Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskutinį kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su teismo nustatytais įpareigojimais (bausmę atlikęs);

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – jis, 2024 m. spalio 24 d., apie 17.05 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) eismo pusės, skirtos judėti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, antra eismo juosta ir kelio ruože, kuriame įrengtas nuvažiavimas link į (duomenys neskelbtini) kaimą vedančios (duomenys neskelbtini) gatvės, persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, jis, persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, buvo neatsargus ir neužtikrino, kad tokiais veiksmais nebūtų sukliudyta kitiems eismo dalyviams, iš (duomenys neskelbtini) antros eismo juostos persirikiuodamas į tos pačios eismo krypties pirmąją juostą, skirtą išvažiuoti iš aplinkkelio judant link (duomenys neskelbtini) gatvės, sudarydamas kliūtį, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam Y. Y. vairuotam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, Y. Y. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Nori paaiškinti, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu, teisės vairuoti neturėjo, buvo sudėtingas gyvenimo etapas ir reikėjo vairuoti automobilį. Neprisimena kada ir kokiomis aplinkybėmis prarado teises. Nori papasakoti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio metu priklausė jam. 2024 m. spalio 24 d. jis važiavo namo, važiavo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės. Važiavo pirma eismo juosta. Automobilio greitis buvo labai nedidelis, maždaug 30-40 km/val., nes priekyje buvo eismo spūstis, todėl nespėdavo įsibėgėti. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, nelijo, diena buvo apniukusi. Jam važiuojant pirmąja eismo juosta, ties nusukimu, tiksliai negali nurodyti, kurioje vietoje, atsimena, kad šalia tilto, atsirado toje vietoje greitėjimo juosta. Jis toliau važiavo savo juosta, niekur nesirikiavo, neturėjo tam pagrindo. Kadangi stovėjo eismo spūstyje, mano, kad važiuodamas užvažiavo ant eismo juostos, esančios iš dešinės pusės, prie greitėjimo juostos. Negali paaiškinti, kodėl užvažiavo ant skiriamosios juostos, gal užsižiopsojo, gal reikėjo staigiau stabdyti. Kiek prisimena, išlindo ant juostos iš pradžių priekine dalimi, po to, jei gerai prisimena, išsilygino ant juostos. Tik jam užvažiavus ant juostos, po kelių sekundžių pajuto smūgį į savo automobilio dešinėje pusėje esantį priekinį sparną, dureles, veidrodėlį. Smūgis nebuvo labai stiprus. Po smūgio, priešais save jis pamatė motociklą, kuris dar pavažiavo apie 10 metrų ir nukrito ant šono ir čiuožė, apvirto. Jis iš karto įvažiavo į greitėjimo juostą, prisiparkavo dešinėje pusėje po tiltu ir išlipo motociklo vairuotojui padėti. Jis iškvietė medikus ir policiją. Visą laiką buvo šalia motociklo vairuotojo, jam padėjo, surinko jo daiktus. Nori paminėti, kad motociklo vairuotojas važiavo didesniu greičiu nei jis, tačiau prieš pat eismo įvykį, jo nematė. Mano, kad kai užvažiavo ant linijos, galėjo jį išgąsdinti, todėl motociklo vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir rėžėsi į jo automobilį. Ji labai gailisi dėl to, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl to buvo sužalotas kitas žmogus. Labai norėtų ikiteisminiame tyrime susitaikyti su nukentėjusiuoju. Nori pridurti, kad bandė nukentėjusįjį vyrą aplankyti ligoninėje, tačiau jo neįleido.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Y. Y. parodė, kad nori papasakoti, jog motociklas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2024 m. spalio 24 d., jis apie 17.00 val. važiavo iš darbo. Važiavo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Buvo susitaręs su žmona susitikti „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Tą dieną jam draugas atnešė obuolių, todėl važiavo prisikrovęs pilną kuprinę obuolių, motociklo bagažinė, taip pat, buvo pilna. Važiavo antra eismo juosta. Beveik nuo pat įvažiavimo į aplinkkelį, važiavo šalia „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, važiavo jam iš paskos. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiavo greičiau, jis atsiliko. Jam važiuojant pamatė, kad prasideda priekyje kamštis, tiek antroje, tiek trečioje eismo juostoje pradėjo stoti mašinos. Pamatė anksčiau matytą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis pradėjo lėtinti greitį, važiavo maždaug 50 km/val. greičiu. Jis (liudytojas) buvo jau maždaug 70 metrų iki posūkio į dešinę, kai nusprendė, kad suks į pirmą juostą. Pirmoji juosta buvo su posūkiu į dešinę pusę. Pagalvojo, kad važiuodamas ta juosta pasuks į dešinę, pravažiuos pro (duomenys neskelbtini) ir atvažiuos iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Taigi, likus 50 metrų iki posūkio, jis iš antros juostos pasuko į pirmą juostą. Važiavo apie 10-15 metrų pirma juosta, jam kliūčių priekyje nebuvo. Priekyje jo buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kuris važiavo antrąja juosta ir stabdė automobilį, nes kiti automobiliai prieš jį stabdė. Tuo metu, jis važiavo maždaug 5 km/val. greičiu. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas tiksliai nerodė posūkio į dešinę. Jis (liudytojas) buvo beveik privažiavęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, buvo likę apie 15 metrų iki posūkio, kai jam kelią užkirto „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jis važiavo pirmosios juostos kairiąja puse nuo juostos vidurio. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis staigiai pasuko į dešinę pusę, jo greitis buvo apie 5 km/val. Kai „(duomenys neskelbtini)“ automobilis užkišo, jis buvo išsukęs maždaug 35-40 laipsnių kampu, jis savo motociklo priekinės dalies kaire puse trenkėsi jam arba į galinį ratą, arba į dešinės pusės galines dureles. Po smūgio, jo motociklas nukrito ant kairio šono, jis nukrito ant asfalto, čiuožė asfaltu apie 5 metrus. Krito ant kairės kūno pusės. Pajuto kairėje kojoje skausmą. Prie jo iš karto priėjo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, pradėjo jį kalbinti, klausė jo iš kur atsirado, sakė, kad jis (liudytojas) sulaužė automobilio veidrodėlį. Buvo priėjusi ir moteris, sakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Vairuotojas jam padėjo, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi pagalba jį išvežė į ligoninę, kur nustatė kairiojo blauzdikaulio lūžį. Gydymą jis tęsia (duomenys neskelbtini) sveikatos centre. Gali būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jo nematė arba nepažiūrėjo į veidrodėlį. Kaip suprato kalbėdamas su „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jis jo atvažiuojant nematė.

