- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- 1-680-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- O. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. A., žinodamas, jog pagal 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimą jis privalo O. A. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko K. A., gimusios duomenys neskelbtini), išlaikymui lėšas iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokant po 300 litų (86,89 eurų), o pagal 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimą privalo O. A. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko K. A. išlaikymui lėšas iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokant po 700 litų (202,73 eurų) per mėnesį iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, galėdamas tą pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė, išskyrus laikotarpius nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. balandžio 31 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., kuomet mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, tokiu būdu jis vengė pareigos išlaikyti savo vaiką- K. A., dėl ko 2017 m. gruodžio 1 d. susidarė 15 141,14 eurų finansinis įsiskolinimas.
Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Kai jam buvo priteistas išlaikymas, jis dirbo oficialiai UAB duomenys neskelbtini). Ši įmonė mokėjo jam pinigus. Įmonės buhalterė mokėjo vaikams išlaikymą. 2009 metais jis su žmona išsituokė, bet gyveno kartu. Jis nuomojo butą, išlaikė abu vaikus. Dabar jis ir jo buvusi žmona negyvena kartu. Išlaikymo vaikams jis nemokėjo, kadangi jis turėjo finansinių problemų. Dabar jis pradėjo po truputį mokėti išlaikymą. Jis registruotas darbo biržoje. Jis nepamena, iki kada dirbo UAB duomenys neskelbtini). Po to jis dirbo taksi įmonėje UAB duomenys neskelbtini). Dirbdamas šioje įmonėje jis mokėjo išlaikymą. Dabar jis moka išlaikymą, tačiau nedidelėmis sumomis. Jis pradėjo mokėti po 50 eurų, kitaip jam nėra galimybės. Jis laikė vairuotojo egzaminą, kad galėtų dirbti autobuso vairuotoju. Jam siūlo darbą, todėl jis mokės išlaikymą vaikui tvarkingai. Jis su žmona išsituokė, nes jo įmonė turėjo skolų, o jis turėjo problemą dėl lošimų kazino. Kad žmonos O. nepaliestų jo skolos, jis ir O. išsituokė. Jo ir O. skyrybos buvo dėl išskaičiavimo. Jis turėjo problemų dėl azartinių lošimų, pralošdavo uždirbtus pinigus. Po to, kai jį atleido iš UAB (uomenys neskelbtini), jis dirbo sau. Jis dirbo mažai ir neturėjo galimybės mokėti išlaikymą vaikams. Jam reikėjo butą nuomoti, kažkaip gyventi ir ne kas likdavo iš finansų. Dabar jis yra bedarbis, bet bus darbas, pastovios pajamos, todėl jis mokės išlaikymą vaikams. Jis žino apie 2006 m. sausio 16 d. teismo sprendimą. Tuo metu jis dirbo UAB duomenys neskelbtini), taigi išlaikymą vaikams jis mokėjo tvarkingai. Jo problemos su kazino prasidėjo kažkur 2005 metais. Jis lošdavo „Olympic Casino“, esančiuose Upės gatvėje, Gedimino prospekte. Prieš 8 mėnesius jis pateikė prašymą jo neįleisti lošti kazino. Jis lošdavo iš atlyginimo. Daug jis nelošdavo, didelių pajamų pas jį nebuvo. Kai jis turėjo savo įmonę (duomenys neskelbtini), pralošė visus įmonės pinigus. Metus jis vykdė veiklą, po to susidarė skolos. Jo įmonė jokių mokėjimų dėl išlaikymo vaikams nevykdė, nes jis tuo metu negalvojo apie išlaikymo mokėjimą, nes jis gyveno kartu su žmona. Teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo