nebuvo nuvykęs į užsienį tikslu ten apgaule pakrauti krovinius. 2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienį, jis E. R. kvietimu atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje tuo metu E. R., R. K., R. V. ir K. K. tarpusavy ir telefonu kalbėjo apie kakavą. Priėjęs prie jo E. R. į vilkiko saloną padėjo mobiliojo ryšio telefono aparatą ir pranešė, kad „P.“, t. y. R. V., ką tik telefonu kalbėjo su kakavos krovinio pervežimo užsakovu, kuriam pateikė neva kakavos krovinį transportuosiančio vairuotojo telefono numerį. Tuo pačiu E. R. nurodė jam atsiliepti į telefono skambutį ir melagingai pranešti užsakovui, kad kakavos krovinio transportavimo metu jį ištiko problemos su kelių policija Lenkijoje, dėl to vėluojama su kakavos krovinio pristatymu ir šis krovinys bus pristatytas tik pirmadienį, t. y. 2009 m. rugsėjo 7 dieną. Paskambinusiam kakavos krovinio pervežimo užsakovui jis melagingai pakartojo E. R. jam pasakytus žodžius. E. R. davė jam 100 Lt už transporto priemonių sutvarkymą ir pakvietė jį atvykti pas save į namus sekmadienį, t. y. 2009 m. rugsėjo 6 dieną. Jam atvykus, E. R. nuvežė jį į Kauno rajoną, Domeikavą, pas V., t. y. K. K., tikslu atsakyti į kakavos krovinio pervežimo užsakovo telefono skambutį dėl šio krovinio transportavimo eigos. Tačiau kakavos krovinio pervežimo užsakovas neskambino, tik parašė žinutę, į kurią atsakė E. R.. Jis suprato, kad visi jo paminėti asmenys apie grobiamus apgaule krovinius žinojo, todėl vykdydavo bet kurio iš jų nurodymus, ką jie pasakydavo, tą ir padarydavo, prie jo tarp jų jokių ginčų nebuvo. E. R. už papildomus pradžioje neaptartus darbus sumokėjo 400 Lt, o po visko patarė jam nesidomėti apie R. G. vardu įgytų krovinių saugojimą ir jų realizavimą. Ramanauskas jam liko skolingas dar 6000 Lt. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų (17 t., b. l. 75–92, 96; 32 t., b. l. 69–70, 73–74, 78–79; 34 t., b. l. 10–11).
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis E. R. išskirtoje byloje apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl to gailisi, pripažino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Su K. daug metų pažįstami, nes jų transporto įmonės yra vienoje teritorijoje, biurai šalia, (duomenys neskelbtini), Kaune. Su juo bendraudavo ir darbiniais klausimais, ir asmeniniais. 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo vienintelis akcininkas ir direktorius, įmonė užsiėmė tarptautinių ir vidinių krovinių gabenimu sausumos transportu, dirbo apie 10 darbuotojų, turėjo apie aštuonis krovininius automobilius, iš kurių dalis buvo nuosavi, dalis lizinginiai. Maršrutai buvo visomis kryptimis, t. y. ir Rusija, ir Azija. Kadangi įmonė dirbo jau pakankamai seniai, apie 10 metų, sekėsi tai prasčiau, tai geriau, 2008 metais prasidėjus krizei, praktiškai sustojo atsiskaitymai už krovinių gabenimą, ypač Rusijos užsakovai skelbdavo bankrotus. Teismo keliu išsireikalauti pinigus iš Rusijos buvo praktiškai neįmanoma. Kai prasidėjo krizė, jo įmonė turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, buvo praktiškai ant išnykimo ribos, vairuotojai pradėjo bėgti iš įmonės. Teko jam pačiam sėsti už vairo, neilgais maršrutais išvažiuoti, kad išlaikyti bent mokesčiams sumokėti. Ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išlaikyti įmonę, darbuotojus. Darbui įmonėje reikėjo vadybininko. Tuo metu R. K. jį supažindino su K. K., sakė kad jis turi įmonę su automobiliais, dalis jų, t. y. „Skania“, šaldytuvas, buvo laikomos tame pačiame garaže (aikštelėje) (duomenys neskelbtini), Kaune, kur ir jie su K. laikė savo įmonių transportą. K. pasiūlė papildomai užsidirbti pinigėlių, paaiškino situaciją, kad jis turi įmonę, krovinius vežantį transportą su kuriuo reikia dirbti, su kuriuo reikia važiuoti ir daryti užsakymus, krautis krovinius, o po to nenuvežti gavėjui. Tokio „verslo“ neteisėtumą suprato nuo pat pradžių, kai tik gavo pasiūlymą dėl papildomo uždarbio. Pradžioje K. siūlė ir jam važiuoti su jo vilkikais, tačiau jis nesiruošė lįsti su savo veidu į tokius reikalus užgrobinėjant krovinius, nes turėjo per daug reikalų, turto, kuriuo būtų rizikavęs, tuo labiau, kad taip elgtis nemokėtų. K. prašė surasti tris vairuotojus, kurie sutiktų pasikrauti krovinį ir nenuvežti jo į paskirtą iškrovimo vietą. Tokių vairuotojų surasti buvo sunku, nes ne visi žmonės pasiryžę ir už didesnį atlygį rizikuoti. Iš pradžių jis nežinojo, nei kokiu transportu, nei kokios įmonės vardu tai bus daroma, K. tik minėjo, kad tam reikalui turi ir įmonę, ir transportą. Kartą atvykęs į garažą pamatė atvarytas tris techniškai tvarkingus automobilius, su kuriais buvo galima važiuoti ir į užsienį. K. buvo atvažiavęs į garažą, parodė į tas tris transporto priemones, sakė, kad su jomis reiks dirbti. Kas ir kada jas atvarė, jis nematė ir nežino, galimai tai buvo padaryta vakare, ar tuo metu, kai jo garaže nebuvo. K. nurodymu jis apžiūrėjo vilkikus, susipažino su jų techniniais dokumentais, kas jų savininkas, neįsidėmėjo, įvertino jų būklę, matė, kad tik reikia pakleisti kelias padangas, sutikrino, ar nėra gedimų, užkūrė variklius, patikrino, kad jos yra važiuojančios. Jos atrodė gražiai, tvarkingai. Tiksliai nepamena, ant vienos ar kelių transporto priemonių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašas. Buvo transportas, kurio dokumentai buvo tvarkingi, kiekviename vilkike buvo segtuvas su būtinais krovinio važtaraščiais (CMR), kurie buvo tvarkingai pagal reikalavimus suantspauduoti. Jis patvarkė ką reikėjo iš techninės pusės, pakeitė vieną padangą, minimaliomis išlaidomis stengėsi padaryti, kad transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. Apie tai informavo K., kuris tą kartą buvo atvykęs su savo draugu žalios ar melsvos spalvos E klasės „Mersedes“ automobiliu. Tokiam darbui, apie kurį kalbėjo K., vairuotojų ieškojo daugiau nei dvi savaites, rado tik vieną. Kai apie tokį darbo pasiūlymą pasakė pažįstamam A. G., jis sutiko. Jį R. žinojo iš anksčiau, nes kai vykdavo į Lenkiją krovimo aikštelėse vairuotojų pokalbiuose matė G., kuris kalbėdavo kitiems, kad gali daryti visokius darbus, įskaitant kontrabandą, svarbu, kad už tai sumokėtų. K. jam buvo sakęs, kad tas darbas truks savaitę, pusantros, kol pradės krovinio siuntėjai ieškoti krovinių. Iš pradžių G. jis pasiūlė mažesnį atlygį, tačiau G. nesutiko, tada pasiūlė 1000 Lt, jis sutiko ir R. pasakė K., kad turi vairuotoją. K. kiekvienam tokiam neteisėtam reisui buvo pasiūlęs po 500 Eur (1700 Lt) biudžetą. Iš to biudžeto dalis turėjo tekti už darbą vilkiko vairuotojui, nepriklausomai nuo to, ką ir kur jis veš, kiek liks pinigų – bus jam. Kas buvo K. pasiūlyta K., kokias funkcijas jis atliko krovinių pervežime, jam nebuvo žinoma. Jam nuo reiso tokiu būdu likdavo po 700 Lt, kaip atlygis už vilkiko paruošimą ir vairuotojo kuravimą. Dėl kiekvieno reiso jis pateikdavo K. ataskaitą – kiek kainavo kuras, kiek kilometrų yra pravažiuota, nes kartais reikdavo kelyje papildomų tepalų, dar kažko, kad transporto priemonė būtų paruošta bet kada išvažiuoti, taip pat kokių 20 Lt sumuštiniui, kad vairuotojas pavalgytų. Už tai K. su juo atsiskaitydavo po kiekvieno reiso. Todėl jis buvo suinteresuotas, kad reisų būtų kuo daugiau, nes tai papildomas uždarbis. Tokioje nusikalstamoje veikloje sutiko dalyvauti dėl susidariusios situacijos ir nevilties, kai ant ribos buvo jo įmonės išlikimas. Tačiau jam K. už jo atliktą darbą taip nieko ir nesumokėjo. Tuo pačiu jis neatsiskaitė su vairuotoju G., nes pinigus buvo planuojama gauti realizavus pavogtus krovinius. K. sakydavo, kad yra investavęs daug pinigų ir negali išdalinti uždirbtų pinigų, nes pats dar nieko nėra uždirbęs. K. lėšomis būdavo išleidžiamos į reisą transporto priemonės, o tos išlaidos yra nemažos. Krovinių vagystėms reikėjo asmens, kuris užsiimtų krovinių ekspedijavimu, tam buvo apmokomas Vaišys, kuris atvyko iš Vilniaus pas K. ir jo biure to mokėsi, išmokęs ekspedijavimo iš pradžių organizavo teisėtus užsakymus tiek K., tiek ir jo (E. R.) įmonėms, nes būdavo krovinių, kurių vogti neapsimokėjo. V. buvo K. K. žmogus, jie gerai sutarė. Pirmas G. reisas buvo 2009 m. rugpjūčio 27 d. vykti į Marijampolės pieno konservų fabriką, iš kur reikėjo atvežti sutirštinto pieno krovinį. G. turėjo suprasti, kad prekes paims ir veš ne savo vardu, nes važiavo su padirbtais dokumentais, kurie buvo suklastoti Grigaičio vardu. Prieš tai jis su K. apmokė G., kaip šis turi elgtis su jam duotais netikrais dokumentais, kad jį sustabdžius policijai kelyje turi pateikti tikrus dokumentus. Neparuošto vairuotojo nebuvo galima pasodinti į tolimą reisą, nes yra daug niuansų. G. turėjo praktikos ir supratimo, važiuodavo neblogai, matėsi, kad dirba ne pirmą dieną. G. sutikus dirbti tokį darbą, paprašė jo dviejų fotografijų, nes reikėjo padaryti prekių priėmimui reikalingus dokumentus su tikrojo vairuotojo nuotrauka, tik kito asmens vardu ir pavarde. G. perdavė nuotraukas, o jis tas nuotraukas perdavė K.. Padarytą dokumentą jam padavė K. K., o jis perdavė G. – tada vairuotojas turėjo suprasti, kad tai neteisėta veikla, nes dokumentas buvo kito asmens vardu. Dokumentas reikalingas pakrovimo metu, nes kraunantis krovinį pakrovimo vietoje dažniausiai prašo kažkokio dokumento, pagal kurį turi išrašyti tą krovinio perdavimo aktą. Taip pat ekspedijavimo metu darant užsakymą reikia nurodyti tą vairuotoją, kuris atvažiuos pasikrauti krovinio, todėl V. darydamas užsakymus nurodydavo G. pavardę. Jis su K. apmokė G., kaip reikia elgtis su netikru dokumentu. Mokymas vyko garaže. Jis vairuotojui paaiškino, kad vairuotojas turės pateikti suklastotą dokumentą. P. K. asmeniškai vengė susitikti su vairuotoju. Netgi sakė jiems su K., kad jei susitiksim su vairuotoju, jam būsiu V., K. nuo jo slėpė savo tapatybę. Jis mano, kad iš naivumo susidėjo su K. K., nes jam nurodė ir savo tikrus kontaktus, G. buvo pasikvietęs į savo namus, o K. jau buvo patyręs tokiose reikaluose, todėl iš karto nesiviešino. Mano, kad toks krovinių grobimas buvo K. idėja, o ne K.. Tariantis dėl daromų nusikaltimų savo dominuojančios padėties K. neakcentavo, todėl tarpusavyje niekas negalvojo, kad tai daroma K. įsakymu, tiesiog buvo diskusijos ir jų grupė nuspręsdavo, koks geriausias variantas. K. kiekvieną kartą smulkiai išsiklausinėdavo R., kaip sekėsi G. pasikraunant krovinį, kokie dokumentai iš jo buvo paimti, ar jie buvo kopijuoti, todėl R. šią informaciją po reiso iš karto išgaudavo iš G., kai šis su kroviniu grįždavo į garažą. Pats G. daugelio krovinių užgrobimo niuansų nežinojo, jo užduotis buvo nuvažiuoti į nurodytą vietą, pasikrauti, grįžti į garažą ir pastačius vilkiką perduoti R. krovinio dokumentus, kuriuos jis dažniausiai perduodavo K. ar V., kartais K.. G. dažniausiai važiuodavo su tik vilkiku (duomenys neskelbtini), puspriekabė (duomenys neskelbtini), jis tik prieš reisą sužinodavo, kur nuvažiuoti, ką su svetimais dokumentais pasikrauti, kada sugrįžti į garažą – aikštelę (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis turėjo savo konkretų darbą – paruošti visas tris transporto priemones, kuriomis turėjo būti vežami pagrobti kroviniai, reisui, nes galėjo išvažiuoti bet kada. 2019 m. rugsėjo 2 d. prieš pietus su vinių kroviniu grįžęs G., jo nurodymu, kurį prieš tai jis gavo iš V. ar K., nusikabino nuo vilkiko pakrautą puspriekabę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vinimis, prisikabino kitą puspriekabę, ant jos prisisuko numerius (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo krautis šokolado krovinio iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Garaže buvo trys vilkikai, vienas buvo paskirtas važiuoti G., jis su juo veždavo Lietuvoje pasikrautus krovinius. Į kitas dvi transporto priemones K. paprašė pripilti kuro, užantspauduoti dokumentus, paruošti jas važiavimui, galimai K. buvo suradęs dar du vairuotojus, nes kartais abiejų vilkikų nebūdavo vienu metu, su tomis transporto priemonėmis kroviniai kartais būdavo nuvežami į tarpines aikšteles, iš kurių K. jas veždavo iškrauti. Nes vilkikus su kroviniais, kuriuos atveždavo G., jis išveždavo į kitas K. nurodytas aikšteles, kad to nežinotų G.. K. pirmą kartą jį nuvežė ir parodė aikštelę Minkovskių gatvėje, netoli už geležinkelio pervažos, kai buvo atvežtas kondensuoto pieno krovinys. K. nurodymu, jis iš (duomenys neskelbtini), Kaune, atvairuodavo vilkiką su pagrobtu kroviniu, po to atvažiuodavo K. su jam nepažįstamu vyru, jis persėsdavo į vilkiką ir išvažiuodavo, o jis jų laukdavo K. automobilyje. Vilkikas nuvažiuodavo netoli – tai matė iš spidometro rodmenų. Ten galimai sandėlyje iškraudavo prekes, jo į pirminį sandėlį niekada nebuvo nuvežę. Jis sėdėdavo ir laukdavo kartu su K.. Kai sugrįždavo iškrautu vilkiku, jis vėl sėsdavo į vilkiką ir grįždavo į garažą Petrašiūnuose. Jam daugiausiai teko bendrauti su R. V. ir R. K., kuris per internetą ieškodavo krovinių. Jei krovinys būdavo, tada R. žiūrėjo, ar vertingas krovinys, ar verta jį pavogti, ar tik oficialiai pervežti K. ar jo (E. R.) įmonės transportu. Kartais V. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad turiu „krovinuką“, atvažiuok į interneto svetainę, kuri buvo netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, ten yra žiedas prie „Šilo“ parduotuvės – V. ten daugiausia sėdėdavo. V. ekspeditoriaus darbo buvo apmokytas pas K. kontoroje, (duomenys neskelbtini), Kaune, prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Transporto priemonių garažas buvo Petrašiūnuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Kai jis paimdavo iš V. užsakymą, jam reikėdavo jį nuvežti vairuotojui į garažą Petrašiūnuose, kartais užtekdavo G. tik paskambinti ir nurodyti, kur važiuoti, nes dokumentai iš vakaro būdavo įdėti jo vilkiko kabinoje. V. pradžioje G. nepažinojo, gal vengė bendravimo, vėliau jie buvo susitikę. Jei pasakydavo, kad trūksta kuro, K. paduodavo pinigų, o jis tada nuvažiuodavo užpilti kuro, ir vėl paruošdavo automobilį naujam reisui. Krovinio dokumentus K. arba K. iškart pasiimdavo, nes, kaip suprato, tai buvo reikalinga krovinio realizavimui. Nei V., nei K. su juo nei karto nevažiavo į tarpinę aikštelę. Reikalui esant, K. šaldytuvas buvo prikabinamas prie „Scania“ – taip buvo, kai reikėjo skubiai paimti šaldytos žuvies krovinį, jam tai padaryti nurodė K., nes buvo svarbu pasikrauti, kad neatšiltų, po to K. ar K., kurie turėjo daug ryšių, rado kur išvežti silkės krovinį. Jis pripažįsta, kad žinojo apie visus krovinius, kuriuos atvežė G., jis neigia žinojęs apie „(duomenys neskelbtini)“ skirto krovinio pagrobimą, nors gal ir vežė į Vilnių sandėliavimui su kitomis prekėmis ir šio krovinio dalį, kai K. ar K. buvo nurodęs važiuoti į Vilnių, kur jį pasitiko V. ir kartu su juo bei kitais nepažįstamais asmenimis rankomis iškrovė krovinį į nurodytą sandėlį. Apie kitus krovinius, kuriuos vežė ne G., jis nebuvo suinteresuotas žinoti, kadangi jam už tai joks atlygis nepriklausė. Kartą jam 100 Lt padavė ir jis juos perdavė G. už pakalbėjimą telefonu dėl vėluojančio kakavos krovinio. Dalinimas, realizavimas, krovinių įvertinimas, tai ne jo sfera, su juo nei K., nei K., nei V. nesitarė ir dalintis pelnu su juo nesiruošė. Jis nežinojo apie pagrobtą statybinių plokščių krovinį iš Čekijos, bet žino, kad jis buvo pagrobtas su tam tikslui jo paruošta krovinio parvežimui transporto priemone. G. be jo žinios nebuvo išvažiavęs nei į vieną reisą, jis atvykdavo į garažą kaip į darbą ir būdavo aikštelėje visada pasiruošęs kelionei, jis į kitus reisus nei jo (E. R.), nei K. įmonės verslo reikalais nevykdavo, todėl jis G. skolingas tik už tuos reisus po 1000 Lt už reisą. Atvežus prekes, sutirštintą pieną, vinis, silkę, kakavą ir kitus, būdavo paimami ne tik prekių pavyzdžiai, kartais kai ką paimdavo ir visi kaltinamieji. Vežant prekes į Vilnių jis pats sėdo už vilkiko vairo. Kokias konkrečiai prekes nuvežė, negali pasakyti, jos buvo sudėtos dėžėse, jie jas iškrovė rankomis. Šiam kroviniui dokumentus paruošė ir R. padavė K. K..
