Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. birželio 1 d., apie 19.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą grindų šepečio medinio koto galu įdurdamas E. A. į apatinę nugaros dalį bei vieną kartą grindų šepečio mediniu kotu trenkdamas jai į nugaros sritį, sukėlė E. A.fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. K. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena tėvui priklausančiame name, viename trobos gale jis, kitame – tėvas. Tą vakarą ėjo pas tėvą, tačiau jo nebuvo. Susitiko tėvo seserį E., kuri keletą dienų viešėjo pas tėvą. Buvo išgėręs, su tėvo seserimi konfliktuodavo, nes ji yra ūmaus būdo, ir tą vakarą teta pradėjo jam dėl kažko priekaištauti, todėl jis paėmė virtuvėje buvusį šepetį, vieną kartą sudavė ir vieną kartą įdūrė jai į nugarą šepečio kotu. Tetos atsiprašė, su ja susitaikė, ji jokių pretenzijų nebeturi. Žino, kad taip elgtis negalima, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Padarė tinkamas išvadas, taip daugiau nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo nukentėjusiosios E. A. ir liudytojo A. K. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kelias dienas svečiavosi brolio A. K. namuose (duomenys neskelbtini). Tą vakarą ji buvo namuose, duris buvo užsirakinusi, nes brolio sūnus V. K., gyvenantis tame pačiame name, buvo girtas. Jis jau keletą dienų kartu su sugyventine girtuokliavo. Sūnėnas prieš tai, jai būnant kieme ir lesinant vištas, prie jos priekabiavo. Apie 19.30 val. V. K. įpuolė, pradėjo keiktis, stipriai ją pastūmė į kriauklę, lakstė po kambarius, ieškodamas tėvo, tačiau jo neradęs, eidamas pro šalį, pagriebė buvusį šepetį ir jo kotu vieną kartą jai trenkė ir vieną kartą dūrė į apatinę nugaros dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį juto tris dienas. Išbėgdamas, dar ją apspjovė. Sūnėnas smurtauja ne pirmą kartą, tačiau iki šiol ji į policiją nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 8-17, 30-33, 36-38).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2022 m. birželio 1 d. jam paskambino sesuo E. A., verkdamas pradėjo sakyti, kad prieš ją smurtavo jo sūnus V. K.. Nusprendęs, kad tokių V. veiksmų negalima toleruoti, paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė pareigūnus, grįžo pats į namus, o netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykusiems pareigūnams sesuo papasakojo visas konflikto su V. aplinkybes. Išvykus pareigūnams, sesuo jam pasakojo, kad V. jai įdūrė šepečio kotu į nugarą, ir vieną kartą trenkė per nugarą kotu. E. skundėsi nugaros skausmais. Sūnus yra konfliktiško būdo, viskam nori vadovauti, nelinkęs nusileisti, greitai supyksta, o pavartojęs alkoholio kartais būna ir agresyvus, todėl ir jis stengiasi jam nesirodyti (b. l. 51-54).

2022 m. birželio 1 d. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. A. parodė, jog tą vakarą ji buvo savo brolio A. K. namuose, duris buvo užsirakinusi, nes namuose buvo girtas V. K., kuris jai prieš tai būnant kieme prie jos priekabiavo. Apie 19.30 val. pradėjo brautis V. K., ieškodamas tėvo, stipriai patraukė užrakintas duris ir jas atidarė. Įbėgęs į vidų, pradėjo keiktis, nuėjo į kambarį, tačiau tėvo nerado, todėl eidamas pro šalį, pagriebė buvusį šepetį ir juo vieną kartą jai trenkė ir vieną kartą dūrė į apatinę nugaros dalį , taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Išbėgdamas, dar ją apspjovė. Sūnėnas smurtauja ne pirmą kartą, tačiau iki šiol ji į policiją nesikreipė. Civilinio ieškinio nepageidauja teikti (b. l. 8-17).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kambariai tvarkingi, grumtynių pėdsakų nestebima (b. l. 20-27).

Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota nukentėjusiosios E. A. kūno vizuali apžiūra. Sužalojimų nestebima, drabužiai nesuplėšyti (b. l. 55-60).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokole konstatuota, jog kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. birželio1 d., 10.00 val. (b. l. 106-107), 2022 m. birželio 2 d. Nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nurodyta, kad kaltinamasis V. K. paleistas paleistas į laisvę 2022 m. birželio 2 d. 15.40 val. (b. l. 108-109).

2022 m. birželio 6 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-111).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 9 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog advokato Vilmanto Poškaus suteiktos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam V. K. išlaidos sudaro 137,01 Eur (b. l. 134).

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – vieną kartą šepečiu sudavus nukentėjusiąjai E. A. ir vieną kartą šepečio kotu jai įdūrus į apatinę nugaros dalį. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo parodymai, o taip pat liudytojo A. K. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nors byloje esančioje fotolentelėje nestebima matomų sužalojimų, tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad dėl smūgio šepečio kotu ir įdūrimo juo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris nepraėjo keletą dienų. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog visiems žinoma, kad nugaros apačia yra itin skausminga vieta senyvo amžiaus žmonėms.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta garbaus senyvo amžiaus giminaitės atžvilgiu, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą – per bausmės atlikimo laiką 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 1, 2 punktas).

Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad Valstybės patirtos proceso išlaidos gali būti atlyginamos, jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 ir kt.).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamajam gynybą užtikrino advokatas Vilmantas Poškus. 2022 m. birželio 9 d. pažymoje nurodyta, jog advokato suteiktos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam V. K. išlaidos sudaro 137,01 Eur (b. l. 134). Teismas pripažįsta, kad išlaidos susidarė dėl jo teisei priešingo elgesio, jis pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, todėl teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškotina 137,01 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. K. informuotinas, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313, 432 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 1 d., 10.00 val., iki 2022 m. birželio 2 d., 15.40 val. – 2 (dvi dienas), BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu pakeistas 4 (keturiomis) laisvės apribojimo dinomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo dienos.

Priteisti iš V. K. 137,01 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų 01 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas Valstybės naudai už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, užtikrinant gynybą.

Kaltinamąjį V. K. informuoti, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti V. K., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.