jis skaitė. Jis tiesiog negalvojo apie išlaikymo mokėjimą ir dabar susidarė skola. UAB (duomenys neskelbtini) jis gaudavo labai nedidelį atlyginimą. Jis dirbo taksi vairuotoju. Per visą laikotarpį kartu su O. jis negyveno daugiausia ketverius metus, o šiaip jis ir O. gyveno kartu. Jis padėdavo, pirkdavo vaikams maistą, viską jis pirko. Dabar jau dvejus su pusę metų jis ir O. kartu negyvena. Jis informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad jam priteistas išlaikymas vaikui. Jis nesupranta, kodėl bendrovės, kuriose jis dirbo, nemokėjo vaikams išlaikymo. Jis galvojo, kad automatiškai turėjo mokėti išlaikymą, kai jis oficialiai dirbo. O. jam nieko nesakė apie tai, kad negauna vaikui išlaikymo. Jis visas veiklas uždarė. Nuo 2012 m. jis dirbo taksi vairuotoju pagal individualią veiklą. Vairuotoju jis nedirba dvejus metus. Jis deklaravo pajamas, per metus buvo jo deklaruota 3,5 tūkst. litų, nes jis mažai dirbo. Vaikams jis visada padėdavo. Vaikai pas jį atvažiuodavo. Jis duodavo vaikams pinigų- po 100 litų, 200 litų, nupirkdavo kažką vaikams. Nebuvo taip, kad jis duodavo kažkokią sumą per mėnesį- jis duodavo vaikams pinigus pagal vaikų poreikius. Baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus jis pradėjo mokėti prieš keturis mėnesius. Tiksliai sumokėtos sumos jis nežino, sumokėjo 200 eurų. Ketvirtas mėnuo kaip jis yra registruotas darbo biržoje. Šiuo metu jis nuomoja du automobilius, kurie nėra registruoti jo vardu, nes pirkti ne iš jo pinigų. Jis nedeklaruoja pajamų, tiesiog taip duoda pažįstamam M. , kurio pavardės jis nepasakys, automobilį. M. jam už automobilio nuomą duoda 200 eurų per mėnesį ir viskas. Automobiliai priklauso jo dabartinei merginai. Jo mergina paėmė paskolą, berods iš „SEB“ banko, nes jam paskolų bankai neduoda už skolas. Paskolą po 170 eurų moka jis ir jo mergina. Jis nenuomoja automobilių oficialiai. Kai jo draugui reikia automobilio, draugas paima automobilį ir jam sumoka. 200 eurų jis gauną už automobilio nuomą, per mėnesį susidaro 400-500 eurų. Bankui už vieną automobilį jis moka 180 eurų. Dar būna, kad jis miške dirba. Būna, kad per dieną jis gauna 70 eurų, bet miške ne visada reikia darbo. Jis skiria dalį gaunamų pinigų vaikų išlaikymui. Jis oficialiai nepervesdavo pinigų, bet jis duodavo pinigus. Jis mokėjo nukentėjusiesiems baudžiamosiose bylose jo padarytą žalą ir baudas pagal nuosprendį. Jis nežinojo, kad galima per antstolius mokėti. Jis oficialiai įsidarbins autobuso vairuotoju. Sąskaitą jis tikriausiai turi vieną, „Swedbank“ banke. Gal ir „SEB“ banke jis yra atsidaręs sąskaitą. Gal buvusi žmona atsidarė kitas sąskaitas. Buvusi žmona net įsidarbino į jo įmonę be jo. Po to buvusi žmona pati išėjo iš darbo. Jo buvusi žmona buhalterė, ji viską žino. Negali būti pas jį jokios paskolinės sąskaitos. Gyvena jis oficialiai nuomojame bute. Butas 42 kvadratinių metrų, adresas (duomenys neskelbtini), buto šeimininkas J. B.. Šį butą nuomoja jis ir jo mergina. Jie moka 250 eurų už būsto nuomą, komunalinius mokesčius- 50-60 eurų. Jo merginos pajamos yra apie 700 eurų. Jo pajamos- 400-500 eurų. Jis gal ir gavo antstolio patvarkymą, bet dėl lošimų kazino jis turėjo didelių problemų ir jam niekas kitas nerūpėjo. Jis pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo, bet jis duodavo pinigų. Jis dirbo. O. mokėjo tik už butą. Įmonė (duomenys neskelbtini) apie pusantrų