Nuteistasis R. K. išskirtoje byloje apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai, kad daug metų dirba pervežimų versle, įvairiose pareigose, turėjo savo įmonę, buvo direktorius, turėjo iki 30 automobilių, kuriais vežė krovinius. Kaltinamuosius pažįsta. Pirmiausiai susipažino su K. 1990 m., o gal net sovietmečiu – K. K. jo kaimynas, gerai su juo sutarė. 2000-2002 metais susipažino su R., nes su juo dirbo transporto pervežimo srityje ir jų transportas buvo tame pačiame garaže. Maždaug 2008 metais susipažino su G., nes jis su pažįstamo vilkiku veždavo iš Lenkijos statybines medžiagas į Kauną. Su R. V. susipažino gal 2009 metais, jį supažindino K., kuris juos visus įtraukė į nusikaltimų darymą. Kadangi jo (R. K.) kompetencija dėl krovinių pervežimo buvo didžiausia, nusprendęs grobti krovinius K. K. (tuo tikslu K. K. turėjo įsigijęs firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir reikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportą) klausdavo jo patarimų, ar tam tikros prekės, kurias būtų galima užvaldyti apgaulės būdu, yra realizuotinos, ar nebūtų sunku tai padaryti. Kas buvo tikrasis nusikaltimus daryti nusprendusios grupės organizatorius, negali nurodyti, bet jis pats krovinių vagysčių neorganizavo. Jie buvo pasiskirstę funkcijomis: A. G. buvo transporto priemonių, kuriomis buvo gabenamas pagrobtas krovinys, vairuotojas, E. R. tam tikslui paruošdavo transporto priemones, R. V. užsiimdavo krovinių ekspedijavimu ir užsakinėdavo vežti krovinius, K. K. rūpinosi pagrobtų krovinių realizavimu, jis (R. K.) duodavo patarimų dėl krovinio, ar jį verta grobti, nunešdavo dokumentus vairuotojui, ieškodavo krovinių realizavimo galimybių. Viskas prasidėjo nuo to, kad E. R. įmonei buvo reikalingas vadybininkas užsakinėti krovinius ir K. K. pasiūlė iš Vilniaus jo pažįstamą R. V.. Jis (R. K.) R. V. savo biure (duomenys neskelbtini), Kaune, apmokė krovinių ekspedijavimo darbo. Vaišys gerai išmoko šį darbą. Tuo metu dar negalvojo daryti nusikaltimų, bet juos padėjo daryti todėl, kad tam buvo viskas paruošta ir nusikaltimų darymo generatorius K. K., kuris pasiūlė jam būti neteisėto verslo dalininku bei realizavus pagrobtą krovinį už tai gauti numatytą dalį pelno. Vadinamuose mokymuose dalyvaudavo K., R. ir V., G. nedalyvavo, nes jis buvo tik pasamdytas vairuotojas. Mokymuose aptarinėdavo, kaip veš krovinius, jis (R. K.) išaiškindavo pačią krovinio paėmimo ir pervežimo schemą. Jų pasitarimai, planavimai, mokymai vykdavo (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo jo, kaip įmonės direktoriaus, darbo vieta. Apie nusikaltimų darymui naudotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, visa tai tvarkė R. V., kuris prisistatinėdavo ir už M. V.. Kroviniams gauti reikėjo turėti Linavoje kaip vežėjas registruotą įmonę, turinčią reikiamus leidimus ir transportą – tam tiko K. K. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės. R. V. išmoko užsakyti krovinius, R. K. juos įvertindavo ir nurodydavo, ar juos verta pagrobti, ar nebus vėliau problemų su realizacija. Krovinių ieškojo tinklapiuose (duomenys neskelbtini), su kuriais reikia sudaryti sutartį, prieš tai sumokant mokestį už naudojimąsi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo prisijungimo duomenis. E. R. surado vairuotoją ir jie nutarė apgaule užvaldyti krovinį. Pirmas realus pasiūlymas – kondensuoto pieno krovinys jam pasirodė tinkamas, nes maisto produktai yra likvidus dalykas, todėl pieną realizuoti turėjo būti paprasta. R. V. biure arba internetinėje kavinėje sėdėdavo prie kompiuterio ir stebėdavo siūlomus krovinius, kuriuos reikia pervežti, klausdavo jo (R. K.) patarimo, ar tas krovinys yra likvidus, ar nebus problemų jį realizuojant. Po pirmojo krovinio vagystės, kas dieną buvo užsakomi nauji kroviniai ir jie pagrobiami, tokiu būdu buvo apgaule pagrobti kroviniai su polietileno granulėmis, silke, vinimis, šokoladu, „Coca cola“. Kai tik V. surasdavo tinkamą krovinį, jie susirinkdavo ir aptardavo, kaip jį užvaldyti. Apie jo realizavimą su juo (R. K.) nesitardavo, gal tai tvarkė K., o gal ir V.. Jo savanoriškas dalyvavimas šioje nusikaltimus darančioje buvo grindžiama pinigais, nes jam K. pasakė, kad gaus savo dalį, kaip buvo su kitais grupės nariais, jis nežino. Pradžioje K. K. siūlė krovinių užsakymus daryti per kompiuterį jo (R. K.) įmonėje, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes žinojo, kuo tai baigsis. Grobti buvo planuojama tik didelius krovinius, tik vilkikus su kroviniais, kuriuos veža tarptautiniais maršrutais, kurie būdavo pakraunami Lietuvoje, o jų gavėjas būdavo užsienio įmonės, arba atvirkščiai, kraunami užsienyje vežti į Lietuvą ar pro ją, kad krovinių nebūtų greitai pasigendama. Taip buvo pagrobtas kakavos miltelių krovinys. Kroviniai buvo vežami UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Šiaulių vardu registruotais automobiliais, kas ir kada juos atvarė į aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis nežino. Ant šių krovininių automobilių, vilkikų „Iveco Stralis“ valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ant „kaktos“ buvo užrašai „(duomenys neskelbtini)“ – paskui užrašai nuo jų buvo nuvalyti. Jis savo automobiliu „Mercedes“ su K. buvo nuvykęs į Šiaulius, ten K. kažką tvarkė. Jis pats neklastodavo dokumentų, kurie buvo pateikiami krovinio siuntėjams bei realizuojant pagrobtas prekes, tam jis neturi sugebėjimų, tuo užsiimdavo K.. Jis nustebo, kai sužinojo, kad A. G. veš krovinius, kad jį surado E. R. sužinojo vėliau, nes žinojo, kad A. G. buvo atleistas iš senų darboviečių, nes vogdavo kurą, jis pats pas save į darbą jo nepriėmė, nors ir reikėjo vilkiko vairuotojo, nes bijojo, kad vogs ir iš jo įmonės. Jis dažniausiai būdavo garaže, todėl matydavo kaip grįždavo A. G. su pagrobtu kroviniu. Žino apie visus kaltinime nurodytus krovinius, kuriuos pagrobus į aikštelę parvežė A. G.. Jam transportą ruošdavo E. R., kurio užduotis buvo, kad transporto priemonės būtų paruoštos bet kada išvykti į reisą, papildytos kuru. Kad dokumentai būtų paruošti rūpinosi R. V., kartais K. K., kroviniui atvežti būtinus dokumentus paduodavo E. R., arba jis, arba kas nors kitas iš vakaro įdėdavo į automobilio saloną, ir vairuotojui apie tai pranešdavo, nes vairuotojas anksti išvykdavo į reisą. Pašaliniai to padaryti negalėjo, nes garažas ir jo teritorija yra saugomi sargų, kurie pažįsta visus vilkikų vairuotojus bei jų darbininkus. A. G. paėmus krovinį iš pakrovimo vietos būdavo palaikomas ryšys telefonu, koordinuojami veiksmai, tačiau jis pats tame nedalyvaudavo, su vairuotoju kalbėdavo R. ar kas nors kitas. Už visas operacijas pagrobiant kovinius jis pinigų negavo, nes K. K. su juo neatsiskaitė, nežino, ar prekės buvo realizuotos. Pinigus jam žadėjo duoti K., tačiau iš jo negavo, kiek tiksliai būtų gavęs, negali pasakyti. R. V. specialiųjų žinių iš pradžių neturėjo, bet jis gabus vyras ir išmoko viską, ką jam išdėstė, todėl užsakinėdavo ne tik tuos krovinius, kuriuos reikėdavo pagrobti, bet ir krovinius jo bei E. R. įmonei. R. V. pradžioje krovinius sekdavo jo įmonėje, o pamatę krovinį, kurį galima pagrobti, važiuodavo į internetinę kavinę, kad neatsektų, ir ten jį užsakydavo. Iki kondensuoto pieno krovinio užsakymo R. V. jau dirbo pas jį (R. K.) kokias 2-3 savaites, vėliau jau galėjo dirbti savarankiškai. Būdavo, kad Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune, A. G. su pagrobtu kroviniu laukdavo visi keturi – ji (R. K.), E. R., R. V. ir K. K.. Prisipažįsta, kad dalyvavo pagrobiant 2009 m. rugpjūčio 27 d. kondensuoto pieno krovinį iš „(duomenys neskelbtini)“ fabriko, tai buvo pirmoji prekė, kurią atvežė A. G.. Po to buvo 2009 m. rugpjūčio 28 d. pagrobtos PET granulės, tuo metu tai buvo einama prekė. Apie kakavos krovinio pagrobimą 2009 m. rugpjūčio 29 d. jis prisimena puikiai, nes ši prekė buvo likvidi, šį krovinį siūlė keletą kepyklų turinčiam savo draugui. Kadangi jo draugas negalėjo priimti kakavos krovinio, buvo imtasi kitų veiksmų, kakava parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiame kakavos realizavimo etape galėjo dalyvauti K. ir V.. Kas atvežė kakavos krovinį iš Vokietijos, jis nežino, bet tai padarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemone ne A. G.. Jis prisidėjo ir prie šaldytos silkės filė krovinio vagystės 2009 m. rugsėjo 1d., nes tai buvo likvidi prekė, ji buvo realizuota. 2009 m. rugsėjo 2 d. jam rekomendavus buvo pagrobtas šokolado krovinys, nes prekė taip pat likvidi. 2009 m. rugsėjo 3 d. analogiškai buvo pagrobtas „Coca Cola“ krovinys, taip pat gera prekė, tačiau jos realizacijos aplinkybės jam nežinomos. Apie 2019 m. rugsėjo 3 d. pagrobtą „(duomenys neskelbtini)“ krovinį žino – tarp šio krovinio prekių geriausia prekė buvo pieštukai bei dviračių stipinai. Kas šį krovinį atvežė iš Vokietijos, jis nežino, to tikrai nedarė A. G., nes jis vežė pagrobtus krovinius tik Lietuvos teritorijoje. Jis apie pagrobtą „(duomenys neskelbtini)“ krovinį žinojo, tačiau tikslių aplinkybių apie jo atgabenimą į Lietuvą negali pasakyti. Jam nežinoma apie Slovakijoje pagrobtas statybines izoliacines plokštes. Šioje vagystėje jis tikrai nedalyvavo, apie ją sužino tik iš bylos medžiagos. Šis epizodas pro jį „praėjo“, nes jei jo būtų klausę, ar verta vogti šias plokštes, būtų atsakęs, kad neverta. Gal K. K. norėjo nuo jų visų kažką nuslėpti, nesidalinti šiuo kroviniu. Kai jo įmonė „ritosi nuo kalniuko“, reikėjo išgyventi krizes, buvo imtasi įvairių priemonių tai suvaldyti bei uždirbti pinigų. Tuo tikslu jis ir ėmėsi K. K. pasiūlytos nusikalstamos veikos. Daug transporto įmonių bankrutavo krizės metu, taip pat ir jo įmonė. Kai vagystės pradėjo aiškėti, K. K. norėjo viską suversti jam, nes jis prieš tai vartojo daug alkoholio, todėl tuo metu buvo labiausiai pažeidžiamas. Su kaltinime nurodytomis pagrobtų krovinių vertėmis sutinka, taip pat sutinka su byloje civilinių ieškovų pareikštais civiliniais ieškiniais, juos žada atlyginti. Jo nusikalstama veika nutrūko, nes jis pateko į Lukiškes.
Nuteistasis R. V. išskirtoje byloje apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai pagal visus kaltinimus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur išsamiai paaiškino visas nusikaltimų darymo aplinkybes. Kaltinamąjį K. K. pažįsta seniausiai, nes K. K. iš jo buvo nupirkęs kelias įmones. 2009 metų liepos mėnesį į Vilnių atvažiavo K. K. su R. K., kurį vadino R.. Sakė, kad nori sukurti įmonę. R. V. buvo nupirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 Lt, nes žmogus išvažiavo į užsienį, ji jam nebuvo reikalinga, tada ją pardavė K. K. už 1000 Lt. Tada surado įmonei direktorių M. V., nuvažiavo su juo į Registrų centrą. Paskui po dviejų savaičių K. K. atvažiavo ir nurodė, kad perka transporto įmonę ir jos direktoriumi pasiūlė tą patį V.. Nebuvo kalbos dėl realios veikos. V. suprato, kad bus fiktyvus direktorius, kol suras reikalingą žmogų būti direktoriumi. K. K. paėmė V. iš Vilniaus ir jie išvažiavo į Šiaulius, nežino, ar susitvarkė ten reikalus, ar ne. 2009 m. rugpjūčio viduryje vėl susitiko su K. K., kuris pasakė, kad yra trikdžių su Šiaulių įmone, paprašė ekspedijuoti krovinius. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinė firma. V. matė gal du kartus mačiau. Kadangi jis (R. V.) tuo metu niekur nedirbo, todėl nuvažiavo į Kauną, Pravieniškių gatvę, ten buvo R. ofisas, sėdėjo dar keli vadybininkai. R. parodė kaip dirbti, pamokė, tuomet jis pradėjo dirbti K., užsakinėti krovinius prisiregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (duomenys neskelbtini) puslapyje. K. K. norėjo, kad jis (R. V.), o ne R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedijuotų krovinius. K. K. nenorėjo jo įdarbinti oficialiai. K. K. nurodė, kad krovinių vežėjas bus UAB „Euda“, o krovinius užsakinės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu užsakytus krovinius paimdavo ir R. K., ir E. R. savo įmonėms. Kelias savaites atvažiuodavo ryte iš Vilniaus, vakare išvažiuodavo, buvo sutarta, kad gaus 1000 Eur per mėnesį, t. y. 3500 Lt. Kadangi tuo metu neturėjo kitų pajamų, tai atlygis ir veikla tenkino. Pravieniškių gatvėje yra dvi patalpėlės, jis sėdėjo vienoje jų – ten susipažino su E. R.. Ekspeditoriaus darbas buvo sėdėti prie kompiuterio ir gaudyti krovinius. R. K. paaiškino, kaip turi dirbti ekspeditorius. Tada (duomenys neskelbtini) užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pradėjo ekspeditoriaus darbą. Nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vežėją. Iš pradžių, negalėjo registruotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes nebuvo CMR draudimo, todėl jį gauti apsiėmė K. K., dėl jo gavimo važiavo į Šiaulius. K. K. visada būdavo Pravieniškių gatvėje tame atskirame kambaryje. Pradžioje su juo nelabai bendravo, įsijungdavo kompiuterį ir dirbdavo, užsakydavo krovinius, derindavo pervežimo kainas. Ar kainos geros, pasiklausdavo R. K.. Buvo užsakęs krovinių ir R. K., ir E. R. įmonei. Vėliau ekspedijavimo tikslu jį K. K. ar E. R. savo automobiliais iš Pravieniškių gatvės nuveždavo ir palikdavo interneto kavinėse Petrašiūnuose iš kur jis užsakinėdavo krovinius K. K., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie pagrobtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytus krovinius sužinojo tik užsakęs gal ketvirtą krovinį. Užsakęs krovinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dokumentus nunešdavo ir palikdavo pas R. K. biure, nes jie rūpindavosi krovinio vežimu. Jam kilo klausimų, kodėl visada buvo nurodomas tas pats krovinį vežančio vilkiko ir puspriekabės numeris (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir visada reikėdavo nurodyti tą patį vairuotoją G., kurio nebuvo matęs. Jam buvo paaiškinta, kad šita mašina ne tiek tvarkinga, kad važiuoti į užsienį. Po to paaiškėjo, kad niekas niekur nevažiavo. Pirmas užsakymas buvo 2009 m. rugpjūčio 27 d. kondensuotas pienas, ar jis buvo atvežtas, jis nežino. Užsakant buvo nurodomas telefonas, jo numerio nepamena, jį jam davė K. K.. Pakrovus kokius 3-4 krovinius, po to kai buvo pakrauta kakava, K. K. ar R. K. ėmė prašyti pakalbėti už krovinio vairuotoją, kuris galimai veža kakavos miltelių krovinį Lenkijoje – jis turėjo pasakyti, kad jo automobilį sustabdė kelių tarnyba ir nepaleidžia. Kodėl tuo metu reikėjo taip sakyti, jis nežino. A. G. pamatė gal tik po ketvirto krovinio užsakymo. Supratęs, kad daromi nusikaltimai, pasakė K. K., kad išaiškėjus nusikaltimams, nieko neslėps. Kur buvo padedamas parvežtas krovinys ir kas juos vežė, nežino, tik kartą buvo aikštelėje ir matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašiną, kurią vairavo G.. Nepamena, kas joje buvo pakrauta, gal „Coca Cola“. Jis vairuotojui A. G. pateikė kitą užsakymo lapą, tačiau daugiau su vairuotoju nebendravo. Veikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nors šioje įmonėje nedirbo ir veikti įmonės vardu įgaliojimo neturėjo, ne pagal registro duomenis direktoriumi buvo M. V.. Jis (R. V.) turėjo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tik įmonės pažymėjimas ir antspaudas buvo atiduotas K. K.. M. V. buvo matęs tris kartus, kai reikėjo gauti parašus ant dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauji įstatai jau buvo padaryti, paprašytas K. K., jis šiai įmonei sukūrė elektroninį paštą. Užsakant krovinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jam nereikėjo prisistatyti M. V., tik nurodydavo sukurtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą. Tačiau siunčiamuose dokumentuose, pasirašytose pervežimo sutartyse jis pasirašydavo kaip M. V., nors patys M. V. apie tai nieko nežinojo, jis veikė Vaičiūno vardu neteisėtai ir tai suprato. Ekspedijuodamas krovinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, suprato, kad veikia apgaule, tyčia vykdavo į internetines kavines daryti užsakymų ir išsiųsti reikiamus dokumentus užsakovams, nors R. K. ofise būdavo visa reikalinga užsakymams atlikti ofiso įranga. Jis buvo aikštelėje, kai A. G. grįžo su silkės kroviniu, ir būtent tada galimai pateikė A. G. pervežimo dokumentus, nes reikėjo skubiai pervežti „Coca Cola“ krovinį. Tuo metu garaže buvo ir R. K., kartais būdavo ir E. R.. Už darbą užsakant krovinius jis iš K. K. gavo 4000 Lt. 2009 m. rugsėjo mėnesį į Vilnių buvo atvažiavęs R. K. ir K. K. – jie paprašė surasti sandėlį. Dėl sandėlio jis (R. V.) paklausė pažįstamo A. D., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi patalpas. A. pažinojo šeimininkę (J. F.), kuri nuomoja, reikėjo dokumento sudaryti sutartį, tada pasinaudojo iš kažkur gauta asmens tapatybės kortele, kažkokio vyruko (J. K.) vardu. Kai reikėjo prekes atvežti į Vilnių, vieta jų sandėliavimui buvo paruošta. Už sandėlio nuomą sumokėjo 1000 ar 1200 Lt, kuriuos jam perdavė arba K. K., arba R. K., nes jie buvo atvažiavę kartu. Jie dažniausiai kartu atvažiuodavo, R. dažnai būdavo išgėręs. Jie pasakė, kad kai atvažiuos mašina, jam reikės pasitikti. Atvažiavo iš pradžių viena mašina su „Coca Cola“, šokoladu ir kondensuotu pienu – juos iškrovė į sandėlį, nors suprato, kad tai vogtos prekės iš jo darytų krovinių užsakymų. Atvežė du vairuotojai, po savaitės tie patys vairuotojai vėl atvežė prekių, jas sudėjo į sandėlius. Veždavo ir nedideliais ir dideliais vilkikais, atvežė vinis, šokoladą, „Coca Cola“. Pervežimo dokumentuose būdavo nurodyta jo (R. V.) įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vardu taip pat buvo realizuojamos prekės. Kakavos pavyzdžiai buvo laikomi R. K. biure Pravieniškių gatvėje, Kaune. Ten jis buvo atvykęs su Š., norėjo, kad ji surastų pirkėjus kakavai, taip pat jai siūlė ir iš „(duomenys neskelbtini)“ pavogtas prekes, kurios jam buvo atvežtos į Vilnių. Kur vėliau ta kakava iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių buvo išvežta, nežino, nors tik jis turėjo nuo sandėlio raktus, kuriuos iš jo paėmė policija. „(duomenys neskelbtini)“ prekes iš Kauno išsivežė jis pats, nes taip buvo nurodęs padaryti K. K. – tas prekes sukrovė į sandėlius. Vėliau nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. sausio buvo suimtas, po dviejų metų, viskam aprimus, 2011 metais jis su padarytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, prisistatęs kaip M., pradėjo tas prekes realizuoti Telšiuose esančiam J. prekybos centrui, kurio direktorė J.. Jis pats jai nuvežė ir prekių pavyzdžius – dantų pastą, skalbiklius, apatinį trikotažą, indus ir kitas prekes pardavimui, už prekes su juo atsiskaitė grynais pinigais. Pas jį policija rado ir išėmė tik neparduotų prekių pavyzdžius, kitos prekės jau buvo parduotos, neprisimena kam. Įvairių „(duomenys neskelbtini)“ prekių buvo atvežta visas vilkikas. Jis užsakinėjo ir polietilenines granules (PET), jas realizuojant vienai įmonei, tam buvo paruošti dokumentais, bet pirkėjui kažkas buvo negerai juose, todėl jam R. K. nurodė sutartoje vietoje degalinėje susitikti vyruką (N. T.), kurį matė pirmą kartą, jis pasakė, kas dokumentuose suklysta, todėl dokumentai buvo koreguojami. Išsinuomojo garažą su J. įmone, jiems pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prekes – dantų pastą, skalbiklius, indus. Prekes legalizuodavo išrašydamas šias prekes ant kitos įmonės važtaraščių. Kiek grynųjų pinigų gavo iš J. įmonės, neprisimena. Su K. K. ir kitais grupės nariais nebuvo sutarta, kiek gaus jis gaus už kiekvieną atvežtą neteisėtai pagrobtą krovinį, už tai pinigų negavo, tik gavo 4000 Lt, kaip atlyginimą, kai jis dirbo 2009 m. rugpjūčio mėnesį ir užsakinėjo prekes. Jis manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veža prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes porą kartų paprašė, kad atsiųstų CMR draudimus, net siuntė faksu. Jam žinoma, kad E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado vairuotoją, kai reikdavo, E. R. jį paveždavo iki internetinių kavinių, kuriose užsakyti kroviniai buvo pagrobti. Užsakant krovinius kavinėse būdavo ir E. R. su K. K. arba R. K. su K. K., nes ten patogu atsisėsti trise. Dėl užsakymų jis skambinėdavo iš tų kavinių K. K. duotu telefono aparatu. Prisipažįsta užsakęs visus pagrobus kaltinime nurodytus krovinius. Pripažįsta naudojęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašinėjęs vietoj M. V. ant dokumentų, ant užsakymų ir sutarčių. Jam buvo žinoma, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. – 2009 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu pagrobtos prekės 2009 m. spalio – lapkričio mėn. buvo padėtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. R. K. prašymu, jis ieškojo pirkėjų kakavai ir „(duomenys neskelbtini)“ namų apyvokos prekėms, kurios buvo saugomos sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Nemenčinėje. Jis turėjo raktą nuo šio sandėlio. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių pavyzdžius iš sandėlio jis pervežė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame tuo metu gyveno. Iš R. K. kartoninį maišą su kakava ir dalį „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių, kaip pavyzdžius, jis perdavė R. Š. ir paprašė jos padėti jam surasti pirkėjų. Taip pat, R. K. prašymu, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes kakavos pardavimui reikėjo šios prekės sertifikato. Kadangi sertifikato paruošimas užtruko, R. K. asmeniškai apsilankė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, kur su šios įmonės vadovais tvarkė reikalus, susijusius su sertifikato kakavai gavimu. 2009 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, jam paskambino R. K. ir paprašė padėti atvykusiam iš Kauno vaikinui, kuris laukia degalinėje „Statoil“, esančioje Savanorių pr., Vilniuje. Nurodytoje degalinėje jis susitiko su jam nepažįstamu vyru, kaip vėliau sužinojo, N. T., kuris paprašė jo ištaisyti klaidas polietileninių granulių pardavimo dokumentuose. Kartu su šiuo vyru jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje dirba A. D., kompiuteriu įformino dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras dėl polietileninių granulių pardavimo ir perdavė atvykusiam su juo vyrui. Jis neprisimena, kokius konkrečius duomenis jis įrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejose sąskaitose-faktūrose dėl polietileninių granulių pardavimo. 2011 m. gegužės mėn. iš jam nepažįstamo asmens, vardu Bronius, jis išsinuomojo metalinį garažą Nr. 359, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Užsiminėjo prekių realizavimu ir jas pardavė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), Telšiuose, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą DSG Nr. 4024 už 3952,88 Lt ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą ŽARE Nr. 2 už 705, 03 Lt. Jis seniai pažysta A. K. – pradžioje kartu su juo darė nusikaltimus, po to jų keliai išsiskyrė. Turi daug įsiskolinimų kreditoriams, todėl jis turto ir lėšų negali laikyti, kad antstoliai nepaimtų. Atsiradus lėšų, jis atlygino dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos – 350 Eur (20 t., b. l. 72–73, 84–85, 88, 94; 8 t. 8, b. l. 119–121; 32 t., b. l. 100–103, 34 t., b. l. 24–25).