Kelių eismo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matomos dvi susidūrusios transporto priemonės – juodos spalvos motociklas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės matoma lėtėjimo juosta ir nusukimas į (duomenys neskelbtini) viaduką. Kelias yra paskirstytas linijomis tiek punktyrine, tiek tiesia linija. Priėjus arčiau motociklo, matomi iš kairės pusės įvairūs kėbulo pažeidimai. Iš motociklo matomi išbėgę skysčiai. Motociklas turi mechaninę pavarų dėžę, kuri nustatytas ant 3 bėgio. Motociklo užvedimo srityje, matomas įstatytas motociklo raktas. Šalimais matomas stovintis sidabrinės spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus arčiau prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, matomi dešinės pusės kėbulo apgadinimai. Automobilyje yra įrengta automatinė pavarų dėžė, kurioje bėgių perjungimo svirtis yra nustatyta ant „P“ padėties. Automobilyje yra įjungtas el. rankinis stabdis. Automobilyje ir ant motociklo nėra įrengti vaizdo stebėjimo registratoriai. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. L. 2024 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 24 d., 17.11 val. dirbant kartu su vyr. patruliu E. S., maršrute šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, pranešėjas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė motociklininką. Visi vietoje. Važiuojant link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio matomi automobilio išoriniai dešinės pusės apgadinimai, apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekyje minėto automobilio, gulėjo apgadintas motociklas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jiems atvykus minėto motociklo vairuotojui Y. Y., (blaivus), greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikų brigados buvo suteikiama pirminė medicinos pagalba. Dėl patirtų sužalojimų Y. Y. buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, su GMP brigada „0846“. Eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pabendravus su „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju M. G., paaiškino, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) kelio pusės, ties nusukimu link (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., būnant automobilių spūstyje, nepastebėjo greitėjimo juosta važiavusio motociklininko, pats M. G. važiavo pirmoje eismo juostoje, galimai šiek tiek užvažiavęs ant skiriamosios punktyrinės linijos. Kai staiga, minėtas motociklas atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės šoną. Ko pasėkoje, minėto motociklo vairuotojas nukrito nuo transporto priemonės ant greitėjimo juostos. M. G. teigė, kad po susidūrimo, nedelsiant sustojo, pribėgo prie motociklininko, suteikė pagalbą bei paskambino bendruoju pagalbos numeriu – 112. Kadangi dėl sveikatos būklės Y. Y. pasiimti negalėjo, užtikrinant turto apsaugą bei eismo saugumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio sprendimu, motociklas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