metų aktyviai vykdė veiklą. Tada jis nemokėjo išlaikymo, nes jis ir O. kartu gyveno. Jis baudų pagal ankstesnį nuosprendį nesumokėjo, bet su dauguma žmonių jis atsiskaitė- uždirbo pinigus ir atsiskaitė. Jis išlošdavo pinigus kazino ir atsiskaitydavo. Dabar jis pradėjo dirbti sandėlininku, uždirba 550 eurų. Jam buvo priteista dešimtys tūkstančių litų atlyginti nukentėjusiesiems. Su dauguma nukentėjusiųjų jis atsiskaitė. Jis pinigus uždirbdavo arba išlošdavo. Kai jis dirbo taksi įmonėje, oficialiai direktorius buvo apiforminęs porą valandų, bet realiai per mėnesį jis gaudavo 1 000 litų ir daugiau- gaudavo ir 700 litų, ir 2 000 litų. Jo atlyginimo vidurkis buvo 1 500 litų per mėnesį. Po krizės jis uždirbo 1 000 litų. Galėjo būti, kad kazino jis pralošė apie 1 mln. litų. Jis negalėjo uždirbti 3- 6 tūkstančių litų, jis nežino, kodėl kažkada taip teismui jis pasakė. Jis bandė gydytis nuo priklausomybės azartiniams lošimams, vaikščiojo pas psichologą. Jis turėjo priklausomybę azartiniams lošimams, dabar jis neturi šios priklausomybės. Jis žino, kad negali užeiti į lošimo namus ir jam dabar ramu. Daugiausiai jis yra išlošęs 70 000 litų. Jis lošdavo iš savų pinigų, kai savus pinigus pralošė, lošė iš svetimų pinigų. Jis vaikus išlaikė, pirkdavo viską, O. meluoja, kad jis vaikų neišlaikė. Neteisybė, kad jis pirko baldus iš mamos pinigų. Jis rūpinosi vaikais, vežiojo vaikus į polikliniką. Jis negyveno iš O. pinigų. Taksi įmonėje jam reikėjo mokėti už automobilį. Automobilis „Volkswagen Passat“ priklausė jo motinai. Įmonei reikėjo mokėti už užsakymus. Įmonei reikėjo sumokėti 1 050 litų. Jis nežino, kodėl teismui kažkada pasakė, kad uždirba iki 6 tūkst. litų. Jis perleido automobilį mamai dėl skolų. Jis nevengė grąžinti skolas, tiesiog buvo problemos su lošimais. Dabar jis mokės skolas. Prieš dvi savaites jis parašė prašymą neįleisti jį į kazino. Paskutinį kartą jis lošė prieš tris savaites, lošė iš 5, 10 eurų. Jis planuoja žemę parduoti. Vaikams jis mokės pastoviai. Jis pervedė dabar pinigus išlaikymui. Kaip jis galėjo, taip jis mokėjo, turėjo jis tik tiek pajamų. Dabar normaliai iš jo išskaičiuos pinigus, skirtus vaikų išlaikymui.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad O. A. yra jo buvusi žmona, su kuria santuoka buvo įregistruota 2003 m. liepos 18 d. Santuokoje gimė dukra Karina, gimusi 2003 m. lapkričio 8 d. Santuoka buvo nutraukta 2009 m. birželio 2 d. Tuo pačiu metu teismas priėmė sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo vaikui- jis kiekvieną mėnesį turėjo mokėti po 700 Lt (202,73 eurų) iki dukros pilnametystės. Apie tai, kad O. dėl alimentų mokėjimo dukrai kreipėsi į teismą ir anksčiau, jis nežinojo ir nežinojo, kad jau nuo 2006 m. sausio 1 d. turėjo mokėti dukrai po 300 Lt (86,89 eurų) kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki maždaug 2014 m. pabaigos jis dirbo, bet žinodamas, kad turi mokėti išlaikymą vaikui, išlaikymo pilnai nemokėjo. Nemokėjo jis todėl, kad tuo metu gyveno kartu su O. (maždaug iki 2014 m. pabaigos). Jis namo pirkdavo maistą, vaikams pirkdavo rūbus ir mokyklos reikmenis, vežiodavo vaikus. Be to šeimoje augo dar vienas ne jų bendras vaikas, o O. A. sūnus A. A., kuriam jis davė savo pavardę. Gyvendamas su O. jis taip pat padėjo išlaikyti ir jos sūnų. Jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), O. buvo mokamas išlaikymas vaikams, bet jis nežino, kiek tiksliai. Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki dabar jis nebuvo registruotas darbo biržoje. Nuo 2014 m. pabaigos jis oficialiai nedirba, neturi pastovaus uždarbio, gauna pajamas iš atsitiktinių darbų. Ir A., ir K. gimtadienio proga jis dovanoja dovanas. 2016-2017 m. žiemą A. jis nupirko striukę, K. ir šią žiemą, ir praeitais metais pirkdavo rūbus, be to vaikams paprašius pinigų savo asmeninėms reikmėms jis irgi duoda. Jis ne vieną kartą O. prašė duoti jos banko sąskaitą, bet ši atsisakydavo, motyvuodama tuo, kad jai bus sumažintos lengvatos mokant už buto paslaugas. Dėl šios priežasties, nustojęs dirbti jis pats asmeniškai negalėjo pervesti pinigų O., o grynaisiais duoti pinigų į rankas nenorėjo, nes jis O. nepasitiki. Jo mama jo vaikams gimtadienio proga duodavo pinigų, taip pat ir vaikų atvykimo į kaimą metu, dar su savimi įdėdavo maistą iš savo daržo. Jis pats apmokėdavo A. karate sporto būrelį, pirko kimono, dukrai pirko gitarą. Jis supranta, kad jis pilnai nevykdė teismo sprendimo, bet dalis alimentų buvo sumokėta iš jo darboviečių, be to, jis kaip galėjo stengėsi padėti vaikams. Jo individuali įmonė (duomenys neskelbtini)bankrutavo (T. 1, b. l. 110).
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. papildomai parodė, kad iki šios dienos jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyvendavo tai pas motiną (duomenys neskelbtini) rajone, tai pas savo draugę. Dabar jis gyvena su drauge bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu jis apie dvejus su puse metų niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų, t. y. nuomodavo jo dabartinei draugei L. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, kurį jis prižiūri. Šiuo metu automobilis sugedo ir nenuomojamas apie du mėnesius. Už automobilio nuomą jis gaudavo apie 200 eurų per mėnesį. Taip pat jis dirbo statybos darbus- darydavo apdailą. Jis padėdavo savo draugams, kurie oficialiai šiais darbais užsiimdavo, o šie jam mokėdavo pagal žodinį susitarimą. Taip pat materialiai jam padėdavo jo motina A. K.. Kol jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), O. A. naudai iš darbovietės buvo daromi pavedimai. Jis neatsimena, kokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini)sužinojo apie jo prievolę mokėti išlaikymą, bet jis atsimena, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš antstolių gavo kažkokius dokumentus, kurių pagrindu iš jo buvo daromi atskaitymai O. A. naudai. Pastaruoju metu jis niekaip materialiai padėti savo dukrai negalėjo. Retkarčiais jis pirkdavo produktus, kurių prašė jo dukra, nes važiavo į ekskursiją. Pavasarį ar vasaros pradžioje jis vežė savo dukrą į polikliniką, o paskui pirko jai išrašytus vaistus. Taip pat jis paveždavo savo dukrą, kur ši prašydavo. Kadangi jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, jis prašydavo savo draugų jam padėti pavežti dukrą. Per paskutinius dvejus su puse metų jo pajamos siekė nuo 150 iki 300 eurų. Nuo maždaug 2014 metų jis negyvena su O. A.. Iki tol, nors ir būdamas išsiskyręs, jis gyveno kartu su O.. Jie nuomojosi butus. Gyvendamas kartu jis tikrai pirkdavo maistą šeimai, už nuomojamąjį butą mokėjo nuompinigius, apmokėdavo komunalines paslaugas. Gyvendamas kartu su O. ir mokėdamas už maistą, butus jis tikrai nemokėjo išlaikymo savo dukrai, nes manė, kad ir taip pakankamai išleidžia pinigų šeimos gerovei (T. 1, b. l. 113-114).
