Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nusižengimų, neteistas, 2003 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo, 2016 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, -

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. U. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo sutuoktinę, o būtent, jis 2024 m. sausio 26 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – jo sutuoktinės V. U., metu, tyčia abejomis rankomis tempdamas V. U. už plaukų, kumščiu suduodamas vieną smūgį V. U. į veido dešinę pusę ir mesdamas stiklinį puodelį V. U. į galvą, vienu trauminiu poveikiu padarė V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje su dešinio skruostikaulio lūžiu. Taip jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo sutuoktinę.

4. Be kaltinamojo S. U. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.12. 2024 m. vasario 3 d. – 2024 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobilios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240126-224842UTC+0200“. Vaizdo įrašas trukmė 21.28 min., pradžia 2024 m. sausio 26 d. 22.48 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pasisveikinus ir informavus, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas, prie namo įėjimo pasitiko moteris, kaip vėliau nustatyta, tai V. U., ir viduje, koridoriuje, vyras, kaip vėliau nustatyta, tai S. U.. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, S. U. pasakė, kad jie abu yra išgėrę. V. U. pasakė, kad S. U. išgėrė daugiau, nes ji išgėrė tik porą stikliukų ir nuėjo į lovą atsigulti. Atsigulusi į lovą, pasileido per savo telefoną radiją, tačiau S. U. pradėjo ją kaltinti, kad per radiją kalbantis vyras yra jos meilužis, kad jam nepatinka leidžiama muzika ir pradėjo ją daužyti. Paklausus, kaip suprasti „daužyti pradėjo“, V. U. paaiškino, kad S. U. pradėjo jai plėšti plaukus, trenkė į veidą, ji pradėjo bėgioti aplink stalą, S. U. ją bandė gaudyti ir kažką į ją metė, tačiau nepamena, ką tiksliai jis metė, bet daiktas buvo sunkus. Pareigūnui paklausus V. U., viena ar abiem rankom jai paėmė už plaukų, V. U. atsakė, kad abiem rankom jai stvėrė už plaukų. S. U. pradėjo keiktis ir piktintis. V. U. toliau pasakoja, kad jai nespėjus pabėgti, S. U. jai trenkė į veidą. Paklausus, kuria ranka jai buvo trenkta, V. U. atsakė, kad tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad galėjo trenkti kaire ranka. Paklausus, ar S. U. trenkė tik vieną kartą, V. U. atsakė, kad trenkė vieną kartą į dešinę veido pusę (parodė ranka į dešinį skruostą). Paklausus, ar jai trenkta buvo kumščiu, V. U. atsakė, kad taip. Paklausus, ar tuomet, kai S. U. jai trenkė, jis dar laikė jos plaukus, ar jau buvo paleidęs, V. U. atsakė, kad jau buvo paleidęs plaukus ir po smūgio ji pradėjo bėgioti aplink stalą ir vėliau su „tapkėm“ išbėgo į lauką. Paklausus, ar, jai bėgant aplink stalą, S. U., kažką į ją metęs, pataikė į ją, V. U. atsakė, kad pataikė, tačiau, ką metė, ji nepastebėjo. Paklausus, ar V. U. gali surasti daiktą, kurį S. U. į ją metė, V. U. kartu su pareigūnu įėjo į namo vidų. Pareigūnas paklausė, ar viskas vyko kambaryje ir V. U. atsakė, kad taip. V. U. pasakė, kad į ją S. U. metė puoduką ir pataikė jai į galvą. Pareigūnui paklausus S. U., kodėl jis taip padarė, kodėl muša žmoną, ką atsakė S. U. negalima suprasti dėl per žemo garso. Tuomet pastarųjų buvo paprašyta pateikti savo asmens dokumentus. Pareigūnas paruošė alkotesterį naudojimui ir padavė jį V. U., pastarajai buvo nustatytas 0,41 promilės girtumas. Pareigūnui dar kartą paruošus alkotesterį naudojimui ir padavus jį S. U., šiam nustatytas 1,91 promilės girtumas. Pareigūnas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. S. U. tvirtino, kad jis nemušė V. U.. Tada pareigūnas nurodė abiem pasirašyti už atliktą girtumo patikrinimą, bet S. U. pasakė, kad jis nesirašys, V. U. pasirašė. Pareigūnai liepė S. U. ruoštis ir rengtis, nes jis turės su jais vykti. Pareigūnas su V. U. nuėjo į kambarį, kur tikslindamasis paklausė, ar S. U. pirmiausia sugriebė abiem rankom jai už plaukų, tada paleido ir tada kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinę akį, ir jai išeidinėjant iš kambario metė jai į galvą puoduką, ir ji išbėgo į lauką, ir Vida UIevičienė pasakė, kad taip viskas ir buvo. Pareigūnui paklausus, ar ji juto fizinį skausmą, V. U. atsakė, kad pajuto, kad skauda. Pareigūnas pasakė, kad tuoj atvyks greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir ją apžiūrės. Tuomet pareigūnai laukė kol S. U. apsirengs. Pareigūnui paklausus, ar jie namuose gyvena dviese, V. U. atsakė, kad taip. Pareigūnas uždėjo S. U. antrankius ir nuėjo iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas nuėjo į kambarį ir nufotografavo jo vidų, puodelį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga 23.10 val. (t. 1, b. l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

8. Teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. U. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kilusio žodinio konflikto tyčia abejomis rankomis tempdamas sutuoktinę V. U. už plaukų, kumščiu suduodamas vieną smūgį V. U. į veido dešinę pusę ir mesdamas stiklinį puodelį V. U. į galvą, vienu trauminiu poveikiu padarė V. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje su dešinio skruostikaulio lūžiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu skruostikaulio lūžis kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys.

9. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. U. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas S. U. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – S. U. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo padaryta žala. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra neteistas, tačiau praeityje buvo 2 (du) kartus BK 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be kita ko, ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kurią, kaip ir šiuo atveju, padarė savo sutuoktinės V. U. atžvilgiu, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nusižengimų, vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. U. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir S. U. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2024 m. sausio 27 d. 00.10 val. iki 2024 m. sausio 28 d. 17.13 val., t. y. 1 laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

20. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. U. atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. U. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, gailėjosi dėl netinkamo elgesio, supranta, kad pasielgė neteisingai, todėl apgailestauja, savo elgesio ir veiksmų nepateisina, išvadas padarė ir pasižada riboti alkoholio vartojimą bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra kitų iškeltų baudžiamųjų bylų. Minėtų (šiame nuosprendyje aptartų) aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai S. U. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas S. U. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktai).

23. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, praeityje kaltinamasis BK 38 straipsnio pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kurią, kaip ir šiuo atveju, padarė savo sutuoktinės V. U. atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, siekiant padaryti kaltinamajam auklėjamąjį poveikį dėl jo įvykdytos pavojingos veikos S. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją atliekant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

25. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,10 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

26. Dėl kaltinamojo S. U. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai V. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos: burnos chirurgo ir gydytojo radiologo konsultacija. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 50,10 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija, todėl tenkinamas visiškai.

27. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklinis puodelis su rankenėle (ąsele), saugomas PD Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 27 d. 00.10 val. iki 2024 m. sausio 28 d. 17.13 val., t. y. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 ir 11 punktais, S. U. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti S. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, S. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją atliekant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: stiklinį puodelį su rankenėle (ąsele), saugomą PD Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus r. sav., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. U. 50,10 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.