2024 m. spalio 24 d. M. G. paaiškinime užfiksuota, kad jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliu, nuo (duomenys neskelbtini) kelio pusės, ties nusukimo į (duomenys neskelbtini) tiltu, kamštyje, nepastebėjo greitėjimo juosta važiavusio motociklininko. Pats važiavo pirmoje kelio juostoje, galimai šiek tiek užvažiavęs ant punktyro, skiriamo greitėjimo juostą. Motociklininkas galimai nesuvaldęs transporto priemonės, rėžėsi jam į šoną, po to parkrito greitėjimo juostoje. M. G. nedelsiant sustojo, pribėgo prie asmens suteikti jam pagalbą, iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Su visa pagarba nukentėjusiajam, pilnai savo kaltės pripažinti nenorėtų. Važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi ant kelio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, link nusukimo ant (duomenys neskelbtini) viaduko. Ant kelio matomos automobilio detalių nuolaužos. Automobilis stovi priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) viaduko nusukimo. Ant automobilio kėbulo matomi šių dalių apgadinimai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės ratas, priekinės dešinės pusės keleivio durys, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Ant priekinės keleivio sėdynės matomas padėtas vaisius (bananas). Ant galinių keleivinių sėdynių matoma juodos spalvos tašė, už jos – vienkartinės servetėlės, laikiklyje matoma 0,5 l talpos gaivųjį gėrimą, pavadinimu „GSPORT“, tarp sėdynių matoma padėta baltos spalvos plastikinis permatomas bakelis, kurio viduje mėlynos spalvos skystis. Automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, bėgių perjungimo svirtis nustatyta ant „P“. Rankinis stabdis yra elektroninis ir yra įjungtas.

Transporto priemonės – motociklo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – motociklas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Motociklas stovi ant kelio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, link nusukimo ant (duomenys neskelbtini) viaduko. Ant kelio matomos detalių nuolaužos. Motociklas stovi galine padėtimi link (duomenys neskelbtini) viaduko nusukimo. Ant motociklo matomi šių dalių apgadinimai: kairės pusės rankų apsauga: kairės pusės rankų apsauga, kairės pusės posūkis, bėgių perjungimo svirtis, kairės pusės vairuotojo kojos laikiklis, priekinė metalinė apsauga, „Makita“ dėžė, numerių laikiklis. Motocikle yra įrengta mechaninė pavarų dėžė, motociklas nustatytas ant 3 bėgio. Minėtas motociklas bei jame buvusia juodos su mėlyna spalvų „Makita“ dėže, išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

Registruotos kelių transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) išraše nurodyta, kad pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“.

Registruotos kelių transporto priemonės (mopedo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) išraše nurodyta, kad juodos spalvos mopedas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Y. Y..

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0042 išrašuose užfiksuota, kad M. G. 2024 m. spalio 24 d., 17.44 val. neblaivumas nenustatytas.

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) savininkas yra Y. Y..

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – H. G..