Teisiamojo posėdžio metu A. M.-V. parodė, kad ji dirba antstolės J. B. antstolių kontoroje antstolės padėjėja. Antstolių kontoroje vykdoma A. A. vykdomoji byla. Atsakovams paprastai siunčiamas raštas, tačiau su atsakovais asmeniškai antstolių kontoroje nebendraujama. Vykdant vykdomąją bylą tikrinamos darbovietės kas porą mėnesių, sąskaitos, siunčiami išieškojimai į darbo užmokestį. A. A. skolą išieškojo antstolės J. B. kontora. Ji nepamena, ar ji tiesiogiai bendravo su A. A.. Kai nustatoma, jog asmuo dirba bendrovėje, išsiunčiamas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bendrovei. Patvarkymas siunčiamas registruotu paštu, pranešimai įteikiami pasirašytinai. Kartais darbdaviai ignoruoja, pasimeta dokumentai. Jeigu išieškotojas neinformuoja antstolių kontoros, kad negauna pinigų, vadinasi raginimas įteiktas ir vykdomas išieškojimas. Paties mokėjimo fakto antstolių kontora neseka. Patvarkyme nurodoma išieškotojo sąskaita. Neįteiktas patvarkymas grįžta atgal į antstolių kontorą. Dokumentai A. A. buvo pasirašytinai įteikti. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus gavo vyriausioji buhalterė, IĮ (duomenys neskelbtini)dokumentus gavo direktorius A. A..
Pagarsinus A. M.- Vižinienės parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 54-55, 57), pastaroji parodė, kad parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtina, parodė teisingai. Ji nori paminėti, kad lapkričio mėnesį buvo įmokėta 70 eurų, gruodžio mėnesį gauta 50 eurų ir šiandien gauta 40 eurų. Darbdavys moka tiesiogiai išieškotojui, o skolininkas moka į antstolio depozitinę sąskaitą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M.- V. parodė, kad 2016 m. birželio 21 d. O. A. kreipėsi į J. B. antstolių kontorą su prašymu išieškoti išlaikymą dukrai K. A., gimusiai (duomenys neskelbtini)., iš A. A.. Tą pačią dieną buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymas priteistas nuo 2006 m. sausio 1 d. po 300 litų kas mėnesį. 2006 m. birželio 21 d. buvo siustas raginimas A. A. adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti sprendimą geruoju. Raginimas įteiktas pasirašytinai 2006 m. birželio 30 d. 2006 m. liepos 3 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į A. A. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). Darbovietė išskaičiavo ir pervedė O. A. naudai 5 332,50 litų. 2007 m. birželio 15 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į IĮ (duomenys neskelbtini). Įmonė apie atliktus išskaitymus jiems duomenų nepateikė. 2009 m. spalio 8 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini). Bendrovė apie atliktus išskaitymus duomenų nepateikė. O. A. pateikė dalinę „DnB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie gautus mokėjimus iš UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 24d. O. A. pervesta 880 litų. 2009 m. gegužę siųsti lėšų sustabdymai į „Swedbank“, „Danske“, „SEB“ bankus, tačiau lėšų nerasta. 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu išlaikymo dydis pakeistas, nuo 2016 m. spalio 1 d. išlaikymą sudaro po 202,73 eurų per mėnesį. Vaikų išlaikymo fondas nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. O. A. naudai pervedė 6 091,50 eurų. Išlaikymo įsiskolinimas 2017 m. balandžio 1 d. yra 7 427,80 eurų. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šiai dienai nerasta. Šiai dienai A. A. nedirba, nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą (T. 1, b. l. 54-55).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M.- Vižinienė papildomai parodė, kad nuo jos paskutinės apklausos 2017 m. balandžio 21 d. A. A., jos duomenimis, nėra mokėjęs O. A. dukros išlaikymui skirtų pinigų. Iš viso O. A. buvo pervesta 5 332,50 litų iš A. A. darbovietės (duomenys neskelbtini) ir 880 litų iš UAB (duomenys neskelbtini). Šiai dienai, įskaitant 2017 m. lapkritį, A. A. įsiskolinimas O. A. sudaro 15 141,14 eurų, neatskaičius Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų lėšų. Šią sumą susidaro po 300 litų nuo išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2006 m. sausio 1 d., kuri Vyriausybės nustatyta tvarka didėjo, taikant indeksavimą. 2016 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu išlaikymas padidintas po 202,73 eurų per mėnesį (T. 1, b. l. 57).