1 epizodas. 2009 m. rugpjūčio 27 d. saldinto sutirštinto pieno 31 065,60 Eur (107 263,30 Lt) vertės, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule jo pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolėje:
Liudytojas M. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. dirbo krovinių ekspedijavimo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, transporto administratoriumi ir vadybininku. Įmonės klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą pervežti 23 tonų sutirštinto pieno krovinį iš Lietuvos į Ispaniją, tam reikėjo surasti transporto priemones. Skelbimą dėl transporto priemonių paieškos jis patalpino interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną paskambino Mariaus vardu prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris už patrauklią pervežimo kainą pasiūlė pateikti transporto priemones, kartu nurodė jų registracijos numerius – vilkiko (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini), po to faksu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą. Vežėjas tiko, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. V. pateiktų duomenų pagrindu jis paruošė 2009 m. rugpjūčio 27 d. krovinio pervežimo vienkartinę transporto užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį faksu ar elektroniniu paštu persiuntė Mariui jo nurodytu adresu. Po kelių valandų buvo gautas faksas iš vežėjo – atstovas M. V. persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir jo parašu patvirtintą 2009m. rugpjūčio 27 d. krovinio pervežimo vienkartinę transporto užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolė, į vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones buvo pakrautas ir išvežtas sutirštinto pieno krovinys. Manė, kad viskas bus gerai, apie krovinio transportavimo eigą telefonu jis palaikė ryšį su vežėjo atstovu M., bendravimas jam nesukėlė jokių įtarimų. 2009 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta telefono žinutė iš Mariaus, kuris pranešė, kad sutirštinto pieno krovinys pristatytas gavėjui Ispanijoje. Tačiau truputį vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pranešė, kad sutirštinto pieno krovinys gavėjui Ispanijoje nepristatytas. Tada išsiaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ persamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie turėjo teisę perduoti krovinį kitiems pervežti. Paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten pasakė, kad firma jau nebeveikianti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą susirado per „(duomenys neskelbtini)“ tinklapį. Tada jis važiavo į policiją ir parašė pareiškimą, dar informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie kreiptųsi į policiją. Dalį žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino, turbūt tą kartą krovinys nebuvo draustas. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje nesukėlė įtarimo, nes buvo oficialiai registruota (duomenys neskelbtini) puslapyje kaip pervežimo paslaugas teikianti įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo numeris buvo toks pat, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad iš jo skambino M.. Vėliau suprato, kad įvyko krovinio vagystė, nes su vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, prisistačiusiu M. vardu, jam nepavyko susisiekti. Dalį žalos dėl dingusio sutirštinto pieno krovinio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip krovinio vežėjas, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 95–96; 39 t., b. l. 28–29).
Liudytoja L. S. parodė, kad prieš 5 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke. Prisimena dėl to, kad ją kvietėsi Marijampolės policija, apklausė. Tai buvo pirmas kartas, kai dingo krovinys, nors sandėlyje dirba 24 metus. Kokius parodymus davė tyrėjams, neprisimena. Buvo apklausta, rodė kelias nuotraukas, ji sakė, kad matytas vienas vairuotojas. Su vairuotoju pakrovimo metu nebendravo, vairuotojas tik pasirašė sąskaitą-faktūrą, kurios vienas egzempliorius lieka jiems, o kitas išvažiuojant paduodamas apsaugai. Liudytoja patvirtino BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų parodymų teisingumą, kuriuos duodama ji nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. apie 16 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolė, į transporto priemones, kurių registracijos numerių ji neprisimena, buvo pakrauta 7200 kg 1 % saldinto sutirštinto pieno ir 12240 kg 8 % saldinto sutirštinto pieno metalinėse indeliuose. Atvykęs paimti saldinto sutirštinto pieno krovinį transporto priemonių vairuotojas pateikė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) su jame atspausdintais krovinio siuntėjo, gavėjo, krovinio pavadinimo, kiekio ir iškrovimo vietos duomenimis, ranka įrašytais vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, transporto priemonių marke „IVECO“, registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir RS960, vairuotoju „R. G.“ ir parašu šalia. Jos akivaizdoje 2009 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Prekes gavo“ krovinį gavęs vairuotojas parašė „R. G.“ ir šalia pasirašė. 2009 m. rugsėjo 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ji sužinojo apie 2009 m. rugpjūčio 27 d. pakrauto saldinto sutirštinto pieno dingimą ir jo nepristatymą gavėjui Ispanijoje (1 t., b. l. 210–211; 37 t., b. l. 127).
Liudytojas A. B. parodė, kad žino, jog kažkada buvo pavogtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis prieš 6-7 m. dirbo apsaugos darbuotoju, tą kartą į vežėjo automobilį pakrautas saldinto sutirštinto pieno krovinys. Kažko ypatingo nebuvo, viskas vyko kaip visada, krovinio vairuotojas atvažiavo, susiformino krovinį ir išvažiavo. Kai atvažiuodavo automobilis, jie paimdavo vairuotojo turimus dokumentus, atsišviesdavo vairuotojo pažymėjimą ir technikinį pasą, o jis važiuodavo krautis. Kitas apsaugos darbuotojas dalyvaudavo prie automobilio krovimo. Tą kartą jokių abejonių nekilo, kad yra daromas nusikaltimas, bent jau vizualiai nebuvo matyti. Vairuotojas pateikė jam vairuotojo pažymėjimą, technikinį pasą, jis paklausė jo dėl CMR, bet vairuotojas sakė, kad Lietuvoje važiuojant nereikia. Liudytojas patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, kurie teismo posėdyje buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Iš parodymų matyti, kad transporto priemonės „IVECO“ su puspriekabe, kurių registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairavo asmuo, pateikęs R. G. dokumentus. Atpažinimo metu liudytojas iš nuotraukos atpažino kaltinamąjį A. G., kaip vilkiko su puspriekabe vairuotoją, kuris 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijoje pateikė vilkiko techninį pasą ir vairuotojo pažymėjimą R. G. vardu su jame įklijuota savo nuotrauka, jam buvo pakrautas saldinto sutirštinto pieno krovinys (1 t., b. l. 210–211, 214–216; 37 t., b. l. 127–128).
Ikiteisminio tyrimo metu analogiškai kaip liudytojas A. B. parodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas liudytojas R. V., kuris atpažino pagal nuotrauką A. G. kaip vilkiko „IVECO“ ir puspriekabės, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Marijampolė, pateikė A. B. vilkiko techninį pasą bei vairuotojo pažymėjimą R. G. vardu, o jis padarė jų kopijas (1 t., b. l. 217–218, 219–221).
2 epizodas. 2009 m. rugpjūčio 28 d. polietileninių (PET) granulių 23 040 Eur (79 552,51 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule jų pakrovimo vietoje, esančioje Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini):
Liudytojas E. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininku, krovinio vagystės detalių neprisimena, todėl nori, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą jis tvirtina. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnis) parodė, kad jo atstovaujama įmonė su Prancūzijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarė polietileninių granulių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pristatyti granules pirkėjui Prancūzijoje. Jis kreipėsi į krovinių pervežimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonių pateikimo šio krovinio pervežimui iš Lietuvos į Prancūziją. 2009m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimą vietą, esančią Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), atsiuntė transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į šias R. G. vardu prisistačiusio vairuotojo transporto priemones buvo pakrauta ir iš pakrovimo teritorijos išvežta 24 414 kg polietileninių granulių maišuose, 79 552,51 Lt vertės. Nurodytas krovinys dingo ir nebuvo pristatytas gavėjui Prancūzijoje, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą (2 t., b. l. 48–49; 37 t., b. l. 126–127).
Liudytoja V. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijos vadybininkė, ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnis) parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą dėl transporto priemonių pateikimo polietileninių granulių kroviniui pervežti į Prancūziją. Į jos internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpintą skelbimą dėl transporto priemonių paieškos atsiliepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku M. prisistatęs asmuo. Jis paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), faksu persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą ir pranešė, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį transportuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu vilkiku, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi šios įmonės CMR draudimo polisą, tad jai neiškilo jokių įtarimų dėl vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatikimumo. Vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. nurodytu elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) ji išsiuntė jos paruoštą 2009 m. rugpjūčio 27 d. tarptautinių pervežimų paraišką Nr. TU/09/5383. Tą pačią dieną iš „(duomenys neskelbtini)“ Kaune fakso Nr. (duomenys neskelbtini) jį atgal gavo šią vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu patvirtintą ir jos atstovo M. V. pasirašytą paraišką su joje įrašytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Vežėjo duomenis ji pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pervežimo paraiškoje nurodytą krovinio pristatymo dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 3 d., ji paskambino vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. V. ir jis informavo ją apie įvykdytą krovinio pristatymą gavėjui Prancūzijoje. Kiek vėliau interneto svetainėje ji perskaitė informaciją apie tai, kad dalyvaujant vežėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dingsta įvairūs kroviniai, tokiu būdu ir gavėjui Prancūzijoje nebuvo pristatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ polietileninių granulių krovinys (2 t., b. l. 46; 37 t., b. l. 127).
Liudytojas V. J. parodė, kad buvo savininkas ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė užsakovams įvairią tarą, kurią gamino iš plastiko. 2008 metais jam pažįstamas G. K., kuris dirba UAB „Veiverių skonis“, jam pasiūlė žaliavos – PET (polietilen taftalatas) apie 30 procentų pigiau, sakė, kad turi problemų ir išparduoda produkciją. Pirkimas buvo su dokumentais pagal sąskaitas-faktūras, pardavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitikrino per VMI. Atvežė pilną mašiną – 24 tonas. PET buvo pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko lengvasis automobilis, o kitas buvo sunkvežimis – krovinio vežėjas. Įteikė sąskaitą-faktūrą, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai buvo tvarkingi. Kasos pajamų orderis buvo netiksliai išrašytas, atsiskaitė už PET per du kartus grynais pinigais apmokėdami iš įmonės kasos kasos pajamų orderiais (KPO 1 ir KPO 2). Granules užpajamavo ir pradėjo gaminti tarą. Toks atvejis buvo pirmas, kai nusipirko vogtą žaliavą, dabar iš bet ko neperka. 13 maišų paėmė policija per kratą, kuriuos jiems atidavė gera valia. Žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta, bet ieškinio nereiškia. Buvo atvykęs kaltinamasis E. R., kuris turbūt buvo vilkiko vairuotojas. Policija buvo davusi nuotraukas atpažinimui, atvyko lengvuoju automobiliu vairuotojas panašus buvo į kaltinamąjį R. V., granules jam pardavė N. T., su juo anksčiau buvo žaidęs krepšinį. Liudytojas analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą KAb Nr. 000004 turėjo sumokėti pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 23 d. kasos pajamų orderius KPO Nr. 1 ir Nr. 2 30 000 Lt ir 39 597,26 Lt, už PET granules buvo apmokėta grynaisiais pinigais per du kartus, viso 69 597,26 Lt. Polietileninių granulių pardavėjui jis sumokėjo 40 000 Lt grynaisiais pinigais. 2009 m. rugsėjo 30 d. atsiskaitė už įgytas granules sumokėjęs dar 29 597,26 Lt į jo individualią įmonę atvykusiam granulių pardavėjui. Nupirktos polietileninės granulės buvo užpajamuotos ir apskaitytos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse dokumentuose. Nekilo įtarimų ir nebuvo žinoma apie tai, kad jam parduotos polietileno granulės gautos iš nusikalstamos veikos, nes G. K. ir kartu su juo atvykęs šių granulių pardavėjas patikino, jog bendrovė parduoda granules ir kitą savo turtą dėl sunkios finansinės padėties. 7 maišus (8 400 kg) polietileninių granulių jis sunaudojo gamybai, 13 maišų (15 600 kg) polietileninių granulių jis atidavė policijos pareigūnams (2 t., b. l. 127–128; 39 t., b. l. 18).
Iš kratos protokolo matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu jos savininkas V. J. geranoriškai atidavė policijos pareigūnams 13 maišų po 120 kg, viso 15 600 kg polietileninių granulių (PET) su jų įsigijimo, atsiskaitymo ir pajamavimo dokumentais (2 t., b. l. 86, 87–99).
Iš V. J. individualios įmonės paimtos polietileninės granulės PET, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą (2 t., b. l. 111–124).
Liudytojas V. J. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino N. T. kaip pardavėją, iš kurio jis įgijo 20 maišų (24 000 kg) polietileninių granulių, už kurias per du kartus sumokėjo jam 39 597,26 Lt (2 t., b. l. 132–135).
Iš teisme pagarsintų liudytojo N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2009 m. ankstyvą rudenį Kaune dabar miręs R. K. pasiteiravo, ar jis galėtų jam padėti realizuoti didelį kiekį polietileninių granulių, iš kurių gaminami įvairūs plastikiniai indeliai. Jis sutiko padėti R. K. ir tuo tikslu kreipėsi į jam pažįstamą G. K.. Jam buvo žinoma, kad G. K. dirbo įmonėje, gaminančioje plastikinius indelius. Pokalbio metu G. K. informavo jį, kad tokioje įmonėje jis nebedirba ir sutiko supažindinti jį su asmeniu, kurio įmonė užsiima plastikinių indelių gaminimu. Po kelių dienų jis kartu su G. K. nuvyko į įmonę, esančią Savanorių pr., Vilniuje, įmonės pavadinimo ir tikslaus jos adreso neprisimena. Su įmonės savininku jis susitarė dėl polietileninių granulių pirkimo-pardavimo bei atsiskaitymo už jas grynaisiais pinigais, nes nežinojo sąskaitos numerio, į kurią pirkėjas galėtų pervesti pinigus už granules. Jis pranešė R. K. apie polietileninių granulių realizavimo galimybę, nurodė granulių pirkėjo pateiktus duomenis apie įmonę. Po kelių dienų R. K. perdavė jam polietileninių granulių pirkimo-pardavimo dokumentus, paprašė nuvežti juos granulių pirkėjui į Vilnių, pranešdamas, kad pats organizuos granulių krovinio pristatymą į Vilnių. Tuo metu, kai su dokumentais atvyko į įmonę, t. y. pas granulių pirkėją, iš krovininio automobilio į pirkėjo sandėlį buvo iškraunamos pristatytos granulės. Pirkėjui jis padavė granulių įsigijimo dokumentus, kuriuose jis aptiko matematinę klaidą ir paprašė ją ištaisyti. Apie tai telefonu pranešė R. K.. R. K. organizavo susitikimą su jam nepažįstamu vyru „Statoil“ degalinėje, esančioje Savanorių pr. Vilniuje. Šio vyro jis neatpažins. Kartu su šiuo vyru jis nuvažiavo į pastatą, esantį jam nežinomoje vietoje. Ten jo nurodytas vyras perrašė ir įteikė jam polietileninių granulių pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuos jis nuvežė ir perdavė granulių pirkėjui bei už granules gavo iš jo dalį pinigų. Likusią dalį pinigų už granules jis gavo po kelių dienų. Neprisimena, kiek pinigų už granules jam sumokėjo pirkėjas. Visus pinigus jis perdavė R. K., iš kurio už tarpininkavimą granulių realizavime gavo 1000 Lt (2 t., b. l. 152–155; 37 t., b. l. 133).
Ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu įtariamasis R. V. atpažino N. T. kaip asmenį, su kuriuo R. K. prašymu 2009 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, jis susitiko „Statoil“ degalinėje, esančioje Savanorių pr. Vilniuje, tikslu ištaisyti klaidas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje dėl polietileninių granulių pardavimo. Kartu su N. T. jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurioje dirba A. D., ten perrašė sąskaitą-faktūrą dėl polietileninių granulių pardavimo ir perdavė ją jo atpažintam vyrui (20 t., b. l. 89–92).
Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jis dirba ir anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, nes atsakingas už įmonės kasą. 2009 m. rugsėjo mėnesį jų įmonė, nežinodama įsigijo vogtą produkciją. Jis, kaip kasininkas, prekių pirkimui perdavė grynus pinigus T. N., įmonės konsultantui. Kaip kasininkas perdavė pinigus, nes reikėjo pirkimui grynųjų pinigų. Kasos dokumentus tvarkė jis ir buhalterė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti kaltinimai, nes jis tarpininkavo parduodant PET granules, kurios, pasirodo, buvo vogtos. Jo pažįstamas N. T., su kuriuo žaidžia krepšinį, 2009 m. rugsėjo mėn. pasiūlė įsigyti PET granulių. N. T. paaiškino, kad jie neturi galimybių granulių paversti formomis, bet sakė žinąs, kas gali tai padaryti Vilniuje. Nerijų supažindino su V. J., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jie kartu buvo pas jį nuvykę į ĮI „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, ten jis pardavė „(duomenys neskelbtini)“ tas granules. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo duotų teisme BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų parodymų apie šį sandorį teisingumą. Vilniuje N. pateikė V. J. polietileninių granulių sertifikatą, pirkimo pardavimo dokumentus ir aptarė kitus klausimus. V. J. aptiko klaidą dokumentuose ir paprašė ją ištaisyti. Dėl klaidos ištaisymo N. telefonu susitarė susitikti su kažkokiu vyru degalinėje netoli IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis nuvežė N. į susitikimo vietą. Ten atvyko jam anksčiau nematytas vyras, su kuriuo N. išvažiavo. Su ištaisytais dokumentais sugrįžusį Nerijų jis paliko V. J. įmonės teritorijoje, pats išvyko į Kauną. Jis nedalyvavo polietileninių granulių atvežimo, jų iškrovimo ir atsiskaitymo metu. Jokios materialinės naudos neturėjo, tikėjosi, kad V. J. įmonė sumažins plastikinės taros pardavimo kainas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (23 t., b. l. 174–175; 37 t., b. l. 133).
Liudytojas G. K. pagal nuotrauką atpažino N. T., kaip pažįstamą asmenį vardu Nerijus, kuris 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje V. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavė polietileninės granules, iš kurių gaminama plastikinė tara (23 t., b. l. 180–184).
Liudytojas G. K. pagal nuotrauką atpažino R. V., kaip asmenį, su kuriuo 2009 m. rugsėjo mėn. N. T. susitiko degalinėje Savanorių pr., Vilniuje, netoli V. J. įmonės, dėl klaidos ištaisymo polietileninių granulių pirkimo-pardavimo dokumentuose (23 t., b. l. 177–178).
Iš teisme BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2009 m. liepos 16 d. R. V. pasiūlymu jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir jos direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos jis nevykdė. Šios įmonės apskritas antspaudas, registracijos pažymėjimas ir kiti jos dokumentai liko pas R. V., kuris pažadėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. R. V. jo neinformavo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, į jo skambučius neatsiliepdavo. 2009 m. spalio-lapkričio mėn. jam pavyko susitikti su R. V.. Susitikimo metu paklausė R. V. apie jo vykdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. R. V. pasiūlė jam įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perrašymą ir jos vadovavimo perdavimą kitam asmeniui. Jis sutiko su R. V. pasiūlymu. 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje Vilniuje jis pasirašė R. V. jam pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su E. K. bei sprendimą dėl šio asmens paskyrimo eiti įmonės direktoriaus pareigas. Jis nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir jam nėra žinoma apie 2009 m. rugsėjo 22 d. polietileninių granulių pardavimą V. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei apie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsinuomojimo aplinkybes (2 t., b. l. 100–102; 39 t., b. l. 39).
Iš teisme pagarsintų liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2009 m. lapkričio mėn. R. V. kvietimu jis atvyko į Registrų centrą Vilniuje, kur pasirašė dokumentus dėl įmonės akcijų įsigijimo. Už įmonės akcijų perrašymą savo vardu gavo 20 Lt (3 t., b. l. 115–116).
3 epizodas. 2009 m. rugpjūčio 29 d. kakavos miltelių 29 313,08 Eur (101 212,21 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgijimas apgaule bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). mieste:
2014 m. birželio 2 d. liudytojas V. B. parodė, kad vieną iš kaltinamųjų – R. V. pažįsta, kažkada buvo užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kontorą, kurioje jis dirba. Maždaug prieš 4 m. buvo pavogtas kakavos miltelių krovinys, kurį vežė ir tarpininkavo parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, krovinys dingo ties Baltarusija. Jie pradėjo ieškoti. Kiek jam žinoma, tuo metu dingo net tik jų krovinys, bet dar 7 ar 8 kroviniai. Po kiek laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulaukė skambučio su siūlymu nupirkti kakavos miltelių, nes jie jais prekiavo. Skambino žmonės, sako norėtų nusipirkti ir būtent tos rūšies, kurios krovinį jie vežė. Transporto dokumentuose jų įmonė nebuvo minima, nes krovinys keliavo iš Vokietijos į Baltarusiją, todėl tiems žmonėms reikėjo tokiu būdu gauti tos kakavos miltelių rūšies sertifikato. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai suprato, nes niekas kitas negalėjo žinoti šios naujos kakavos rūšies duomenų, kadangi tos rūšies miltelių buvo tik pirma partija. Kakavos miltelius norintys pirkti žmonės negalėjo žinoti kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinys, todėl buvo aišku, kad skambinę žmonės susiję su krovinio dingimu. Apie tai buvo informuota policija, toliau tuo užsiėmė kriminalistai, jie krovinį surado Kaune po pusės metų. Dar buvo toks sutapimas, kad jų įmonė bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie juos informavo, kad į „(duomenys neskelbtini)“ kažkas kreipėsi ir siūlė parduoti būtent šią kakavos miltelių rūšį. Apie tai buvo informuota policija. Jų įmonei žala nebuvo padaryta, nes pagrobtasis krovinys, iš viso 20 tonų, buvo grąžintas, trūko tik poros maišiukų, kuriuos pavyzdžiams paėmė kriminalistai. Krovinio vertė tuo metu buvo apie 40 000 Lt. Aiškinantis, kas pavogė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kakavos krovinį, paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia pasamdė ekspeditorių, kuris po to užsakė vežėją, išsiaiškino, kad kažkokią Šiaulių įmonę. Sužinojo, kad jos direktorius buvo pardavęs verslą, o įmonė yra beveik bankrutavusi. R. V. atėjo pas juos į įmonę sertifikato, kažkam parduoti, tikslu eksportuoti, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo nedavė. Kartu su juo buvo ir dar vienas asmuo. Jie buvo iš tos pačios kompanijos, tarpusavyje jie bendravo ir telefonu, ir gyvai. Tą asmenį matė vieną kartą, bendravo 10-15 min., bet įsidėmėjo. Kaip jis suprato, atvykę asmenys buvo kolegos, nors atvyko po vieną, vienas, po to kitas tuo pačiu klausimu. Atvykę asmenys sakė, kad dingo jų krovinys, kad norint jį parduoti reikia sertifikato, važiuoja su CMR. Tai ir užkliuvo, kad buvo nauja partija, tos rūšies milteliai buvo pirma partija, jų įmonė pati dokumentų neturėjo, tik tas, kas matė ant maišų markiruotes, tai galėjo sužinoti. Liudytojas analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, duotus parodymus pagarsintus BPK 276 straipsnio tvarka patvirtino ir nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 ar 28 d. jo vadovaujama įmonė pateikė pasiūlymą transporto įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežti kakavos miltelių krovinį iš pakrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vokietija, į Vilnių, o iš Vilniaus į Baltarusiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpino interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbimą dėl krovinio pervežimo iš Hamburgo į Baltarusiją. Į šį skelbimą atsiliepė vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovinio pervežimo sutartį. 2009 m. rugpjūčio 29 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)mieste, į vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pakrautas 19,5 tonos (netto) kakavos miltelių žaliavos krovinys. 13,5 tonos kakavos miltelių su kodu DE5000-11, po 3 tonas kakavos miltelių žaliavos su kodais DE7000-11 ir DE7400-11 bendros 42 456,57 JAV dolerių arba 101 212,21 Lt vertės. Nurodytu kodu kakavos milteliai pirmą kartą buvo transportuojami į Lietuvą. Nustatytu terminu 2009 m. rugsėjo 2-3 d. minėtas kakavos miltelių žaliavos krovinys turėjo atvykti į Vilnių. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. jis sužinojo, kad kakavos miltelių žaliavos krovinys Vokietijoje buvo pakrautas, išvežtas iš pakrovimo teritorijos ir dingo. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškimu kreipėsi į policiją. 2009 m. lapkričio 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą paskambino jam nepažįstamas asmuo, kuris prašė sertifikatų kakavos milteliams su kodais DE5000-11, DE7000-11 ir DE7400-11, t. y. būtent kakavos miltelių žaliavai, kuri dingo. Skambinusį asmenį jis pakvietė atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę. 2009 m. lapkričio 10 d. į buveinę atvyko jam nepažįstamas vyras, kuris neprisistatė. Pokalbio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje jie sėdėjo vienas priešais kitą, todėl jis labai gerai prisimena šio vyro veidą. Atvykęs vyras paprašė jam, kaip pirkėjo atstovui, išduoti sertifikatus kakavos milteliams, kurių kodai DE 7000-11, DE-7400-11 ir DE-5000-11, kad šiomis prekėmis jis galėtų prekiauti Ukrainoje. Atvykusį vyrą jis informavo apie tai, kad sertifikatams reikalingi prekių pavyzdžiai. 2009 m. lapkričio 12 d., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko apie 50 metų amžiaus jam nepažįstamas vyras, su ūsais, apie 170 cm ūgio, su akiniais, normalaus kūno sudėjimo, tačiau storesnis už vyrą, kuris anksčiau buvo apsilankęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis atvykęs vyras su savimi turėjo užrašų knygą. Jis paprašė išduoti jam sertifikatus kakavos miltelių žaliavai su kodais DE5000-11 ir DE-7000-11, sakė, kad kodai reikalingi prekybai su Ukrainos įmonėmis. Šiuos kodus nurodė pažiūrėjęs į savo užrašų knygą. Liudytojas paaiškino, kad be kakavos miltelių pavyzdžių negali išduoti sertifikatų. Atvykęs vyras prisistatė kaip R. K., pranešė jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodą, šios įmonės adresą Klaipėdoje, mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 13 d. į UAB „v“ fiksuotojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino R. K., kuris pasiteiravo, ar jau yra kakavos miltelių žaliavos pavyzdžiai ir ar jau yra galimybė gauti sertifikatą. Jam atsakė, kad gaus pavyzdžius po savaitės ar dviejų. Apie sertifikatų atvykstančius asmenis jis informavo policijos pareigūnus. Jam žinoma, kad R. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko automobiliu „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su tuo vyru, kuris pirmą kartą, t. y. 2009 m. lapkričio 10 d. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sertifikato kakavos miltelių žaliavai (3 t., b. l. 56–58; 37 t., b. l. 129).
Asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojas V. B. atpažino įtariamąjį R. V., kaip asmenį, kuris 2009 m. lapkričio 10 d. apie 10.00 val. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir paprašė suteikti jam sertifikatus kakavos miltelių žaliavai kodais DE5000-11, DE7000-11 ir DE-7400-11 (3 t., b. l. 62–65).
Asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojas V. B. atpažino įtariamąjį R. K. kaip asmenį, kuris 2009 m. lapkričio 12 d. apie 16.00 val. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir paprašė suteikti jam sertifikatus kakavos miltelių žaliavai kodais DE5000-11 ir DE7000-11 (3 t., b. l. 58–61).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2012 m. rugsėjo 27 d. protokolo duomenų matyti, kad įtariamasis R. K. 2009 m. lapkričio 13 d. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir teiravosi dėl kakavos miltelių žaliavos pavyzdžių ir sertifikato. 2009 m. lapkričio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. B. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2 SMS žinutes į R. K. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešdamas apie tai, kad gauti kakavos DE5000 pavyzdžiai ir specifikacija bei kviesdamas R. K. užeiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą (30 t., b. l. 2–6).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2012 m. rugsėjo 26 d. protokolo duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio 13 d. R. K. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiksuotojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu prašė įmonės vadovo V. B. kakavos miltelių pavyzdžių ir sertifikato (30 t., b. l. 7–10).
Liudytojas B. U. parodė, kad jis nuo 2007 m. dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės veikla yra krovinių pervežimas tarptautiniais maršrutais. Turėjo gabenti kakavą iš Vokietijos į Minską. Ieškojo įmonės, kuri galėtų pervežti krovinį, įmonę rado – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji sutiko, bet vėliau dingo. Krovinio vertė buvo apie 100 000 Lt. Jį susirado dėl krovinio pervežimo. Jam paskambino Marius iš „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės. M. fiziškai nėra matęs. M. žadėjo nuvežti kakavos krovinį už 1 400 Eur kainą. Dažniausiai užsakymą jis siunčia faksu ir gauna patvirtinimą. „(duomenys neskelbtini)“ buvo, ji nurodė automobilio markę, ar buvo nurodytas vairuotojas, nežino, nepatikrino, ar skoloje kam. Pakrovimas buvo numatytas pirmadienį. Tai buvo standartinis krovinys. Pirmadienį buvo daug skambučių. Ryšiai telefonu buvo labai brangūs, todėl buvo kalbėta su užsakovu, vairuotojo telefono numerio nereikėjo, kol neatvyko į paskyros tašką. Skambino A. P. ir jis pasakė, kad reikalingi vairuotojo duomenys. Tai buvo V. T.. Jis perdavė direktoriui, kuris perdavė Vokietijai, vokiečiai paprašė užsakymo šifro (REF). Nepamena, ar reikėjo to šifro. Laukė krovinį lydinčių dokumentų. Kada pakrovė, išvažiavo. Kitą dieną skambino M. ir klausė, kada bus krovinys Lietuvoje, nes vyksta tam tikros muitinės procedūros. 13.59 val. parašė SMS M. dėl laiko, o jis atrašė, kad atvyks vėliau. Iš M., kurį tai laiką dar gaudavo atsakymus, tačiau labai keistus, kaip neva automobilis sugedo, po to sakė, kad pietauja ir rankos riebaluotos ir dar visokios nesąmonės. Iki rugsėjo 3 dienos gavo iš M. žinias, tačiau savaitgalį telefonai yra išjungiami. Krovinys turėjo pasiekti Minską rugsėjo 7 dieną. M. į Lietuvą neatvyko. CMR atsiuntė ir išėjo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur mašinos buvo persamdytos ir vėliau paaiškėjo, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai. Vėliau vairuotojas pasakė, kad Lenkijoje sustabdė ir reikėjo mokėti baudą, tačiau mano, kad tai buvo tik laiko tempimas. Kadangi reikia suforminti muitinės procedūrą ir muitinėje klausė, koks svoris, jam atsiuntė, kad 12 tonų, tačiau turėjo būti 20 tonų. Jam davė kažkokį telefoną, lyg V.. Kas jį davė, nepamena. Įtarimas kilo pentadienį. 2009 m. rugsėjo 5 d., suprato, kad krovinys dingo, bet viltis dar buvo, todėl važiavo ieškoti krovinio net į Lenkiją. 2009 m. rugsėjo 7 d., pirmadienį, visi telefonai, kuriais jis skambino dėl kakavos krovinio transportavimo, buvo išjungti. Jis sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis kakavos miltelių žaliavos krovinys dingo ir apie jo dingimą pranešė policijai. Žala buvo padaryta, kadangi krovinys buvo dingęs, ir ta įmonė – užsakovas atsisakė jiems sumokėti už prieš tai buvusius užsakymus, už ką jie nebuvo atsiskaitę (3 t., b. l. 21–24; 39 t., b. l. 16–17).
Liudytojas A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoju apklaustas įmonės vadybininkas B. U. (3 t., b. l. 30–33; 39 t., b. l. 32).
Liudytojas V. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Į teismą yra pakviestas dėl jo dokumento panaudojimo. Dėl to policijoje yra parašęs pareiškimą, nes kažkas yra pasinaudojęs jo dokumentu – asmens tapatybės kortele. Paskambinęs nepažįstamas vyras jo žmonai paliko savo mobilaus ryšio telefono numerį ir paprašė jam paskambinti. Tą pačią dieną jis paskambino šio vyro paliktu telefono numeriu. Pokalbio metu sužinojo, kad jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. B.. Šis asmuo ieškojo jo, kaip vairuotojo, į kurio vairuojamas transporto priemones 2009 m. rugpjūčio 31 d. Vokietijoje buvo pakrautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kakavos krovinys, kuris įmonei nepristatytas. Tuo metu jis dirbo santechniku ir neužsiminėjo krovinių gabenimu. Apie tai jis pranešė V. B.. V. B. padiktavo vairuotojo duomenis, kurie sutapo su jo asmens tapatybės dokumento duomenimis. Tada jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Jo kortelė niekada nebuvo dingus. Dėl to jis buvo apklausiamas pas tyrėją. Jis nieko bendro su padarytu nusikaltimu neturi. Tuo metu buvo bedarbis. Kadangi darbinantis įmonėje padaroma asmens dokumento kopija, todėl tokiu būdu buvo padaryta jo dokumentų kopija, nes jis dirbo vairuotoju, iki 2005 m. jis dirbo tolimųjų reisų vairuotojų ir į įvairias užsienio šalis transportavo krovinius, buvo be darbo, todėl darbinosi įvairiose įmonėse Kaune, Alytuje (3 t., b. l. 52, 53–54; 37 t., b. l. 129).
Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 12 metų dirba toje pačioje A. T. individualioje įmonėje vairuotoju. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus teisme pagarsintus BPK 376 straipsnio tvarka parodymus. Jis parodė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. įmonės vadybininko S. S. nurodymu atvyko į pramoninį ir sandėliavimo rajoną, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten stovėjo raudonos spalvos vilkikas „Iveco“ su pilkos spalvos puspriekabe-šaldytuvu. Šalia jo buvo du darbininkai su keltuvu. Jis neįsidėmėjo transporto priemonių registracijos numerių, vairuotojo ir dviejų darbininkų veido bruožų ir išvaizdos. Iš nurodytų transporto priemonių į jo vairuojamą krovininį automobilį „MAN“ buvo perkrauti maišai su kakavos milteliais. Kakavos perkrovimo metu prie jų atvažiavo jam nepažįstamas vyras, kuris dirbusiam keltuve darbininkui perdavė dokumentus ir išvyko. Po krovinio perkrovimo keltuvo darbininkas įteikė jam 2 egzempliorius tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR), pagal kurį kakavos krovinys buvo siunčiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Prienų rajonas. Krovinio siuntėjo duomenų jis neįsidėmėjo. Tą pačią dieną apie 18.00 val. kakavos miltelių krovinį jis pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Sandėlio darbininkai autopakrovėjo pagalba jo atvežtą kakavos miltelių krovinį iškrovė į įmonės sandėlį. Krovinio pristatymo dokumentus jis paliko įmonės administracijos patalpose, kuriose buvo įmonės direktorius A. R.. 2009 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris paprašė pervežti krovinį iš Vilniaus į Kauną. Tą pačią dieną apie 12.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis susitiko su dviem nepažįstamais vyrais, atvažiavusiais melsvos spalvos automobiliu „Mercedes 230“, numerių neprisimena. Jie paprašė jo už 150 Lt mokestį pervežti krovinį iš Vilniaus į Kauną. Šių vyrų pasiūlymu, apie 15.00 val. nurodytoje teritorijoje jis susitiko dar su vienu jam nepažįstamu vyru, kuris palydėjo jo vairuojamą automobilį į sandėlį, kurio buvimo vieta jam nežinoma. Iš minėto sandėlio į jo vairuojamą krovininį automobilį minėti du vyrai pakrovė paletes su gėrimu „Coca Cola“ plastikiniuose buteliuose ir sutirštintą pieną kartoninėse dėžėse, viso apie 10 tonų. Plikas vyras, kuris lydėjo jį į sandėlį su prekėmis, sumokėjo jam 150 Lt ir perdavė gėrimo „Coca Cola“ ir sutirštinto pieno lydinčius dokumentus. Kaune minėtą krovinį su dokumentais jis perdavė vienam iš tų vyrų, su kuriais buvo susitikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilnius, apie 12.00 val. (4 t., b. l. 168–169; 170–172; 39 t., b. l. 46–47).