Kitų objektų (garso įrašų) 2025 m. sausio 31 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas. Apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 37066880566_112, skambučio pradžia_2024-10-24)”. Garso įrašo trukmė – 02.10 min. Vyras: Palaukit nejudėkit dar tiesiai. BPC: Vienas vienas du. Vyras: Sveiki, aaa greitosios reikia, čia autoįvykis įvyko, aaaa. BPC: Koks čia miestas bus? Vyras: Taip, ir policijos. Čia būtų (duomenys neskelbtini). BPC: Tiksliau maždaug ties kur. Vyras: (duomenys neskelbtini) kelias, aaa, prie posūkio link (duomenys neskelbtini), prie tilto iš karto. BPC: Taip, tuoj, minutėlę. Iš vietos gi dabar skambinat, jo? Vyras: Taip taip, taip aš čia. BPC: Taip, supratau. Tuoj minutėlę. Čia turbūt leidžiantis nuo tilto, ten kažkur maždaug, ar ne? Vyras: Jo jo, atsitrenkė čia į šitą, į... jo. BPC: Į ką atsitrenkėt? Alio, ar girdit? Vyras: Taip, tai mes laukiam tada. BPC: Sakau, į ką atsitrenkėt? Vyras: Į automobilį mano, čia... BPC: Ai, į jūsų automobilį atsitrenkė? Vyras: Aš aš, čia va, jo, niekas nepasišalino ir mes, ir mes. BPC: Žodžiu, visi vietoj ir į jūsų automobilį atsitrenkė ar į ką? Aš nelabai suprantu. Vyras: Taip taip taip, aš vietoj stoviu laukiu. BPC: O tai kam greitoji reikalinga? Vyras: Nu žmogus susižeidęs guli, motociklininkas. BPC: Tai jūs į motociklą įvažiavot, ar kaip čia įvyko? Nelabai suprantu. Kas į ką įvažiavo, galit atsakyt? Vyras: Aš važiavau keliu, atsitrenkė į veidrodėlį. Reikia skubiai greitosios, žmogus tyli, nesako nieko. BPC: Vyras, taip? Vyras: Taip, taip. BPC: Kvėpuoja jisai? Krūtinė kilnojasi pas jį ar ne? Vyras: Taip, kvėpuoja. BPC: Bet jisai nekalba, nejuda? Vyras: Ne. BPC: Jūsų vardas, pavardė? Vyras: M. G.. BPC: Kokia markė jūsų automobilio? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: Valstybinį vardais arba žodžiais pasakykit. Vyras: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ilgoji, (duomenys neskelbtini). BPC: Gerai, informuojam greitąją ir policiją, laukit.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 776/2025 (01) nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose Y. Y. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairiojo šeivikaulio tolimesniojo galo lūžis, kairiojo šokikaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti kieto budo daikto ar kieto buko paviršiaus poveikyje, galimai užduotyje nurodytomis ir medicininiuose dokumentuose patikslintomis aplinkybėmis: „Motociklininkas, po susidūrimo su automobiliu slydo su motociklu ant kairio šono (stipriai prispaudė kairę koją) ir laiku (2024 m. spalio 24 d.). Šeivikaulio lūžis ir šokikaulio išnirimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė ilgiau nei 10 dienų. Odos nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vairuotojų registro įrašo peržiūros išraše nurodyta, kad M. G. 2017 m. balandžio 27 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01025231 yra negaliojantis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomas ir įvertinamas ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474/2011).

Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Kelių eismo taisyklių 12 punkte nurodytus atvejus.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. spalio 24 d. jis važiavo (duomenys neskelbtini) iš Perkūnkiemio pusės į namus. Važiavo pirma eismo juosta. Automobilio greitis buvo nedidelis, maždaug 30-40 km/val., nes priekyje buvo automobilių spūstis. Jam važiuojant pirmąja eismo juosta, ties nusukimu, atsimena, kad šalia tilto, atsirado automobilių greitėjimo juosta. Kadangi stovėjo automobilių spūstyje, manė, kad važiuodamas užvažiavo ant eismo juostos, esančios iš dešinės pusės, prie automobilių greitėjimo juostos. Jis išlindo ant juostos iš pradžių priekine dalimi, po to, jei gerai prisimena, išsilygino ant juostos. Tik jam užvažiavus ant skiriamosios juostos, po kelių sekundžių, pajuto smūgį į savo automobilio dešinėje pusėje esantį priekinį sparną, dureles, veidrodėlį. Smūgis nebuvo labai stiprus. Po smūgio, priešais save, jis pamatė motociklą, kuris dar pavažiavo apie 10 metrų ir nukrito ant šono, apvirto bei čiuožė. Mano, kad kai užvažiavo ant linijos, galėjo motociklo vairuotoją išgąsdinti, todėl jis nesuvaldė transporto priemonės ir rėžėsi į jo automobilį. Kartu kaltinamasis neginčijo, kad vairuodamas automobilį, neturėjo teisės vairuoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas eismo motociklą vairavęs ir įvykio metu nukentėjęs Y. Y. parodė, kad 2024 m. spalio 24 d., apie 17.00 val. jis važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės, antrąja eismo juosta. Beveik nuo pat įvažiavimo į aplinkkelį, važiavo iš paskos automobilio „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiavo greičiau, o jis atsiliko. Bevažiuojant pamatė, kad priekyje automobilių spūstis, tiek antroje, tiek ir trečioje eismo juostoje pradėjo stoti automobiliai, tada pamatė ir anksčiau matytą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis pradėjo lėtinti greitį ir važiavo maždaug 50 km/val. greičiu. Y. Y. buvo maždaug 70 metrų atstumu iki posūkio į dešinę, kai nusprendė, kad suks į pirmą eismo juostą. Likus 50 metrų iki posūkio, jis iš antros juostos pasuko į pirmą juostą. Priekyje jo važiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kuris važiavo antrąja eismo juosta ir stabdė automobilį, kadangi kiti automobiliai priešais jį, taip pat stabdė. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas nerodė posūkio į dešinę, o jis buvo jau beveik privažiavęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, jam iki posūkio buvo likę apie 15 metrų, kai jam kelią užkirto minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis staigiai pasuko į dešinę pusę, o jis buvo pasukęs maždaug 35-40 laipsnių kampu, po ko motociklo priekinės dalies kaire puse trenkėsi į „(duomenys neskelbtini)“ automobilio arba galinį ratą, arba į dešinės pusės galines dureles. Po smūgio jo motociklas nukrito ant kairiojo šono, o jis pats nukrito ant asfalto bei čiuožė asfaltu apie 5 metrus, krito ant kairės kūno pusės, ko pasėkoje, pajuto kairėje kojoje skausmą. Netrukus prie jo priėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, pradėjo jį kalbinti, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi pagalba jį išvežė į ligoninę, kur nustatė kairiojo blauzdikaulio lūžį. Faktą, kad būtent kaltinamojo M. G. veiksmai turėjo įtakos įvykusiam eismo įvykiui patvirtina ne tik pirmiau aptarti, tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir Kelių eismo įvykio vietos 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokolas, iš kurio, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje susidūrė dvi transporto priemonės, t. y. motociklas bei lengvasis automobilis. Be kita ko, tai patvirtina ir detalizuoti transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokoluose. Galiausiai faktą, kad aptariamo eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta Y. Y. sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G. 776/2025 (01), kurioje nustatyti konkretūs nukentėjusiojo Y. Y. sužalojimai. Minėtame procesiniame dokumente neginčijamai konstatuota, kad pastarajam nustatyta – odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairiojo šeivikaulio tolimesniojo galo lūžis, kairiojo šokikaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti kieto budo daikto ar kieto buko paviršiaus poveikyje, galimai užduotyje nurodytomis ir medicininiuose dokumentuose patikslintomis aplinkybėmis: „Motociklininkas, po susidūrimo su automobiliu slydo su motociklu ant kairio šono (stipriai prispaudė kairę koją) ir laiku (2024 m. spalio 24 d.). Šeivikaulio lūžis ir šokikaulio išnirimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė ilgiau nei 10 dienų. Odos nubrozdinimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Ikiteisminio tyrimo metu, paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. taip pat ir nukentėjusiajam Y. Y. elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pastarasis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Y. Y. prašymų ir papildymų dėl proceso užbaigimo priimant teismo baudžiamąjį įsakymą nepareiškė.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

M. G. dėl neatsargumo padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančio 2025 m. birželio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis M. G. iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio buvo teistas du kartus, teistumas išnykęs, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar (ir) teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš byloje esančio 2025 m. balandžio 15 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per trejų metų laikotarpį kaltinamasis administracine tvarka baustas buvo 6 kartus, didžiąją dalį, t. y. 4 kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės, dalį paskirtų baudų sumokėjęs. M. G. nuo 2023 m, gegužės 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dalis paskirtų baudų sumokėtos, dirbantis) teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta M. G. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro siūlomą 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir M. G. paskiriant 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Kaltinamasis, pastarajam pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprašė nustatyti ilgesnį terminą skiriamos baudos sumokėjimui, todėl Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, M. G. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga, proporcinga ir teisinga skirtinos baudos sumokėjimui nustatyti bendrąjį – 2 mėnesių terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėtame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos numato pareigą Teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl, sprendžiant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise, Teismas skirdamas bausmę, turi įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti į šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui bei nusikalstamų padarinių sukėlimui.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, taip pat apgadintos dvi transporto priemonės. Pažymėtina, jog minėto nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas, kadangi persirikiuodamas į kitą eismo juostą, nepraleido ta juosta važiavusio motociklo vairuotojo, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Be kita ko, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teises. Kita vertus, pastarasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamojo M. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, tiek jo asmenybę, taip pat jų vertinimui aktualią teismų praktiką, pripažintina, kad pastarajam tikslinga skirti 1 metų ir 6 mėnesių trukmės BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų, taip pat, nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, byloje esantis garso įrašas su bylai reikšmingais duomenimis, paliktini saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

Paskirti M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. garso įrašą, palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį e1-2903-1170/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.