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu O. A. parodė, kad ji ir A. A. susituokė 2003 metais, išsituokė- 2009 m. Skyrybos vyko dvejus metus. Ji daug kartų kreipėsi į teismą dėl išlaikymo. A. A. išlaikymo niekada neteikė. Vaikas gimė 2003 metais. Kol A. dirbo oficialiai, buvo pervedama tiek, kiek buvo priteista. A. išlaikymui skirtus pinigus pervedinėjo iki 2005- 2006 metų. Kai pastarasis išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini)ir įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini), mokėjo po 100 litų. UAB (duomenys neskelbtini) pirmą kartą sumokėjo 200 litų, tačiau vėliau sumažino oficialias A. pajamas, kad jai mokėtų mažiau. A. pats apie tai pasigyrė. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo pavedimu į sąskaitą. A. asmeniškai niekada nemokėjo išlaikymo vaikui. Kai buvo pradėta baudžiamoji byla, A. sumokėjo per antstolių kontorą. Kai vaikas gimė, A. pirkdavo sauskelnes ir daugiau nieko. Po to vaikas lankė darželį, ten valgė, gyveno ji pas tėvus, vaikas ten valgė. Buvo periodas, kai A. prisidėdavo prie išlaikymo, atveždavo mėsos iš kaimo, kažką pirkdavo. Tas periodas buvo pati pradžia, dar kai ji gyveno su A. kartu po skyrybų. A. pirkdavo maistą, bet tai buvo šeši buteliai alaus ir pica. A. niekada nemokėjo už butą. Vaikams yra skiriamas nemokamas maitinimas ir vaikai valgė mokykloje. Be kita ko A. dar ir vogdavo iš jos piniginės pastoviai. Ir iš vaiko A. vogdavo. A. prašydavo vaiko paskolinti sakydamas, kad grąžins daugiau, bet viską pralošdavo. A. kartais pirkdavo maistą. Ji A. pinigų niekada nematė. A. jos mama paskolino 2 000 litų, kurių pusę jis pralošė, už kitą pusę nupirko baldus. Kai vaikui buvo pusė metų, A. susirado meilužę. K. A. viską pralošė, dingo metams. 2012 m. A. atsikraustė pas ją gyventi. Ji nežino, kiek A. uždirbdavo dirbdamas taksistu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus O. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 20, 22-23), pastaroji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, parodymus ji patvirtina. Visi pinigai, kuriuos ji gavo buvo oficialiai, pervesti į sąskaitą per įmones. Dabar ji pinigus gavo per antstolį.
Ikiteisminio tyrimo metu O. A. parodė, kad 2003 m. liepos 18 d. ji susituokė su A. A.. 2003 m. lapkričio 8 d. jiems gimė duktė K. A.. 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmajame apylinkės teisme jų santuoka buvo nutraukta. Skyrybos įvyko dėl to, kad A. A. turėjo daug skolų, be to šeimos jis neišlaikė, vogdavo ir išnešdavo iš namų daiktus. Be to iš A. pažįstamų ji sužinojo, kad jis lošia kazino. 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimu dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį A. A. privalėjo mokėti 700 litų. Kol A. oficialiai dirbo, dalį pinigų dukros išlaikymui šis mokėjo, kiekvieną mėnesį po 100 litų, nors privalėjo mokėti 700 litų. Pradėjęs dirbti pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotoju A. išlaikymo nebemokėjo. Tikslios datos, kada A. A. pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, ji nežino. Dėl alimentų išieškojimo ji 2008 metais kreipėsi į antstolius ir Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą. 2016 m. rugsėjo 26 d. A. A. įsiskolinimas jų dukters Karinos išlaikymui sudarė 17 840 eurų. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte nurodyta, kad A. A. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ar jis ten tikrai gyvena, ji nežino. Kiek jai žinoma, A. A. iki šiol dirba taksi vairuotoju pagal individualią veiklą (T. 1, b. l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu O. A. papildomai parodė, kad dar iki santuokos su buvusiu vyru A. A. nutraukimo (duomenys neskelbtini) ji 2005 metais kreipėsi į Vilniaus miesto Pirmąjį apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo iš A. A. dukros Karinos išlaikymui ir teismas priteisė mokėti po 300 litų (86,89 eurų) kas mėnesį. Tuo metu A. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš šios darbovietės ji gaudavo po 300 litų, kurie jai buvo pervedami į jos banko sąskaitą, bet į kurį banką ir kurią sąskaitą, ji neatsimena, nes jis šiuo metu pakeitė sąskaitas (galėjo būti arba „SEB“ arba „DnB“ bankas). Paskui A. A. išėjo iš darbo ir pinigų jai nemokėjo. Koks liko įsiskolinimas pagal 2005 metų teismo sprendimą, ji pasakyti negali. 2009 m. birželio 2 d. buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį buvo nutraukta santuoka ir buvo priteisti alimentai po 700 litų (202,73 eurų), A. A. privalėjo mokėti kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Kol A. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), iš tos darbovietės ji kas mėnesį gaudavo ir po 300 litų (86,89 eurų), ir po 100 litų (28,96 eurų) vietoj 700 litų (202,73 eurų), o kai A. A. nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jis visiškai nustojo mokėti lėšas dukros išlaikymui. Pinigai jai buvo pervedami į „DnB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kada buvo paskutinis pervedimas, ji pasakyti negali. Be to A. A. niekaip kitaip nesirūpina savo vaiku, nedovanoja dukrai dovanų, neperka būtiniausių daiktų. Iš dukros pasakojimų ji žino, kad A. A. duoda dukrai paprašius po 10 eurų. Šiuo metu A. A. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (T. 1, b. l. 22-23).