2015 m. vasario 24 d. liudytojas S. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis dirbo A. T. transporto įmonėje vadybininku, V. M. dar dirba pas juos vairuotoju, ši įmonė turi nuolatinę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinių pervežimo. Jie priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus ir vežiojo jų produkciją po visą Lietuvą, užsakymą gaudavo iš vakaro ir veždavo nurodytais maršrutais, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo už vežimą. 2009 m. gruodžio 10 d. jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas vadovų T. N. ir paprašė jo pateikti transporto priemonę į aikštelę (duomenys neskelbtini) Kaune, iš kur reikėjo atvežti apie 20 tonų krovinį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Jis nurodė vairuotojui V. M. ten nuvykti su vilkiku ir transportuoti šį krovinį nurodytu adresu. 2010 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sužinojo, kad į šios bendrovės sandėlį tada transportuojamas kakavos miltelių krovinys buvo paimtas policijos pareigūnų (4 t., b. l. 161–162; 39 t., b. l. 29).
Liudytoja R. Š. parodė, kad iš visų kaltinamųjų pažįsta tik kaltinamąjį R. V., santykiai nėra artimi, pažįsta per draugus, jokių verslo santykių su juo neturi. Su R. V. susipažino prieš dešimt metų. 2008 m. ji dirbo vadybininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė tarptautinių krovinių pervežimu. Kaltinamasis R. V. klausė jos dėl automobilių transporto krovinių pervežimo verslo detalių ir krovinių išmuitinimo tvarkos. Ji jam pasakojo apie „(duomenys neskelbtini)“ portalą, jis domėjosi ir išsamiai klausinėjo apie krovinių pervežimą, kaip surasti klientą, nes minėjo, kad nori užsiimti tokiu verslu. Vėliau, kai ko nežinodavo, jis skambindavo ir klausdavo jos. Ji iš R. V. gavo pasiūlymą pirkti prekes – kondensuotą pieną, kakavą, bet su jos pirkimu ir perpardavimu jai nieko nepavyko. R. V. atvežė jai pažiūrėti kondensuoto pieno apie 1 l, kaip pavyzdį. Buvo skardinė pakuotė ir ant viršaus buvo plastikinis dangtelis. Ji buvo rami, kad prekė yra teisėta, gera, todėl nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ siūlyti kondensuotą pieną. Ji pirko tris pakuotes kondensuoto pieno, mokėjo apie 3 Lt už vieną. Tą produkciją siūlė kitoms įmonėms, tačiau nieko nepavyko. Kai internete perskaitė apie tai, kad dingo vilkikai su prekėmis, nors prekės nebuvo detalizuotos, jai kilo įtarimų, ar jai nėra parduotas kondensuotas pienas, pagrobtas iš „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, kada R. V. paskambino ir pasiūlė jai pirkti kakavos, pas jį matė vieną maišą su kakava, tai buvo labai didelis maišas su užrašu „Delfi“, apie 25 kg svorio, rudas. Prieš tai jie galvojo parduoti kakavą „(duomenys neskelbtini)“ ir ji skambino jų vadybininkui, nes R. V. sakė, kad reikalingi prekėms dokumentai yra, vėliau, kad neturi kakavos miltelių įsigijimo dokumentų, nes šia preke jam sugrąžino skolą, tačiau kaip paaiškėjo, jis melavo. Ji skambino R. V., paklausė dėl kakavos dokumentų, jis sakė, kad reikia važiuoti į Kauną. Ji vežė R. V. su BMW ir važiavo į du privačius namus, kurie buvo vienas šalia kito, vienas buvo su apvalia arka. R. V. nuėjo į tuos namus, bet iš ten grįžo be dokumentų, tada jai kilo įtarimų, nes kakavos pardavimui būtinai reikėjo dokumentų (sertifikatų), bet jų nebuvo, ir tada viskas baigėsi. Dar su R. V. yra važiavusi į jo namus pažiūrėti jai siūlytų prekių – parduodamų indų. Prekybos centre „Rimi“ dirbo jos draugė, kuri sakė, kad jei prekės su dokumentais, tikrai priimtų prekiauti, tačiau indams dokumentų taip pat nebuvo. Jai kilo įtarimų, kad visos prekės įgytos neteisėtu būdu ir ji daugiau nieko nebepirko iš R. V., nors jis siūlė parduoti lėkščių, jos buvo skaidrios ir juodos. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų teisingumą (24 t., b. l. 4–5; 32 t., b. l. 21–22, 27).
Liudytojas G. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų skyriaus vadovu. Į jų įmonę 2010 m. vasarą moteris, vardu R., atvežė vieną kakavos miltelių pavyzdį, tačiau nebuvo įsigijimo dokumentų. Bendrovės laboratorijoje atliktas kakavos miltelių žaliavos tyrimas parodė, kad prekė atitinka visus parametrus. R. pateikė jam savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažadėjo pateikti kakavos miltelių sertifikatą, tačiau jo nepateikė. Pažiūrėjus kakava tiko, todėl jie paprašė įsigijimo dokumentų, nes be dokumentų nenaudojo. Moteris pasakė, kad pristatys, bet nepristatė. Moteris neprisistatė, iš kur atvyko. Būtų įsigiję visą krovinį, nes tenkino kaina, iš viso buvo pasiūlyta 24 tonos, bet be sertifikato jie krovinių neperka. Vėliau policijos tyrėjai paėmė tą maišą su kakava, kurį buvo palikus moteris. Moteris žadėjo paskambinti, nesakė kaip įsigijo miltelių be sertifikato, sakė prekiauja su sertifikatu, kurį žadėjo pristatyti (3 t., b. l. 66–67; 37 t., b. l. 130).
Iš 2009 m. lapkričio 23 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. pateikė policijos pareigūnams vieną maišą su 25 kg svorio kakavos miltelių „Delfi“, kodu DE 7400-11, kuris grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. B. (3 t., b. l. 68–71).
Iš V. F. Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų atsakymo dokumentų į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Hamburgas, Vokietija, į transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir RS959, kurias vairavo V. T., gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo pakrauti maišai su kakavos miltelių žaliava, kodais DE5000-11 (540 vnt. maišų), DE7000-11 (120 vnt. maišų), DE7400-11 (120 vnt. maišų), viso 780 vnt. maišų po 25 kg, viso 19 500 kg (19,5 tonos) 42 456,57 JAV dolerių (102 277,88 Lt) vertės krovinys, kuris tą pačią dieną išvyko iš pakrovimo teritorijos pagal važtaraštį S90831/1 (3 t., b. l. 125–198; 4 t., b. l. 1–55).
2010 m. sausio 19 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, policijos pareigūnų buvo rasti, apžiūrėti ir paimti 778 vnt. rudos spalvos popieriniai maišai su kakavos miltelių žaliava „Delfi“, kodais DE5000-11, DE7000-11, DE-7400-11 ir jos įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (4 t., b. l. 56–82).
Kratos metu paimta kakavos miltelių žaliava popieriniuose maišuose grąžinta jos savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai V. B. (4 t., b. l. 84).
Liudytojas A. M. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintus parodymus. Jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, 2009 m. gruodžio mėnesį laikinai dirbo sandėlininko pareigose. 2009 m. gruodžio viduryje, penktadienį, krovininiu automobiliu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, pagal PVM sąskaitą-faktūrą buvo atvežta apie 20 tonų kakavos maišuose po 25 kg. Jis neįsidėmėjo krovininio automobilio duomenų, vairuotojo veido bruožų ir išvaizdos. Kakavos krovinį lydinčius dokumentus jis perdavė įmonės buhalterijai (4 t., b. l. 156–157). Jam buvo nurodyta priimti prekes į sandėlį, administracija planavo naudoti gamyboje kaip žaliavą. Tai buvo pirmas toks krovinys. Popieriai buvo tvarkingi, atvežė suderinus su vadovybe.(4 t., b. l. 156–157; 39 t., b. l. 46).
Apie kakavos krovinio iškrovimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje ikiteisminio tyrimo metu parodė ir sandėlio darbuotojas liudytojas D. S. (4 t., b. l. 154–155).
Liudytoja E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. 2009 m. gruodžio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą STP Nr. 0002701 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo 19 450 kg kakavos miltelių už 108 597,50 Lt. Už įgytus kakavos miltelius buvo atsiskaityta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius SPO Nr. 0000131, Nr. 000133, Nr. 0000134, Nr. 0000135, Nr. 0000142 grynaisiais pinigais, kuriuos iš bendrovės kasos bendrovės direktoriui A. R. ir konsultantui T. N. išdavė kasininkas G. K.. Kakavos milteliai užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos apskaitoje. Įmonė pirko šią žaliavą, nes ruošė naują produktą, turėjo būti gaminamos kažkokios užkepėlės su šokoladu. Kad šiuo atveju bus grynaisiais atsiskaityta nusprendė įmonės administracija, tuo metu buvo kasoje pinigų ir todėl sumokėjo grynais (4 t., b. l. 159–160; 37 t., b. l. 131).
Liudytojas A. R. parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jam buvo pareikštas įtarimas dėl kakavos miltelių įsigijimo, jis apie tai yra davęs parodymus. Jis patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumą. Liudytojas parodė, kad 2010 m. jo vadovaujamoje įmonėje numatyta gaminti ir realizuoti įdarus ir glaistus konditeriniams gaminiams. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, įmonės konsultantas T. N. pranešė jam, kad šiems gaminiams gaminti yra galimybė už grynuosius pinigus įsigyti apie 19 tonų kakavos miltelių po 4 ir 6 Lt už vieną kilogramą. Buvo žinoma, kad 2010 m. kakavos milteliai brangs, todėl jis pritarė T. N. pasiūlymui įmonės gamybai įgyti kakavos miltelius. Po kelių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, jis pamatė sandėliuojamus kakavos miltelius, rudos spalvos, popieriniuose maišuose. T. N. grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos atsiskaitė su kakavos pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikė jam pasirašyti ir jis pasirašė pardavėjo 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2009 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderius ir jų kvitus SPO Nr. 0000142, Nr. 0000131, Nr. 0000135. Kakavos milteliai užpajamuoti ir jų įgijimo dokumentai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje (23 t., b. l. 118–119; 32 t., b. l. 45–49, 60; 37 t., b. l. 132).
Liudytojas T. N. parodė, nuo 2005 m. dirbo ir tebedirba konsultantu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius A. R.. „(duomenys neskelbtini)“ užsiima majonezų ir pagardų gamyba, įdarai skirti konditerijos pramonei. Jis konsultuoja darbiniais klausimais. Jo motina turi akcijų, bet įmonėje nedirba. Jo išsilavinimas aukštasis – inžinierius mechanikas. Atvažiavo asmuo, vardu Ž., į įmonę ir pasiūlė pirkti pradžioje aliejaus, vėliau kakavos. Jis pasitaręs su direktoriumi Ruzgu sutiko, nes gera kaina buvo – tuo metu rinkoje buvo kakavos kainos kilimas, tik nepamena, ar buvo produkcijos sertifikatai. Kakavos pardavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitą-faktūrą, pateikė pirkimo-pardavimo sąskaitas-faktūras, o įsigijimo dokumentų jis nepaprašė. Į įmonės sandėlį buvo atvežta 19,5 tonų kakavos miltelių pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą STP Nr. 0002701 už 108 597,50 Lt. Jo prašymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas G. K. išmokėjo šią sumą jam grynaisiais pinigais ir jis atsiskaitė su Ž. už kakavos miltelius, nes toks buvo pardavėjo noras. Jis ir A. R. pasirašė Ž. pateiktus kasos pajamų orderius ir jų kvitus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kakavos miltelius. Vėliau atvyko policija, kakavos miltelių krovinį išsivežė, nes kakavos miltelių pardavėjai jį buvo neteisėtai įgiję. Jiems policija pasiūlė reikšti ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jie nereiškė, nes buvo bankrutuojanti įmonė. Ž. daugiau nematė ir nebuvo sutikęs (23 t., b. l. 139–150; 32 t., b. l. 45–49, 59; 37 t., b. l. 132).
Liudytojas Ž. G. parodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdžio metu BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų parodymų teisingumą. Liudytojas parodė, kad yra dviejų įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Prienuose, kuri turėjo TIR kortelę, direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo krovinių pervežimus tarptautiniais maršrutais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo prekybos veiklos, todėl neturėjo, negalėjo ir nepardavė 19,5 tonų kakavos miltelių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą STP Nr. 0002701 už 108 597,50 Lt bei negavo nurodytos pinigų sumos pagal 2009 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderius SPO Nr. 0000142, 0000131, 2009 m. gruodžio 14 d. Nr. 000133, 2009 m. gruodžio 15d. Nr. 0000134, 2009 m. gruodžio 16 d. Nr. 0000135. 2009 m. gruodžio 11d. PVM sąskaitos-faktūros ir išvardintų kasos pajamų orderių forma neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ analogiškų dokumentų formos. Šiuose dokumentuose šalia jo vardo ir pavardės ne jo parašas. Kaltinamasis K. K. buvo jo šlubuojantis kaimynas, nes gyveno Aukštuose Šančiuose ir jis ten gyveno, R. K. pažįsta kaip transportininką, iš jo pirko detales. Kitų kaltinamųjų nėra matęs. Policijai iš karto pasakė, kad ant jam pateiktų dokumentų yra ne jo parašas. K. K. parašo nėra matęs, neprisimena, ar yra kalbėjęs su K. K. apie savo firmą. Jam nežinoma, kas pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodant kakavos miltelius (4 t., b. l. 103–105; 37 t., b. l. 132).
LTEC specialistas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitoje-faktūroje STP Nr. 0002701, 2009 m. gruodžio 11 d. kasos pajamų orderio kvituose SPO Nr. 0000131 ir Nr. 0000142, 2009 m. gruodžio 14 d. Nr. 000133, 2009 m. gruodžio 15 d. Nr. 0000134, 2009 m. gruodžio 16 d. Nr. 0000135 šalia „Ž. G.“ pasirašė ne jis, o kitas asmuo (4 t., b. l. 127–149).
Liudytojas G. K. parodė, kad iki šiol dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju ir tiekėju. Jis žino, kad jų įmonė įsigijo vogtą kakavos miltelių produkciją, tačiau jis jos įsigijime nedalyvavo, nes yra tik kasininkas, todėl jis direktoriaus įsakymu tik padavė pinigus įmonės konsultantui T. N., nes kakavos pirkimui reikėjo grynųjų pinigų. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto T. N. nurodymu pagal kasos išlaidų orderį jam iš kasos išmokėjo 52 000 Lt. Jis nežino, kokiems tikslams buvo panaudoti šie pinigai (23 t., b. l. 174–175; 32 t., b. l. 45–49, 61; 37 t., b. l. 133).
4 epizodas. 2009 m. rugsėjo 1 d. šaldytos silkės filė išklotinės, 15 841,58 Eur (54 697,81 Lt) (22 594 JAV dolerių) vertės, priklausančios Rumunijos firmai „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje:
Liudytojas G. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini).“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, auto ekspedicijos vadybininkas. 2009 m. rugpjūčio 27 d. įmonė, kurioje jis dirba, gavo Rumunijos Firmos „(duomenys neskelbtini).“, esančios (duomenys neskelbtini), Rumunija, užsakymą dėl jai priklausančios 20 540 kg šaldytos silkės filė išklotinės transportavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į Rumuniją. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) jis patalpino skelbimą dėl transporto priemonių paieškos šio krovinio pervežimui. Į šį skelbimą iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)jam paskambino vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu M. prisistatęs vyras, kuris pasiūlė į nurodyto krovinio pakrovimo vietą pateikti transporto priemones. Jis įformino 2009 m. rugpjūčio 31 d. vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią persiuntė vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nurodytu elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną po pietų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) jis gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir vežėjo atstovo M. V. parašu patvirtintą vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su joje įrašytais transporto priemonių registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2009 m. rugsėjo 1 d. pakrautą krovinį gavėjas turėjo gauti iki 2009 m. rugsėjo 7 dienos. 2009 m. rugsėjo 1 d. apie 08.00-08.30 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvyko vilkikas „IVECO“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusių transporto priemonių vairuotojas neturėjo tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR). Tad jis perdavė vairuotojui tuščią CMR blanką, kurį užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. CMR skiltyje „sekantis vežėjas“ atvykęs pakrauti krovinį vairuotojas ranka jo akivaizdoje įrašė vežėjo duomenis, parašė R. G. ir pasirašė. Sutartu laiku 2009 m. rugsėjo 7 d. šaldytos silkės filė krovinys nebuvo pristatytas į iškrovimo vietą Rumunijoje (5 t., b. l. 116–117; 39 t., b. l. 91).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas G. P. atpažino A. G., kaip vilkiko „Iveco“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, pasivadinusį R. G. vardu, kuris 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pakrovė 20 540 kg šaldytos silkės filė krovinį, skirtą Rumunijos Firmai „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 128–132).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (BPK 276 straipsnis), kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ekspeditoriumi. 2009 m. rugpjūčio 26 d. Rumunijos Firma „(duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), Rumunija, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nupirko šaldytos silkės filė krovinį. 2009 m. rugsėjo 1 d. apie 09.00 val. į šios Bendrovės atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvyko vairuotojo R. G. vairuojamos transporto priemonės su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į nurodytas transporto priemones buvo pakrautas 20 540 kg šaldytos silkės filė krovinys 54 697,81 Lt vertės. Krovinio pakrovimo vietoje transporto priemonių vairuotojas pateikė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR), kuriame ranka užpildė vežėjo duomenis, parašė „R. G.“, šalia pasirašė ir iš pakrovimo vietos išvežė krovinį su lydinčiais dokumentais (5 t., b. l. 29–31; 39 t., b. l. 68).
Liudytojas B. D.-A. – Rumunijos Firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jo atstovaujama bendrovė nupirko 20,5 tonos šaldytos silkės filė išklotinės iš Islandijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai sumokėjo 22 594 JAV dolerių. Taip pat jis kreipėsi į Lietuvos UAB „G. C.“ su prašymu dėl transporto priemonių pateikimo į šio krovinio pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias vairavo R. G., buvo pakrautas ir išvežtas 20 540 kg šaldytos silkės filė išklotinės krovinys, kuris dingo ir nepristatytas jo gavėjui Firmai „(duomenys neskelbtini)“. Visą tai patvirtina jo atstovaujamos įmonės pateikti dokumentai dėl šaldytos silkės filė išklotinės dingimo (6 t., b. l. 30–136).
5 epizodas. 2009 m. rugsėjo 2 d. vinių ir viniakalių, 12 766,00 Eur (44 078,45 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Plungėje:
Liudytojas E. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Plungė, gamybos direktorius, parodė, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. RICCI 08/26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pervežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį – vinis ir viniakales gavėjui Italijoje. 2009 m. rugsėjo 2 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, atvykusį vilkiką „Iveco“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr. RS960, buvo pakrautas ir išvežtas 23 582 kg įvairių vinių 41 954,98 Lt vertės ir 12 kg pneumatinių viniakalių 2123,47 Lt vertės, bendros 44 078,45 Lt vertės, krovinys. Atvykęs krovinį pasiimti vairuotojas krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR) savo ranka įrašė vežėjo transporto priemonių duomenis, parašė „R. G.“ ir pasirašė. Vinių ir viniakalių krovinys dingo, nebuvo pristatytas jo gavėjui Italijoje (6 t, b. l. 154–155; 39 t., b. l. 59).