2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. išlaikymui iki pilnametystės iš tėvo A. A. priteista mokėti 300 litų kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. sausio 1 d. ir 2 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant disponuoti šiomis lėšomis įstatyminei dukros atstovei- motinai O. A. (T. 1, b. l. 102-103).
2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. išlaikymui iki pilnametystės iš tėvo A. A. priteista mokėti 700 litų kas mėnesį (T. 1, b. l. 11-12).
Antstolės J. B. 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkyme dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad 2006 m. liepos 3 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į A. A. darbovietę- UAB „(duomenys neskelbtini), kuri išskaičiavo ir pervedė O. A. naudai 5 332,50 litų (2006 m. rugpjūčio mėn.- 2007 m. gegužės mėn.). 2007 m. birželio 15 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į II (duomenys neskelbtini), duomenų apie atliktus išskaitymus IĮ (duomenys neskelbtini)nepateikė. 2009 m. spalio 8 d. išlaikymo išieškojimas nukreiptas į UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie atliktus išskaitymus UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė. O. A. pateikė tik žemiau nurodytus duomenis apie iš UAB (duomenys neskelbtini)gautas sumas: 2009 m. gruodžio 16 d.- 80 litų, 2010 m. sausio 25 d.- 100 litų, 2010 m. kovo 5 d.- 100 litų, 2010 m. balandžio 19 d.- 100 litų, 2010 m. rugpjūčio 20 d.- 300 litų, 2010 m. spalio 12 d.- 100 litų, 2010 m. lapkričio 24 d.- 100 litų (T. 1, b. l. 29-30).
Antstolės J. B. 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkyme dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad A. A. įsiskolinimas 2017 m. gruodžio 1 d. dienai sudaro 15 141,14 eurų (neatskaičius Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų lėšų) (T. 1, b. l. 58).
Lietuvos darbo biržos pateiktoje informacijoje nurodyta, jog A. A. teritorinėse darbo biržose laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. nebuvo registruotas (T. 1, b. l. 60).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 14 d. rašto matyti, kad A. A. nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. sistemingai lankosi lošimo namuose. 2006 metais A. A. laimėjo 10 852,20 litų, 2007 metais- 29 487,08 litų, 2011 metais- 5 400 litų.
Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino, jis pralošdavo nuo 400 litų iki 20 000 litų. Iš pradžių jis pralošė savo asmeninius pinigus, paskui- iš svetimų pinigų, kuriuos gaudavo iš užsakovų.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino.
Vilniaus miesto Antrojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino.
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino, iš viso kazino jis yra pralošęs apie 800 000 litų. A. A. taip pat parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, uždirba nuo 3 000 litų iki 6 000 litų per mėnesį, jo vidutinis darbo užmokestis- apie 4 000 litų, per mėnesį jis atiduoda 1 000- 2 000 litų skolų.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino.
Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje. Minėto baudžiamojo proceso metu A. A. parodė, kad iš užsakovų gautus pinigus jis pralošdavo kazino. A. A. taip pat parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, uždirba 3 000- 3 500 litų per mėnesį.
Baudžiamoji atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą nustatyta BK 164 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-491/2005). Tokiomis svarbiomis ir minėtos pareigos nevykdymo priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis šeimoje ir pan. Tačiau, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (LAT nutartis byloje Nr. 2K-124/2008). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą. Pažymėtina tai, jog teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytų dydžių ir galimybių jam mokėti priteistas sumas klausimo teismas baudžiamojoje byloje nesprendžia, tačiau tikrina, ar kaltininko nurodytos nemokėjimo priežastys buvo objektyviai pateisinamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad, nors A. A. nepripažįsta padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, kaltinimą A. A. patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- O. A., A. M. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat antstolių patvarkymuose, Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktuose dokumentuose, taip pat teismų sprendimuose išdėstytos aplinkybės. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. A., žinodamas, jog pagal 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimą jis privalo O. A. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko K. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., išlaikymui lėšas iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokant po 300 litų (86,89 eurų), o pagal 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimą privalo O. A. naudai mokėti savo nepilnamečio vaiko K. A. išlaikymui lėšas iki dukros pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokant po 700 litų (202,73 eurų) per mėnesį iki jos pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, galėdamas tą pareigą vykdyti, šios pareigos sąmoningai nevykdė, išskyrus laikotarpius nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. balandžio 31 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., kuomet mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos, tokiu būdu jis vengė pareigos išlaikyti savo vaiką- K. A., dėl ko 2017 m. gruodžio 1 d. susidarė 15 141,14 eurų finansinis įsiskolinimas. Faktą, kad A. A. turėjo galimybę išlaikyti savo vaiką, patvirtina tai, kad A. A. lošimo namuose pralošdavo labai dideles pinigų sumas, keliasdešimt kartų viršijančias sumas, priteistas vaiko išlaikymui. Kita vertus kaip nurodė A. A. kitų baudžiamųjų procesų metu, dirbdamas taksi vairuotoju jis uždirbdavo pakankamai dideles pinigų sumas (4 000- 6 000 litų) , kurių dalį, teismo įsitikinimu, jis privalėjo skirti vaiko išlaikymui, tačiau to nedarė. Tai, kad A. A. vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, patvirtina ir faktas, kad A. A., nusipirkęs automobilį, pastarąjį tą pačią dieną perregistravo savo mamos vardu- teismo vertinimu, tokį veiksmą galėjo sąlygoti siekis tapti beturčiu ir tokiu būdu išvengti antstolių vykdomų išieškojimų. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad A. A., būdamas darbingo amžiaus, nebūdamas neįgalus, niekur nedirba ir darbo biržoje neregistruotas- teismo vertinimu, darbingo amžiaus sveikas žmogus, siekdamas tinkamai vykdyti savo turtinę prievolę išlaikyti vaiką, privalo dėti visas pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas tiek jo paties, tiek ir jo vaiko pragyvenimui, tuo tarpu A. A. veiksmai tik patvirtina jo siekį vengti pareigos išlaikyti savo vaiką.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
A. A. vengė pagal 2006 m. sausio 16 d. ir 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto Pirmojo apylinkės teismo sprendimais nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą K. A. bei mokėti lėšas pastarajai išlaikyti, taigi A. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, sudėtį.
A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Spręsdamas dėl A. A. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaip matyti iš A. A. charakterizuojančios medžiagos, šią trunkamojo pobūdžio nusikalstamą veiką A. A. darė ir būdamas teistas. A. A. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jam skirtų baudų nemoka. Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių bei sunkiančių aplinkybių, kas leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, padarymą A. A. skyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui- vieneri metai.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
A. A. ketina įsidarbinti ir mokėti vaikui išlaikymą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. A. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas trejiems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, nesilankyti azartinių lošimų vietose, per aštuoniolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 1 d., atlyginti 9 049,64 eurų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos O. A. naudai mokant po 500 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 115-117), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
A. A. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus- tęsti darbą, nesilankyti azartinių lošimų vietose, per aštuoniolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 1 d., atlyginti 9 049,64 eurų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos O. A. naudai mokant po 500 eurų.
A. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. A. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.