Liudytojas G. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų ir BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų parodymų teisingumą. Liudytojas parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. jis dirbo direktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo registruota Ukmergėje. Jie užsiėmė ekspedijavimu, tarptautiniais pervežimais. Organizavo krovinio paėmimą ir išvežimą. Šiuo metu tos įmonės jau nebėra, bankrutavo. Pamena „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo dingęs krovinys. Jie buvo gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą dėl vinių ir viniakalių krovinio transportavimo gavėjui Italijoje, tam kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl transporto priemonių pateikimo šio krovinio pervežimui. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ šio krovinio transportavimą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotai (duomenys neskelbtini), Avižienių kaime, Vilniaus rajone, kuriai pervežimo sutarties sudarymo metu atstovavo M. V.. 2009 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Plungės raj., Glaudžių kaime, į vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas transporto priemones „Iveco“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr. RS960, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias vairavo R. G., buvo pakrautas ir išvežtas vinių ir viniakalių krovinys. 2009 m. rugsėjo 7 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas informavo jį apie tai, kad išvežtas iš jo pakrovimo teritorijos vinių ir viniakalių krovinys gavėjui Italijoje nepristatytas, vežėjo atstovo telefonas išjungtas (6 t., b. l. 156–157, 164).
Liudytoja A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, parodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė transporto priemones į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią Plungės raj., Glaudžių kaime, iš kur pakrautas vinių ir viniakalių krovinys 2009 m. rugsėjo 4 d. turėjo būti pristatytas gavėjui Italijoje. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) ji patalpino skelbimą dėl transporto priemonių paieškos šio krovinio pervežimui. Tą pačią dieną jai paskambino vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju prisistatęs M. V., pasiūlė transporto priemonėmis su reg. numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pervežti minėtą krovinį į Italiją, nurodė savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paruošė 2009 m. rugsėjo 1 d. krovinių pervežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu laišku persiuntė M. V.. Tą pačią dieną jį atgal gavo 2009 m. rugsėjo 1 d. krovinių pervežimo sutartį-užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir su M. V. parašu. 2009 m. rugsėjo 2 d. į vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Plungės raj., Glaudžių km., buvo pakrautas vinių ir viniakalių krovinys, kuris dingo ir gavėjui Italijoje nepristatytas (6 t., b. l. 198–199; 39 t., b. l. 69).
6 epizodas. 2009 m. rugsėjo 2 d. šokolado „Nougatti“ 45 635,18 Eur (157 569,15 Lt) vertės, priklausančio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Šveicarija, įgijimas apgaule AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune:
Liudytoja Y. V. (Kubriakovskaja) parodė, jog prisimena, kad buvo toks įvykis, kai dingo krovinys. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo transporto vadybininke, dirbo su įmone „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijoje, gavo užsakymą pervežti krovinį į Prancūziją. Dažniausiai krovinius kraudavo Kaune ir veždavo. Dažniausiai ieškodami mašinų naudojosi tinklalapiu (duomenys neskelbtini). Ji įdėjo skelbimą, kad ieškoma mašinos nuvežti krovinį į Prancūziją. Jai paskambino, kad turi mašiną, laikas tinka, jie padarė užsakymą, nurodė pakrovimo, iškrovimo vietas, datas, kainą. Ar gavo užsakymo patvirtinimą neprisimena, ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad į jos skelbimą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistatęs vyras, kuris nurodė vežėjo ir jo transporto priemonių, su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenis bei elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambinusio atstovo pateiktų duomenų pagrindu ji paruošė 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartį-užsakymą Nr. 20091180 dėl šokolado krovinio pervežimo. Apie 12.32 val. jos paruoštą sutartį-užsakymą elektroniniu adresu persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ faksą ji atgal gavo 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartį-užsakymą Nr. 20091180, patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Avižieniai, Vilniaus raj., apskritu antspaudu ir atstovo M. V. parašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. vasario 1 dieną. Tuomet telefonu ji paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti vairuotojo, kuris transportuos šokolado krovinį, asmens duomenis. SMS žinute iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai pranešė, kad krovinį transportuos vairuotojas R. G. ir jo asmens dokumento numerį (duomenys neskelbtini). Vairuotojo ir transporto priemonių duomenis ji pateikė šokolado krovinio pakrovimo vietos – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. 2009 m. rugsėjo 2 d. pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, į transporto priemones, su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas šokolado krovinys, kuris dingo ir nepristatytas gavėjui (7 t., b. l. 23–24; 37 t., b. l. 55).
Liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos vyresniąją darbuotoja. 2009 m. rugsėjo 2 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, atvyko transporto priemonės – vilkikas „Iveco“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr (duomenys neskelbtini), vairavo R. G.. Jis užpildė pakrovimo lapą, nurodydamas savo vardą, pavardę, transporto priemonių duomenis. Apie 17.30 val. nurodytos R. G. vairuojamos transporto priemonės su kroviniu išvyko iš pakrovimo teritorijos (7 t., b. l. 37–38; 39 t., b. l. 71).
Liudytoja D. B. parodė, kad 2009 metų įvykio aplinkybių neprisimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadove. 2009 m. rugpjūčio 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros koordinatorė R. Z. pateikė jai užsakymą paruošti 13 271,04 kg šokolado batonėlių „Cote d‘Or 9 x 30 g“ ir 324 kg šokolado batonėlių „Cote O‘r 3 x 30 g“ (šokolado „Nougatti“) pakrovimui pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą. 2009 m. rugsėjo 2 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, šios produkcijos pakrovimui atvyko vilkikas „Iveco“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykusių transporto priemonių vairuotojas pateikė R. G. asmens tapatybės dokumentą. Jos akivaizdoje šių transporto priemonių vairuotojas pasirašė krovinio gabenimo važtaraštyje, sąskaitoje Invoice Nr. KFL (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 595,04 kg šokolado „Nougatti“ išvežimo iš pakrovimo teritorijos gavėjui Šveicarijoje (7 t., b. l. 40; 37 t., b. l. 55).
7 epizodas. 2009 m. rugsėjo 3 d. gėrimo „Coca Cola“ 9 326,98 Eur (32 204,20 Lt) vertės, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule bendros JAV ir Lietuvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune:
Liudytojas S. Č. parodė, kad pamiršo 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykius apie „Coca Cola“ gėrimo krovinio pagrobimo aplinkybes, todėl tvirtina iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad S. Č. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriaus pavaduotoju, jo atstovaujama bendrovė vykdė prekybą įvairiais gėrimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal su Italijos bendrove „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini) S. Antonio Abate-Napoli, sudarytą sutartį įsipareigojo pristatyti 29 paletes su 11136 vnt. 2 litrų talpos plastikiniuose buteliuose gėrimo „Coca Cola“. Italijos bendrovė iš anksto sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 204,20 Lt už šį gėrimą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendros JAV ir Lietuvos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė transporto priemones gėrimo „Coca Cola“ krovinio pervežimui į Italiją. 2009 m. rugsėjo 3 d. į šias transporto priemones buvo pakrautas ir pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini) iš pakrovimo teritorijos išvežtas gėrimo „Coca Cola“ krovinys, kuris dingo ir gavėjui Italijoje nepristatytas (7 t., b. l. 75–76).
Pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų 2009 m. lapkričio 26 d. protokolą liudytojas S. Č. pateikė dokumentus dėl gėrimo „Coca Cola“ pakrovimo, išvežimo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijos ir atsiskaitymo (7 t., b. l. 102–113; 39 t., b. l. 75).
Iš liudytojo M. L. parodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 1 ar 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą dėl gėrimo „Coca Cola“ krovinio pervežimo iš bendrovės „Sanitex“ pakrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, gavėjui Italijoje. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl transporto priemonių paieškos šio krovinio pervežimui. 2009 m. rugsėjo 2 d. į šį skelbimą atsiliepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistatęs M. V.. Vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistatęs asmuo skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė transporto priemonių registracijos numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 2 d. jis surašė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią persiuntė vežėjo nurodytu elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atgal gavo UAB „(duomenys neskelbtini)” apskritu antspaudu ir jos atstovo M. V. parašu patvirtintą 2009 m. rugsėjo 2 d. pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir į vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą persiuntė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR), kurioje ranka įrašė gėrimo „Coca Cola“ siuntėjo, gavėjo, pakrovimo ir iškrovimo vietos duomenis. Vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo transporto priemonių duomenis pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugsėjo 3 d. po pietų telefonu M. V. pranešė, kad gėrimo „Coca Cola“ krovinys pakrautas ir su lydinčiais dokumentais išvežtas iš pakrovimo teritorijos. Šis krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui 2009 m. rugsėjo 10 dieną. 2009 m. rugsėjo 7 d. į jo skambutį M. V. pranešė, kad gėrimo „Coca Cola“ krovinio pristatymas į iškrovimo vietą vėluoja ir daugiau telefonu Nr. 8 607 67340 su juo susiekti nepavyko. Gėrimo „Coca Cola“ krovinys dingo ir nebuvo pristatytas jo gavėjui Italijoje. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir apklaustų liudytojais Š. K. bei G. K. parodymai (7 t., b. l. 123–124, 114–115, 125–126, 133; 39 t., b. l. 60, 74).
8 epizodas. 2009 m. rugsėjo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų, 58 803,39 Eur (203 036,34 Lt) vertės, priklausančių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Vokietijoje, Dortmundo mieste:
Iš liudytojo J. T. parodymų matyti, kad jis 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi. 2009 m rugsėjo 2 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą pervežti „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų krovinį 203 036,34 Lt vertės iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio Vokietijoje, Dortmundo mieste, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį Ispanijoje. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) jis patalpino skelbimą dėl transporto priemonių paieškos šio krovinio pervežimui. Tą pačią dieną apie 11.00 val. į jo skelbimą, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku M. V. prisistatęs asmuo. Paskambinęs M. V. pasiūlė į krovinio pakrovimo vietą pateikti transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). Tuomet jis įformino 2009 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietos bei prisistačiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku M. V. pateiktus duomenis. Šią sutartį elektroniniu laišku persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną iš fakso Nr. (duomenys neskelbtini) atgal gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir M. V. parašu patvirtintą 2009 m. rugsėjo 2 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. vasario 1 d., Europos Bendrijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginio pagrindu ir transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 9 d. jis sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos reikmenys nepristatyti į bendrovės sandėlį Ispanijoje ir dingo. Taip pat jam tapo žinoma, kad krovinys buvo pakrautas į transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir RS959 (8 t., b. l. 3–4; 39 t., b. l. 81).
Pagal 2009 m. rugsėjo 22 d. dokumentų pateikimo protokolą liudytojas J. T. pateikė dokumentus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių pakrovimu „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Vokietijoje, Dortmundo mieste, ir jų išvežimu į „(duomenys neskelbtini)“ iškrovimo vietą Ispanijoje (8 t., b. l. 5–65).
V. F. Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų atsakymo dokumentai į teisinės pagalbos prašymą įrodo, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Dortmunde, Vokietijoje, į transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias vairavo nenustatytas vairuotojas, buvo pakrautas „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų 12812,36 kg krovinys 203 036,34 Lt (58 803,39 Eur) vertės, kuris tą pačią dieną pagal vokišką tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį be numerio ir 2009 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą-faktūrą Nr(duomenys neskelbtini) išvyko iš pakrovimo teritorijos ir turėjo būti pristatytas į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iškrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Ispanija (8 t., b. l 123–232).
Iš liudytojo M. N. parodymų matyti, kad 2011 m. gegužės-liepos mėn. jam pažįstamas R. V. paprašė surasti pirkėjus „(duomenys neskelbtini)“ gamybos baldų furnitūrai ir namų apyvokos prekėms. R. V. nuvežė jį į metalinį garažą Nr. 349, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Garaže R. V. parodė jam į dėžės su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ sudėtas įvairias namų apyvokos prekes. Ten buvo lentynų stovai, rėmeliai, peiliai, baldų kojelės ir kt. Jam nepavyko surasti šių prekių pirkėjų (8 t., b. l. 69–70, 113–114).
2011 m. spalio 11 d. kratos metu garaže Nr. 359, priklausančiame V. N., esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastos ir paimtos įvairios „(duomenys neskelbtini)“ gamybos prekės, kurių kodai atitinka prekių kodams, nurodytiems 2009 m. rugsėjo 3 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“, esantis Vokietijoje, Dortmundo mieste, siuntė „(duomenys neskelbtini)“ gamybos prekes gavėjui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam Ispanijos (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 31–89).
Iš teisiamajame posėdyje teismo BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010 m. lapkričio mėn. jis pagal skelbimą laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamam vyrui išnuomojo savo garažą Nr. 359, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. nuomininkas sugrąžino jam garažo raktus ir atsiskaitė. Jis nežino, kas buvo laikoma jo garaže, nes dėl invalidumo niekur neišeina iš buto (8 t., b. l. 90–91; 39 t., b. l. 92).
Liudytoja E. J. parodė, kad dirbo Telšių įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Asmuo, vardu M., 2011 m. gegužės mėn. viduryje atvežė tokias prekes, kokiomis jie prekiauja, ir pasiūlė jas pigiau, sakė išrašys sąskaitas-faktūras. Jei būtų žinojusi, kad prekės vogtos, būtų nepirkusi, nes nebuvo jokių lipdukų, kad prekės būtų iš kitų parduotuvių. Vienas prekes apmokėjo, kitų ne, nes buvo mokėjimo atidėjimas. Žala nebuvo padaryta. Dalį prekių grąžino pati. Iš pagarsintų liudytojos parodymų matyti, kad nepažįstamas M. vardu prisistatęs vyras pasiūlė parduotuvei įgyti iš jo įvairias namų apyvokos prekes – ledaines, vazas, rankšluosčius, žvakides, puodukus, rėmelius, kepimo formas ir kt. namų apyvokos prekes. Ji sutiko įgyti siūlomas prekes. 2011 m. gegužės 27 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 29 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, kuriai ji atstovavo, įgijo įvairias namų apyvokos prekes ir atsiskaitė pagal kasos pajamų orderius. Dalį prekių parduotuvė pardavė. Neparduotas prekes – peilius „Gynnsam“, nuotraukų rėmelius „Ribba“ pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolus ji perdavė prie bylos (8 t., b. l. 92–99; 39 t., b. l. 45).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės E. J. pagal 2011 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolus perduotų „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos prekių – „Gynnsam“ peilių ir „Ribba“ rėmelių nuotraukoms kodai sutampa su prekių kodais, nurodytais 2009 m. rugsėjo 3 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“, esantis Vokietijoje, Dortmundo mieste, siuntė „(duomenys neskelbtini)“ gamybos prekes gavėjui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam Ispanijos (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 31–89, 95, 96–97).
Iš liudytojo A. B., kuris, policijos duomenimis, yra asmuo be pastovios gyvenamosios vietos (39 t. b. l. 176), parodymų matyti, kad jis pažįsta R. V.. Su juo susipažino per pažįstamą, kuris gyvena vaikų namuose. R. V. jam pasiūlė lengvų pinigų, pasiūlė kažką pasirašyti, bet jis atsisakė. Po to vėl susitiko ir R. V. vėl pasiūlė lengvų pinigų – pasirašyti ant dokumentų, tada sutiko, pasirašė ir tapo kažkokios įmonės direktoriumi. Po 3 metų jį vėl susitiko ir pasiūlė tapti ar tai įmonės savininku, ar įmonės „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi. Jis tapo fiktyviu direktoriumi, ant algalapio nepasirašydavo, sakė, kad jo vardu R. V. pardavinės energetinius gėrimus. Kas buvo įmonės buhalteris, nežino, jis kasininku nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Jis dažniausiai pasirašydavo R. V. dokumentus nežiūrėdamas kur, nes jam mokėjo kaip už paslaugą. R. V. jam neskolingas, ir jis R. V. neskolingas. R. V. vadino „D.“ (8 t., b. l. 100).
Iš 2009 m. lapkričio 20 d. kratos protokolo matyti, kad garaže Nr. 7, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, priklausančiame Z. K., ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame J. D., kuriame tuo metu gyveno R. V., bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame R. Š. sugyventiniui K. S., buvo rastos ir paimtos „(duomenys neskelbtini)“ gamybos įvairios namų apyvokos prekės. Rastų prekių kodai atitinka prekių kodams, nurodytiems 2009 m. rugsėjo 3 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“, esantis Vokietijoje, Dortmundo mieste, siuntė „(duomenys neskelbtini)“ gamybos prekes gavėjui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam Ispanijos (duomenys neskelbtini), negavusiam šių prekių. Nurodytos prekės apžiūrėtos ir sugrąžintos jų savininkui (8 t., b. l. 31–89, 95, 96–97; 19 t., b. l. 57–73; 20 t., b. l. 7–18).
Iš liudytojo J. D. parodymų matyti, kad 2008 m. R. V. apsigyveno jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, R. V. paprašė pagalbos surasti nedideles patalpas prekių saugojimui, prekių pavadinimo neminėjo. Jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. P., kuris surado patalpas prekių saugojimui. Jis kartu su R. V. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur R. V. apžiūrėjo nuomai pasiūlytą garažą ir gavo raktą nuo garažo durų pakabinamos spynos. 2009 m. lapkričio mėn. S. P. pranešė jam, kad policijos pareigūnai R. V. išsinuomotame garaže surado nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Šiuo klausimu jis su R. V. nebendravo (19 t., b. l. 84–85; 40 t., b. l. 13).
Iš liudytojo S. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, parodymų matyti, kad 2009 m. spalio mėn. pradžioje į jį kreipėsi J. D., kuris paprašė surasti patalpas prekių saugojimui. Tuomet jis kreipėsi į Z. K., kuris leido naudotis jam priklausančiu garažu Nr. 7, esančiu (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone. 2009 m. lapkričio 20 d. ryte jam paskambino Z. K. ir pranešė, kad jo garaže saugomas prekes išveža policijos darbuotojai. Jam nežinoma, kada, kas ir kokias prekes padėjo į Z. K. garažą (19 t., b. l. 82–83; 39 t., b. l. 95; 40 t., b. l. 13).
Iš liudytojo Z. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2009 m. spalio mėn. pradžioje jo buvusio viršininko S. P. prašymu išnuomojo garažą Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus rajone, bei paprašė nuomininko užkabinti ant garažo durų savo spyną. 2009 m. lapkričio 20 d. policijos darbuotojų kvietimu atvykęs į jam priklausantį garažą pamatė jame įvairaus dydžio kartonines dėžes su užrašais „(duomenys neskelbtini)“, kuriose buvo sudėtos įvairios prekės. Jam nėra žinoma, kieno šios prekės ir kas jas patalpino garaže (19 t., b. l. 80–81; 39 t., b. l. 93; 40 t., b. l. 13).
Liudytoja R. Š. parodė, kad iš visų kaltinamųjų pažįsta tik kaltinamąjį R. V., jų santykiai nėra artimi, pažįsta per draugus, jokių verslo santykių su juo neturi. Su R. V. susipažino prieš dešimt metų. 2008 m. ji dirbo vadybininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė tarptautinių krovinių pervežimu. R. V. jos klausė dėl automobilių išmuitinimo. Ji jam pasakojo apie „(duomenys neskelbtini)“ portalą, jis domėjosi ir išsamiai klausinėjo apie krovinių pervežimą, nes minėjo, kad nori užsiimti tokiu verslu, tačiau neužsirašinėjo nieko, domėjosi dėl akių, buvo išsamių klausimų apie klientą, kaip jį surasti. Ji neklausė, kam jam to reikia. Vėliau jis skambindavo dėl to ir jos klausdavo. Ji iš R. V. gavo pasiūlymą pirkti prekes: kondensuotą pieną, kakavą, bet su kakava nieko nesigavo. Atvežė jai pažiūrėti kondensuoto pieno apie 1 litrą. Buvo skardinė pakuotė ir ant viršaus buvo plastikinis dangtelis. Ji buvo rami, kad prekė yra gera, važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ siūlyti kondensuotą pieną. Ji pirko tris pakuotes kondensuoto pieno, mokėjo apie 3 Lt už vieną. Tą produkciją siūlė įmonėms, tačiau nieko nepavyko. Internete perskaitė apie tai, kad dingo prekės, tačiau prekės nebuvo detalizuotos. Jai kilo įtarimų, ar jai parduotas kondensuotas pienas nėra pagrobtas iš „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, kada paskambino ir pasiūlė jai kakavos, jau kilo įtarimų. Matė vieną maišą su kakava, tai buvo labai didelis maišas, apie 25 kg svorio, rudas, bet ji netikrino, ar ten buvo kakava. Jie galvojo parduoti „(duomenys neskelbtini)“ ir ji skambino jų vadybininkui. R. V. sakė, kad dokumentai yra, tačiau paaiškėjo, kad jis melavo. Ji skambino R. V., klausė dėl dokumentų, jis sakė, kad reikia važiuoti į Kauną, ji vežė R. V. su „BMW“ ir važiavo į du privačius namus, kurie buvo vienas šalia kito, vienas buvo su apvalia arka. R. V. nuėjo į tuos namus, bet iš ten grįžo be dokumentų. Reikėjo dokumentų, bet jų nebuvo, ir tada viskas baigėsi. Su R. V. yra važiavusi į namus atsiimti prekių, taip pat pamena, kad važiavo indų žiūrėti. Kai jai kilo įtarimų, ji daugiau nieko nebepirko iš R. V.. Prekybos centre „Rimi“ dirbo jos draugė, kuri sakė, kad su dokumentais tikrai priimtų prekiauti, tačiau dokumentų nebuvo. R. V. už skolą pasiūlė pirkti lėkštes. Važiavo pirkti į miškus, šalia buvo lentpjūvė. Rado kryžių ant sienos ir išplėštas dėžes. Lėkštės buvo permatomos arba juodos, neprisimena. Paimtas lėkštes iškrovė prie namų. R. V. nenorėjo jos vežti tų lėkščių. Jis iki šiol jai neatsilygino. 2009 m. lapkričio 9 d. paklausė apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Apie „(duomenys neskelbtini)ą“ rašė „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje, kad įmonė buvo žinoma iš Šiaulių ir ta įmonė vagia krovinius, bet nebuvo minima, kokie kroviniai. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Iš liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. V. garaže ji matė sudėtas kartonines dėžes su įvairiais indais – molinėmis lėkštėmis, taurėmis, stiklinėmis, stikliukais, o taip pat peiliais, padėklais ir kt. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos prekėmis. R. V. paprašė jos padėti jam surasti pirkėją šioms prekėms. Jis perdavė jai šių prekių pavyzdžius, kuriuos ji atvežė ir paliko savo sugyventinio K. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pradžioje iš R. V. nupirko 3 indelius su saldintu sutirštintu pienu po 1 litrą kiekviename indelyje. Už vieną indelį sutirštinto pieno sumokėjo R. V. po 4 ar 5 Lt. R. V. pasakė, kad sutirštintu pienu indeliuose jam sugrąžino skolą (24 t., b. l. 4–5; 39 t., b. l. 15).
9 epizodas. 2009 m. rugsėjo 4 d. sluoksniuotų izoliacinių plokščių pastatų fasadams ir sandarinimo juostos „(duomenys neskelbtini)“, 14 197,72 Eur (49 021,89 Lt) vertės, priklausančių Slovakijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įgijimas apgaule bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Čekijoje:
Iš liudytojos S. T., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Čekija, dispečerės parodymų ikiteisminiame tyrime matyti, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė užsakymą dėl statybinių medžiagų krovinio transportavimo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Čekijoje, bendrovei (duomenys neskelbtini), esančiai Suomijos Espoo mieste. 2009 m. rugsėjo 2 d. apie 09.00 val. ryto interneto svetainėje ji patalpino skelbimą dėl transporto priemonių paieškos krovinio pervežimui šiuo maršrutu. Praėjus valandai, į jos skelbimą iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiliepė vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistatęs M. V., kuris pasiūlė pateikti transporto priemones krovinio pervežimui iš Slovakijos į Suomiją. Jos prašymu iš elektroninio adreso (duomenys neskelbtini) M. V. persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą leidimą (licenciją) tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu, nurodė fakso. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), transporto priemonių du sąstatus su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji paruošė užsakymą-sutartį dėl krovinio vežimo (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. V. pateiktus duomenis, ir persiuntė ją į M. V. nurodytą elektroninį adresą. Gana greitai ji gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir jos atstovo M. V. parašu patvirtintą jos paruoštą 2009 m. rugsėjo 3 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė vairuotojo duomenų teigdamas, kad viską reikia tvarkyti per jį. 2009 m. rugsėjo 3 d, apie 10.00 val. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Čekijoje, pakrovimui atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės su registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Krovinio pakrovimas į šias transporto priemones įvyko 2009 m. rugsėjo 4 dieną. Statybinių plokščių krovinys iš pakrovimo teritorijos išvyko pagal CMR be numerio ir 2009 m. rugsėjo 7 d. turėjo būti pristatytas į iškrovimo vietą Suomijos Espoo mieste, bet neatvyko. Į tai M. V. pranešė, kad transporto priemonės su kroviniu laukia uoste. Transporto priemonių sąstatas su registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į krovinio pakrovimo vietą neatvyko. Į tai M. V. atsakė, kad jos sugedo ir neatvyks į pakrovimo vietą. Daugiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu M. V. susisiekti nepavyko, nes jo telefonas buvo išjungtas. Statybinių plokščių krovinys gavėjui Suomijoje nepristatytas ir dingo (9 t., b. l. 34–42).
Liudytoja S. T. pateikė dokumentus, susijusius su 2009 m. rugsėjo 3 d. užsakymu-sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių plokščių krovinio pervežimo sudarymu, jų pakrovimo ir išvežimo iš pakrovimo vietos (9 t., b. l. 43–66).
Liudytojas J. M., Slovakijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Bratislava, prekybos ir logistikos specialistas parodė, kad jo atstovaujama bendrovė užsakė pagaminti ir nupirko iš Čekijos Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ izoliacines plokštes pastatų fasadams su izoliacine plokščių sandarinimo juosta 14 197,72 Eur vertės (49 021,89 Lt). Jis kreipėsi į ekspedicijos bendrovę (duomenys neskelbtini) dėl šio krovinio pervežimo iš pakrovimo vietos Čekijoje į Suomijos Espoo miestą. Jo užsakymą minėta bendrovė perleido bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini). Nurodytas krovinys buvo pakrautas Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, išvežtas, bet dingo ir gavėjui nepristatytas. Dėl krovinio dingimo jo atstovaujama bendrovė patyrė 14 197,72 Eur žalą (9 t., b. l. 145–157).
Iš Slovakijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų atsakymo dokumentų į teisinės pagalbos prašymą matyti, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Čekija, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias vairavo nenustatytas vairuotojas, pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas 2527 kg krovinys, susidedantis iš 4 paketų sluoksniuotų izoliacinių plokščių pastatų fasadams ir 2 paketų izoliacinės plokščių sandarinimo juostos „(duomenys neskelbtini)“ 49 021,89 Lt (14 197,72 Eur) vertės, kuris buvo išvežtas pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. važtaraštį (invoice) Nr. 10904612 ir į bendrovės (duomenys neskelbtini) iškrovimo vietą, esančią Suomijoje, Espoo mieste, nepristatytas (9 t., b. l. 67–177).
Kiti įrodymai, patvirtinantys nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius:
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. V. parodė interneto kavines, esančias Kaune, iš kurių 2009 m. rugpjūčio 27 d.–2009 m. rugsėjo 3 d. krovinių pervežimo užsakovams išsiuntinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritu antspaudu ir jos atstovo M. V. parašu patvirtintus užsakymus dėl įvairių krovinių transportavimo iš jų pakrovimo vietos užsakymuose nurodytiems gavėjams (20 t., b. l. 143–150).
2015 m. birželio 2 d. liudytojas A. K. parodė, kad R. V. pažįsta nuo 2006 metų. Jis pats Vilniaus apylinkės teismo yra nuteistas už plėšimą 4,5 metų laisvės atėmimu, nuosprendis dar neįsiteisėjęs, suimtas jau metus laiko, dabar atlikinėja bausmę Lukiškėse. Kaip vyksta bendrovių, kurių fiktyviu vadovu tapo, ūkinė veikla, nežino. Jis pats teistas 13 kartų už plėšimus. Kai jis buvo išėjęs iš kalėjimo, R. V. buvo jo draugas. Yra buvęs pas R. V. Vilniuje. Jis žinojo M. V., jis taip pat R. V. dėka tapo fiktyviu direktoriumi, jis sakė, kad R. V. su juo neatsiskaitė, kur dabar M. V., nežino. Jis nežino kas tokia R. Š., gal R. V. pažįstama. Sergejevas mirė namuose – užtroško dūmuose. Kur yra Salovas, nežino. Su R. V. nebendrauja jau apie 6 metus, nes „įkišo“ į bėdą. R. V. skyrėsi su žmona, jie gyveno kartu, kartu vogė ir nuomojosi butą, bet V. jį apgavo su tomis fiktyviomis bendrovėmis, dabar jam nereikia V. atsiprašymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prisimena, bet „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Išėjus iš kalėjimo, Sodra informavo, kad jis yra įmonės direktorius ir pasakė kokios. Tuomet važiavo į Sodrą aiškintis, jiems nurodė, kad buvo apgaule įtrauktas į veiklą. R. V. su juo neatsiskaitė, dabar nenori R. V. blogiau daryt, buvo pats padaręs plėšimą R. V. bute, kai tas sėdėjo kalėjime, išnešė jo pinigus ir auksą. Iš BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. K. 2009 m. liepos mėn. pabaigoje R. V. pasiūlymu už vienkartinį atlygį jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir jos direktoriumi. 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje R. V. pasiūlymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir jos direktoriumi tapo M. V.. Jie nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, šios įmonės apskritas antspaudas, registravimo pažymėjimas ir kiti dokumentai buvo pas R. V. (10 t., b. l. 181–188, 204–206, 209–210).
Iš BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų parodymų matyti, kad liudytojas M. V., kuris jau yra miręs, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. R. V. pasiūlymu už vienkartinį atlygį jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir jos direktoriumi. Jam niekas neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskrito antspaudo, registravimo pažymėjimo ir kt. jos veiklos dokumentų. Jis nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Nurodytos įmonės apskritas antspaudas, registravimo pažymėjimas ir kiti jos dokumentai liko pas R. V. (11 t., b. l. 6–7, 8–11, 16–19).
Liudytojas M. V. atpažino E. R. ir K. K., kurie R. V. nurodymu buvo nuvežę jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Šiauliuose, tikslu šios įmonės akcijas įforminti jo vardu ir paskirti jį direktoriumi, tačiau to padaryti nepavyko nes nebedirbo Registrų centras (11 t., b. l. 20–25).
Nustatyta, kad transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tentinės puspriekabės Schwarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jomis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai (13 t., b. l. 60–192).
2009 m. rugsėjo 17 d. dvi puspriekabės „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 136–157). Šiuo metu joms yra taikytas nuosavybės teisių apribojimas, kol bus išnagrinėta byla.
Liudytojas K. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nežinomos aplinkybės, kuriomis nurodytoje aikštelėje atsirado dvi puspriekabės „Schwarzmuller“, su registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei jam nieko nežinoma apie į nurodytą aikštelę atvežtus nusikalstamu būdu įgytus krovinius. Pagal sudarytas stovėjimo vietos nuomos sutartis E. R. ir R. K. nurodytoje aikštelėje laiko jų įmonėms priklausančias transporto priemones (1 t., b. l. 158–165).
Liudytojas R. G. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dėl ko yra teisme žino, nes kriminalistai sakė, kad pasinaudojant jo dokumentais – vairuotojo pažymėjimu paimti kroviniai, kurie yra dingę. Kaip taip galėjo atsitikti, nežino, nes jo vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo dingęs. Jis darbinosi vienoje Vilniaus įmonėje, tenai atsišvietė jo dokumentus. Nepavykus ten įsidarbinti, įsidarbino Kaune, Ateities plente, dirbo metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Kitomis aplinkybėmis savo dokumentų kopijų niekur nėra davęs. Darbe atsišviečia pasą (daro kopijas), nes reikia vizų į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Neįsidarbinus dokumentų kopijų nesusigrąžino. Jis niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokios įmonės pavadinimo negirdėjo. 2009 m. rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 d. jis nevairavo transporto priemonių, su registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) IR (duomenys neskelbtini), neatliko krovinių vežimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir nepakrovė krovinių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones. Jis nežino ir negali paaiškinti, kas pasinaudojo jo asmens dokumentų duomenimis ir jo vardu pasirašė krovinių pakrovimo dokumentuose (17 t., b. l. 34; 37 t., b. l. 54–55).
Nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo kortelei, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kompiuterių adresas IP (duomenys neskelbtini) priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Kaune, IP (duomenys neskelbtini) priskirtas interneto kavinei, esančiai (duomenys neskelbtini), Kaune (9 t., b. l. 8–9).
Apgaule įgytų krovinių pakrovimo vietose buvo paimti krovinių dokumentai, kuriuose specialistai ištyrė krovinius išvežusio vairuotojo padarytus rankraštinius įrašus „R. G.“ ir parašus bei nustatė, kad juos pasirašė ne liudytojas R. G..
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje nurodyta, kad dokumentuose dėl:
22928 kg sutirštinto pieno pervežimo 2009 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Prekės gavo“ įrašą „R. G.“ parašė ir greta R. G. vardu pasirašė A. G.;
24414 kg polietileninių granulių pervežimo 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR No. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir markę „Iveco“ parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G., 2009 m. rugpjūčio 28 d. pakrovimo lape No. (duomenys neskelbtini) įrašą „G.“ parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G.;
dviejuose 2009 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) be numerių dėl 23570 kg vinių ir 24 kg viniakalių pervežimo vežėjo duomenis, transporto priemonės registracijos numerį (duomenys neskelbtini) ir markę „Iveco“ parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G.;
2009 m. rugsėjo 2 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15210 kg šokolado pervežimo transporto priemonių registracijos numerį (duomenys neskelbtini), markę „Iveco“ parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G., 2009 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą (duomenys neskelbtini) parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G.. Tikėtina, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. gabenimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). G. vardu pasirašė A. G.. Tikėtina, kad pakrovimo akte užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė A. G.;
2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuotojo lapelyje, prašymo paskyros Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą G. R. parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G.. 2009 m. rugsėjo 1 d. materialiniame leidime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą G. R. parašė A. G., tikėtina, kad R. G. vardu pasirašė A. G. (18 t., b. l. 1–173).
2009 m. lapkričio 20 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje Nr. 92, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnų rasta ir paimta 14244 kg 1 % ir 8 % saldinto sutirštinto pieno „Gustta“ indeliuose ir šokoladas „Nougatti“, kurie sugrąžinti jų savininkams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (19 t., b. l. 98–106, 166–171).
2009 m. lapkričio 20 d. kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnų rastas ir paimtas šokoladas „Nougatti“ ir 21250 kg įvairių vinių, kurie sugražinti jų savininkams – AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“(19 t., b. l. 172–198).
Liudytoja J. F. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, iš kurių matyti, kad ji 2009 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoja. Liudytoja parodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. į ją dėl sandėlių nuomos kreipėsi du jai nepažįstami jauni vyrai. Jie apžiūrėjo sandėlį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikę J. K. asmens tapatybės kortelę nuomos sutarčiai sudaryti, gavo jos įteiktą raktą nuo šio sandėlio, pažadėdami kitą dieną atvykti ir pasirašyti sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vedėja, atliekanti ir sekretorės pareigas, A. V. paruošė sandėlio Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutartį J. K. vardu, sandėlio priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau išsinuomoti sandėlį pageidavę vyrai neatvyko, jų nurodytas telefono numeris buvo išjungtas. 2009 m. lapkričio 16-18 d. į ją dėl sandėlio su rampa nuomos kreipėsi A. D.. A. D. prašymu ji įteikė jam raktą nuo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų pakabinamos spynos. Kitą dieną A. D. perdavė A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, 2009 m. lapkričio 5 d. vienintelio akcininko E. K. sprendimą dėl jo paskyrimo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. K. paruošė sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau jis neatvyko pasirašyti šių dokumentų. 2009 m. lapkričio 20 d. policijos darbuotojai surado nurodytuose sandėliuose patalpintus didelius kiekius įvairių prekių – šokoladą, saldintą sutirštintą pieną, vinis (19 t., b. l. 161–163).
Iš liudytojos A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vedėjos, parodymų matyti, kad jos parodymai analogiški liudytojos J. F. parodymams (19 t., b. l. 164–165; 39 t., b. l. 104, 111).
Iš 2009 m. gruodžio 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vedėja A. V. pateikė policijos pareigūnams jos paruoštus sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis su jų priėmimo perdavimo aktais ir pridedamais dokumentais (19 t., b. l. 127–160).
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolą A. V. pateikė J. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. kovo 14 d. Visagino PK Migracijos poskyrio (19 t., b. l. 114).
J. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad kortelė tikra ir ji sugrąžinta ją išdavusiai įstaigai (19 t., b. l. 115–116, 124–125, 126).
A. J. K. buvimo vieta nenustatyta (19 t., b. l. 117–123).
2009 m. lapkričio 20 d. kratos metu nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų buvo paimtos pakabinamos spynos (19 t., b. l. 107–108). Tą pačią dieną kratos metu nuo garažo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus raj., buvo paimta pakabinama spyna (19 t., b. l. 48).
2009 m. lapkričio 20 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame tuo metu gyveno R. V., rasti ir paimti 3 raktai nuo durų pakabinamų spynų (20 t., b. l. 7–18).
Eksperimento metu nustatyta, kad kratos metu pas R. V. surasti ir paimti 3 raktai nuo durų pakabinamų spynų tinka spynoms nuo sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nuo garažo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus raj., kuriuose buvo rastos nusikalstamu būdu įgytos prekės – saldintas sutirštintas pienas, šokoladas, vinys, „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos reikmenys (19 t., b. l. 109–112).
Liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamieji jam ne giminaičiai, vieną iš kaltinamųjų, R. V., pažįsta, R. K. nepažįsta, R. Š. pažįsta, susitikdavo baliuose. Jos pavardės nežino, pažįsta tik R., su kuria buvo uždrausta bendrauti. Pažįsta ir A. K. bei S., pastarasis yra R. vyras. R. V. pažįsta senai. R. V. yra skolingas jam pinigų apie 50 000 Lt, kuriuos jam paskolino apie 2006 m. pagal vekselį. Anksčiau klausdavo R. V., kada grąžins pinigus, o jis minėjo, kad turi verslą ir atsiskaitys. Šiuo metu jis pats yra telekomunikacinių paslaugų bendrovės direktorius, dirba nuo 2001 m. R. V. jis pažinojo iš anksčiau, kada dar jis prekiavo baldais, jis nuomojosi korteles. Jis pats anksčiau buvo teistas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, buvo paskirta bauda, baudą sumokėjo 2010 metais. Su R. nebendravo visai. Su pervežimų verslu neturėjo jokio ryšio. Jis nuomojosi nedideles administracines patalpas iš „(duomenys neskelbtini)“. R. V. paklausė, ar yra sandėliai. Jis paėmė raktą ir atidavė R. V.. Prekes matė. Buvo žadėta parduoti prekes ir atsiskaityti su juo, R. V. sakė, kad tai jo prekės. Ten buvo vinys ir šokoladukai. Jis pats dalyvavo iškraunant sunkvežimį ir padėjo iškrauti, nes neturėjo darbuotojų ir darbo jėgos, todėl padėjo R. V. draugiškai, su juo atsikaitė, davė 50 Lt. Po to atgal prekių nevežė ir jį sulaikė tarnyba, dalyvavo išvežant prekes. Sužinojo, kad prekės nėra R. V. nuosavybė ir vėliau tapo aišku, kad prekės buvo vogtos, buvo pateikti kaltinimai, kad yra kitų savininkų ir jų ieško, jam (A. D.) buvo uždrausta bendrauti su visais. A. G. nematė. Išnuomodamas sandėlius atliko kurjerio paslaugą, nes jo paprašė pasirašyti sutartį ir paimti raktus (24 t., b. l. 75–76; 39 t., b. l. 110).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. R. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį du kartus 2009 m. rugsėjo mėn. viduryje, R. K. nurodymu, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, jis atvežė gėrimą „Coca Cola“ 2 l talpos plastikiniuose buteliuose, saldintą sutirštintą pieną metaliniuose indeliuose. Jo atvežtas prekes kartu su R. V. ir A. D. iškrovė į sandėlį (22 t., b. l. 148–152).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu įtariamasis E. R. atpažino A. D. kaip asmenį, su kuriuo jis ir R. V. 2009 m. rugsėjo mėn. viduryje į sandėlį Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iškrovė jo iš Kauno atvežtas prekes – sutirštintą pieną metaliniuose indeliuose ir gėrimą „Coca Cola“ 2 litrų talpos metaliniuose indeliuose (22 t., b. l. 145–146).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu įtariamasis E. R. atpažino K. K., kaip asmenį, kurį jis dažnai matė kartu su R. K. ir R. V. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune (22 t., b. l. 142–143).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu įtariamasis R. V. atpažino K. K., kaip asmenį, su kuriuo jį supažindino R. K. (20 t., b. l. 86–87).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu įtariamasis R. K. atpažino R. V., kaip asmenį, pažįstamą jam Mindaugo vardu (21 t., b. l. 69–71).
Atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojas V. M. atpažino R. K. ir K. K., kaip asmenis, kurie 2009 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, apie 12.00 val., atvyko į susitikti su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten pasiūlė pervežti krovinį iš Vilniaus į Kauną už 150 Lt mokestį (4 t., b. l. 174–181).
Atpažinimo pagal nuotrauką metu liudytojas V. M. atpažino R. V., kaip asmenį, kuris 2009 m. spalio mėn. tos pačios dienos 15.00 val. po susitarimo su R. K. ir K. K. dėl krovinio pervežimo iš Vilniaus į Kauną atvyko susitikti su juo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palydėjo į sandėlį, ten į jo vairuojamą krovininį automobilį pakrovė gėrimo „Coca Cola“ ir sutirštinto pieno krovinį, perdavė krovinio lydinčius dokumentus, paprašė pervežti šį krovinį į jo nurodytą vietą Kaune ir sumokėjo jam 150 Lt (4 t., b. l. 182–185).
Liudytojas E. D. parodė, kad nei vienas iš kaltinamųjų nėra jam matytas. K. K. nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kurios savininkas, direktorius buvo ir ją pardavė 2009 metais, 70 procentų birželio mėnesį, 30 procentų rugpjūčio mėnesį, V. K., su kuriuo paskutinį kartą bendravo 2009 metais. Kai pardavė 70 procentų akcijų, direktoriumi buvo V. M., kur jis gyvena, negali pasakyti. Įmonės registracijos vieta buvo Basanavičiaus 87, Šiauliai. Parduodama įmonė turėjo apytiksliai 15 vilkikų ir panašiai puspriekabių, darbuotojų dirbo gerokai virš 20. Įmonė tuo metu buvo nuostolinga, nes buvo krizė, buvo minusinis darbas. K. pats savęs neatleidinėjo iš direktoriaus pareigų, bet pareigose nebuvo. Kaip jo automobiliai atsirado Kaune, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamoji byla nebuvo iškelta, jam asmeniškai irgi nebuvo iškelta. Pardavus įmonę, užsiėmė pervežinėjimais, pas jį buvo tokių automobilių, kurie seniau priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po įmonės pardavimo, neteko matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių, važiuojančių kelyje. Kreipėsi į policiją, kai pastebėjo, kai priekabos iš aikštelės dingo. Po sandorio dingo priekabos, rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje. Dingo dvi tentinės puspriekabės „Schwarz Muller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o vilkikai patys nedingo. Ten buvo didelė teritorija, dieną nebuvo saugoma, o naktį buvo saugoma, kaip dingo negali pasakyti. Priekabos nebuvo lizinginės. Tos priekabos šiuo metu yra pas jį saugomos, nes apribota teisė jomis disponuoti, negali jų parduoti. Jos stovi 3 metai nenaudojamos, eksploatavimui gal ir būtų tinkamos. Policijai nerašė, kad dingo jo teritorijoje, puspriekabių savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats taip pat dirba šioje įmonėje. Gal net nebūtų sužinojęs, kad jos dingo, bet jam paskambino iš Čekijos, paklausė, ar tokia ir tokia priekaba vilkikas jiems priklauso. Pasakė taip, po to jam pasakė, kad yra kažkoks nepristatytas krovinys, tada nuvažiavo į aikštelę ir pamatė, kad puspriekabių nėra, po to iškart kreipėsi į policiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skirtingos įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą paskelbė 2013-2014 metais(41 t., b. l. 112–113).
Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018).
BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Kitas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – didelė vertė, kuri apibrėžiama BK 190 straipsnyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o atitinkamu laikotarpiu 1 MGL buvo lygus 130 Lt.
Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog visiškai įrodyta, kad kaltinamasis K. K., veikdamas kartu su R. K., E. R. ir R. V., kurie už atitinkamas nusikalstamas veikas buvo nuteisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-204-667/2016), pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-180-594/2017), turėdamas išankstinį tiesioginį tikslą savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – įvairius transportuojamus svetimus krovinius, apgaule išvengiant vežėjo didelės vertės turtinės prievolės pristatyti šiuos krovinius tikriesiems gavėjams, subūrė organizuotą grupę, iš anksto suplanavo kelis, neapibrėždami jų skaičiaus, sunkius nusikaltimus – didelės vertės sukčiavimus. Nusikalstamų veikų padarymo intensyvumas labai didelis – per 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius padaryti devyni nusikaltimai. Siekdamas realizuoti nusikalstamą sumanymą, veikdamas nurodytoje organizuotoje grupėje su kitais jos nariais, parinko ir paruošė didelės vertės sukčiavimo įvykdymo priemones, būdą, eigą, paskirstė vaidmenis ir užduotis, į suburtos organizuotos grupės nusikalstamą veiką įtraukė kitus dalyvius, su kuriais susitarė daryti, tęsti ir užbaigti iš anksto suplanuotus ir paruoštus didelės vertės sukčiavimus, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės nusikalstamai veiklai, kurios metu kiekvienas grupės narys atliko skirtingą vaidmenį, jam pavestą konkrečią užduotį ir, veikdamas organizuota grupe, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo ir pelningai realizavo svetimą turtą ir didelės vertės svetimą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. K. organizuotoje grupėje buvo atsakingas už įmones, kurių vardu bus naudojamasi grobiant krovinius – potencialiems užsakovams bei kitiems krovinių pervežimo procese dalyvaujantiems asmenims neturėjo kilti klausimų dėl įmonių veiklos teisėtumo ir patikimumo, t. y. kaltinamojo užduotis buvo sudaryti sąlygas suklaidinti užsakovus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikimumo, kad užsakovai apsispręstų bendradarbiauti su šiomis įmonėmis bei patikėtų joms krovinių pervežimą. Būtent K. K. turėjo sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo ir direktoriaus paskyrimo klausimus, kad krovinių grobimui būtų galima naudotis šios įmonės vardu, jai suteiktu leidimu (licencija) tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu, CMR draudimu, transporto priemonėmis.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį, Kaune, kaltinamasis K. K. organizuotoje grupėje veikdamas kartu su nuteistaisiais R. K., E. R., R. V., į organizuotą grupę įtraukė nuteistąjį A. G. ir kitus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus narius, kuriems pasiskyrė vaidmenis ir pavedė atlikti užduotis, panaudodami R. K. pateiktų transporto priemonių – vilkikų „Iveco Stralis“ registracijos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriais pagal išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, puspriekabių „Schwarzmuller“, registracijos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriomis pagal nuomos sutartis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ draudimo civilinės atsakomybės liudijimą CMR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinius krovinių gabenimus samdos ar atlyginimo pagrindu. Pagal organizuotos grupės vaidmenų paskirstymą vykdydamas pavedimą, 2009 m. rugpjūčio 27 d. – 2009 m. rugsėjo 2 d. laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriai vadovavo R. K., R. V. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) surado krovinių pervežimo užsakovus ir vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos Vilniaus rajono, Avižienių kaime, (duomenys neskelbtini), jis vadybininko M. V. vardu faksimilės būdu su jais sudarė 9 sutartis (užsakymus) dėl įvairių svetimų krovinių pervežimo, iš kurių 8 buvo didelės vertės (pagrobto „Coca Cola“ krovinio vertė 32 204,20 Lt neviršijo 250 MGL (32 500 Lt) sumos, kurią viršijus turtas buvo pripažįstamas didelės vertės (BK 190 straipsnis, redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Po to tęsdamas organizuotos grupės nusikalstamą veiką, K. K. kartu su R. V., R. K. ir E. R., organizavo bei į krovinių pakrovimo vietas, esančias Lietuvoje, išsiuntė transporto priemonių vairuotoją A. G., į krovinių pakrovimo vietas, esančias užsienyje, išsiuntė ikiteisminio tyrimo nenustatytus vairuotojus, kurie laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, vykdydami organizuotos grupės vadovų ir koordinatorių nurodymus, R. V. žinomai apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytų pervežimo sutarčių (užsakymų) pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones apgaule pakrovė 9 svetimus krovinius ir, išvengiant vežėjo didelės 82 8635,86 Lt (65 050,57 JAV dolerių ir 194 834,87 Eur, viso 239 989,53 Eur) vertės turtinės prievolės pristatyti šiuos krovinius pervežimo dokumentuose nurodytiems gavėjams, atvežė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, su lydinčiais dokumentais perdavė organizuotos grupės vadovams R. K., E. R., K. K., R. V., kurie apgaule įgytus didelės vertės svetimus krovinius iš dalies realizavo savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai. Tokiu būdu K. K. dalyvaujant organizuotoje grupėje apgaule buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas:
- 2009 m. rugpjūčio 27 d. saldinto sutirštinto pieno 31 065,60 Eur (107 263,30 Lt) vertės, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas (duomenys neskelbtini), Marijampolėje;
- 2009 m. rugpjūčio 28 d. polietileninių (PET) granulių 23 040 Eur (79 552,51 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini);
- 2009 m. rugpjūčio 29 d. kakavos miltelių 29 313,08 Eur (101 212,21 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, krovinys, pakrautas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste;
- 2009 m. rugsėjo 1 d. šaldytos silkės filė išklotinės, 15 841,58 Eur (54 697,81 Lt) (22 594 JAV dolerių) vertės, priklausančios Rumunijos firmai „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje;
- 2009 m. rugsėjo 2 d. vinių ir viniakalių, 12 766,00 Eur (44 078,45 Lt) vertės, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas (duomenys neskelbtini), Plungėje;
- 2009 m. rugsėjo 2 d. šokolado „Nougatti“ 45 635,18 Eur (157 569,15 Lt) vertės, priklausančio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Šveicarija, įgijimas apgaule AB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune;
- 2009 m. rugsėjo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų, 58 803,39 Eur (203 036,34 Lt) vertės, priklausančių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje Vokietijoje, Dortmundo mieste;
- 2009 m. rugsėjo 4 d. sluoksniuotų izoliacinių plokščių pastatų fasadams ir sandarinimo juostos „Promaseal Fixing“, 14 197,72 Eur (49 021,89 Lt) vertės, priklausančių Slovakijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Čekijoje.
Be to, aukščiau nurodytu būdu K. K. dalyvaujant organizuotoje grupėje apgaule buvo įgytas svetimas turtas, kurio vertė artima didelei, tačiau jos nesiekia:
- 2009 m. rugsėjo 3 d. gėrimo „Coca Cola“ 9 326,98 Eur (32 204,20 Lt) vertės, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys, pakrautas bendros JAV ir Lietuvos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. K. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas) numatytų nusikaltimų požymiai, kaltinamasis pripažintinas kaltu dėl jų padarymo ir baustinas.
K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų devynių nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl bausmių skyrimo
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Kaltinamasis K. K. padarė devynis tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių aštuoni priskiriami sunkių nusikaltimų, o vienas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – kaltinamajam jau yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų baustas administracine tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydęsis Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ar kad būtų įtrauktas į įskaitą Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) MB vairuotoju. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. K. už visas devynias nusikalstamas veikas parinktina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks K. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kad dėl šio prisipažinimo teismas turėjo galimybę operatyviai išnagrinėti šią didelės apimties ir sudėtingą baudžiamąją bylą, jam už padarytus nusikaltimus skirtinas laisvės atėmimo bausmės terminas trumpesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Griežčiausia bausmė skirtina už 2009 m. rugsėjo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų krovinio užvaldymą, kadangi šios nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobto krovinio vertė buvo didžiausia.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių dalinį sudėjimą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), prie griežčiausios bausmės, paskirtos už 2009 m. rugsėjo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų krovinio užvaldymą, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Kaltinamajam skirtina subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1/3 sumažintą laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ straipsnis), t. y. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant K. K. per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis. Kaltinamajam K. K. nauju nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė bendrintina su minėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, kurią K. K. laikomas atlikusiu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį (šia nutartimi į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžius).
Į kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis). Kaltinamasis K. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2010 m. sausio 13 d. 17.00 val. (23 t., b. l. 1) iki 2010 m. sausio 15 d. 17.00 val. (23 t., b. l. 15) (2 paras), viena sulaikymo para prilygintina vienai laisvės atėmimo dienai.
Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais nutarta į bausmės laiką įskaityti K. K. sulaikymo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. bei laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai, nurodytas laikotarpis į nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį pakartotinai neįskaitomas.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija), kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodyta BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 dienos. Nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, o taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. K. atžvilgiu taikytina kaltinamajam palankiausia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 dienos.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir aštuonis tyčinius sunkius nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos jam skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja. Pažymėtina, kad savo baigiamojoje kalboje prokurorė taip pat prašė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu. Tačiau BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
Nors kaltinamasis K. K. yra teistas, o šiuo metu teisiamas net už devynias nusikalstamas veikas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2013 m. lapkričio 21 d., kuomet buvo paskelbta jo paieška. 2016 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kaltinamajam suimti išdavė Europos arešto orderį. K. K. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 m. vasario 26 d. konvojuotas į Lietuvą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam pakeista kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį K. K. nuolat visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nuolat būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su dalyvavimu teismo ir teisiamajame posėdžiuose bei gydantis gydymo įstaigos stacionare. Pažymėtina, kad po to, kai kaltinamajam buvo panaikinta jo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, jis sąžiningai dalyvavo visose jo atžvilgiu nagrinėtose baudžiamosiose bylose, laikėsi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų, susirado darbą, nors ir turi sveikatos problemų. Kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Kaltinamasis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Matyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas yra iš esmės pasikeitęs, lyginant su 2009 m., kuomet buvo padarytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis deda maksimalias pastangas gyventi laikantis įstatymų ir visuomenėje priimtinų normų. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant maksimalų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 6 dalies redakcija numato, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Teismas sprendžia, kad atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini šie įpareigojimai: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su R. V., R. K., E. R. ir A. G.. Teismo vertinimu, nurodyti įpareigojimai darys K. K. elgesiui teigiamą įtaką, o tuo pačiu leis kontroliuoti jo elgesį ir tokiu būdu užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės ieškovės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio 14 197,72 Eur (buvo 49 021,88 Lt) turtinei žalai atlyginti (31 t., b. l. 214–220), dėl civilinės ieškovės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio 15 841,58 Eur (54 697,81 Lt) turtinei žalai atlyginti (31 t., b. l. 167–175) ir dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio 7 740,01 Eur (buvo 26 724,70 Lt) turtinei žalai atlyginti (31 t., b. l. 84–104, 107–108).
Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta visus jam pareikštus civilinius ieškinius, mano, kad jie pagrįsti ir turėtų būti tenkinti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą R. V., R. K., E. R. ir A. G. atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-180-594/2017) buvo pasisakyta, kad 2012 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. S. nutarimu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu 2010 m. spalio 12 d. šios įmonės pareiškimo pagrindu. Kaip matyti iš 2010 m. spalio 12 d. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo turinio, įmonė yra pasirengusi paduoti ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau pretenzijų sumą patikslins vėliau, nes tikslaus nusikalstamos veikos sukelto nuostolio dar nežino (6 t., b. l. 62). 2010 m. spalio 8 d. liudytoju buvo apklaustas B. D. A., kurio teigimu, prokuratūrai prie Buhusi bus persiųstas „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pasirašytas laiškas, kuriame bus išdėstytas įmonės požiūris dėl civilinio ieškinio ir galimos patirtos žalos (6 t, b. l. 66–70). Tačiau, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, civilinis ieškinys byloje taip ir nebuvo gautas, todėl Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra aiški ir šios įmonės pozicija dėl jai padarytos žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje. M. K. apygardos teismo nutartyje taip pat nustatyta, jog neaišku, kokiu pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. S. nutarimu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiline ieškove. Kaip matyti iš bendrovės atstovo J. M. 2015 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teisme gauto rašto, dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamų nusikalstamų veikų „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala buvo visiškai atlyginta. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes Kauno apygardos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių, atitinkančių ieškiniui keliamus reikalavimus, gauta nėra, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaikintina. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-180-594/2017) pateiktą vertinimą, teismas sprendžia, kad ir kaltinamojo K. K. atveju yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamojoje byloje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių nėra pareiškusios.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 7 740,01 Eur (buvo 26 724,70 Lt) turtinė žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl jis yra priteistinas visa apimtimi. 7 740,01 Eur turtinė žala civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina atlyginti solidariai iš kaltinamojo K. K. ir R. V., R. K., E. R. bei A. G., kuriems (t. y. R. V., R. K., E. R. ir A. G.) atlyginti nurodytą žalą yra priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. S. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (29 t., b. l. 100–106) palikti galioti iki bus atlygintas solidariai priteistas civilinis ieškinys.
Šioje baudžiamojoje byloje K. K. taikytos kardomosios priemonės jau yra panaikintos.
Daiktinių įrodymų klausimas šioje baudžiamojoje byloje buvo išspręstas išnagrinėjus baudžiamąją bylą R. V., R. K., E. R. ir A. G. atžvilgiu.
K. K. ekstradicijos išlaidų priteisimo klausimas išspręstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ir jį patikslinančia 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-408/2020, todėl naujame nuosprendyje dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas), ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugpjūčio 27 d. epizodas dėl saldinto sutirštinto pieno krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugpjūčio 28 d. epizodas dėl polietileninių (PET) granulių krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugpjūčio 29 d. epizodas dėl kakavos miltelių krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugsėjo 1 d. epizodas dėl šaldytos silkės filė išklotinės krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugsėjo 2 d. epizodas dėl vinių ir viniakalių krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugsėjo 2 d. epizodas dėl šokolado „Nougatti“ krovinio užvaldymo) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2009 m. rugsėjo 3 d. epizodas dėl gėrimo „Coca cola“ krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugsėjo 3 d. epizodas dėl „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų krovinio užvaldymo) – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2009 m. rugsėjo 4 d. epizodas dėl sluoksniuotų izoliacinių plokščių krovinio užvaldymo) – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį (1 epizodas) subendrinti jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už 2009 m. rugsėjo 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ gamybos namų apyvokos daiktų krovinio užvaldymą, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti kaltinamajam subendrintą 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam K. K. sumažintą bausmę – 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, kaltinamajam K. K. nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti kaltinamajam K. K. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, kurią K. K. laikomas atlikusiu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija), paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, kaltinamąjį K. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:
- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nebendrauti su R. V., R. K., E. R. ir A. G..
Bausmės atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti K. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. sausio 13 d. 17.00 val. (23 t., b. l. 1) iki 2010 m. sausio 15 d. 17.00 val. (23 t., b. l. 15) (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 7 740,01 Eur (buvo 26 724,70 Lt) turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo K. K. solidariai su R. V., R. K., E. R. bei A. G., kuriems atlyginti nurodytą žalą yra priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės V. S. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (29 t., b. l. 100–106) palikti galioti iki solidariai priteisto civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nėra pareiškusios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.