Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, teisės normos, kurios pagrindu atsisakyta išduoti nacionalinę daugiakartinę vizą, specifika ta, kad joje įtvirtinta tiesioginė normos taikymo sąlyga, kuri nėra pakankamai detali ir išsami. Sąlygos nėra aiškiai suformuluotos, kiekvienu konkrečiu atveju jas savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pažymi, kad nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos ir aplinkybės yra, bet būtina jas nustatyti, konkrečiai įvardyti ir įvertinti.

Nurodo, kad atsakovui pateikti dokumentai yra patikimi ir buvimo tikslus pagrindžiantys įrodymai. Bendrovė veiklą vykdo nuo 2018 m. pradžios.

Pažymi, kad dauguma Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrovių neturi įdarbintų buhalterių, o naudojasi buhalterines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tai teisėta. Be to, priimant dokumentus iš užsienio piliečio, pareigūnė nepareikalavo papildomų dokumentų, tarp jų ir buhalterinės sutarties, nes oficialiai pateiktame Migracijos departamento sąraše nėra išskirtas reikalavimas teikti Buhalterinių paslaugų sutartį. Nors dokumentų teikimo dieną pareiškėjas su savimi turėjo atsinešęs sutartį su įmone, kuri teikia buhalterines paslaugas, o jos darbuotoja I. S. parengė tarpinę ataskaitą UAB „Bamas“, tačiau šių dokumentų nepateikė.

Pažymi, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus nėra imperatyvu įtvirtinta akcijų pirkimo/pardavimo forma. Šalys laisva valia gali įtvirtinti sandorio formą. Todėl remiantis vien sandorio sąlyga ir forma, negalima jos laikyti neskaidria ar keliančia įtarimų dėl jos pardavėjo ir/ar įgijėjo tikrųjų ketinimų.

Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą vadovavosi asmeninėmis prielaidomis ar rekomendacijomis, bet pagrįstų faktų ir/ar aplinkybių nėra detaliai nustatęs, įvertinęs ir/ar išdėstęs Sprendime. Bet kokie sprendimai, taip pat ir atsisakymas išduoti daugiakartę nacionalinę vizą, priimti kompetentingos institucijos, turėtų būti priimami remiantis turima informacija ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, o atsisakymo išduoti vizą priežastys jį gavusiam asmeniui turi būti aiškios ir suprantamos.

Pažymi, kad Migracijos departamentas savo sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymą išduoti nacionalinę vizą, t. y., kad tiek šiam pareiškėjui, tiek ir kitiems užsienio piliečiams naudojamas toks pats neišsamus bei nepagrįstas argumentavimas. Tai leidžia manyti, kad institucija neatlieka savo pareigų tinkamai, užtikrinant išsamų, korektišką bei realų informacijos rinkimą bei pateikimą.

Nurodo, kad Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje įvardinta diskrecija nėra absoliuti. Taigi, turi būti įrodyta pakankama priežastis abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis.

Užsienietis, prašęs išduoti vizą, turi teisę žinoti, kokiu pagrindu ji nebuvo išduota, tam, kad turėtų galimybę tokį sprendimą ginčyti ir išsaugotų lygiavertę teisinio rungimosi galimybę. Konkrečiu atveju, viešojo administravimo subjektas neįvardino konkrečių aplinkybių pareiškėjui, o tik pasiūlė ginčyti sprendimą ir tokiu būdu sužinoti atsisakymo aplinkybes.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokie sprendimai diskredituoja gerą, žmonėms tarnaujančio, viešojo administravimo subjekto vardą. Taip pat sukuria sąlygas, kurios tiesiogiai užsieniečiams apsunkina jų teisių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, įrodinėjant ir/ar teisiniu būdu rungiantis su institucija (-omis).

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas nėra teisingas, taip pat neparemtas protingumo kriterijais, nes atvykimo tikslas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla - valdyti ir dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje Bendrovėje, tačiau, pareiškėjo manymu, institucija nekompetentingai bei neobjektyviai įvertino visą aplinkybių daugėtą ir situaciją, priimdama Sprendimą atsisakyti išduoti daugiakartę nacionalinę vizą, todėl Sprendimą laiko nepagrįstu (b. 1. 1–4).

- nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus dokumentus (akcijų prikimo

- pardavimo sutartis) ir Migracijos departamento turimus duomenis, A. J. yra įgijęs 100 vnt. UAB „Bamas“ akcijų, kai vienos akcijos vertė yra 25 eurai, o už visas Bendrovės akcijas užsieniečio sumokėta suma sudarė 2 500 eurų, taigi pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo.

Nurodo, kad iš pareiškėjo ir kito įmonės akcininko A. O. pateiktų UAB „Bamas“ 2018 m. sausio 25 d. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad šiuos dokumentus, be Bendrovės direktoriaus A. O., kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė I. S.. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Bamas“ įdarbintų darbuotojų nuo Bendrovės įsteigimo nebuvo ir šiuo metu nėra, minėtuose dokumentuose nenurodyta, jog L Sankovskaja yra kitos įmonės darbuotoja. Be to, palyginus I. S. parašą su kitų įmonių (UAB „21 tinklo srautas“, UAB „Greitas krovinys“, UAB „Voksa“, UAB „Remesis“, UAB „Signimus“, UAB „Fimida“, UAB „Niplis“), kurių akcininkai ir direktoriai taip pat teikė prašymus dėl nacionalinių vizų išdavimo, balansais bei pelno (nuostolių) ataskaitomis (šiuos dokumentus taip pat kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė I. S.), akivaizdžiai matyti, kad dokumentuose yra visiškai skirtingi, tariamai L Sankovskajos, parašai.

Pažymi, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo (pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų į akcijas), kiti pareiškėjo atžvilgiu ištirti duomenys buvo įvertinti duomenų visumoje priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo Migracijos departamentas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį pratęsė. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3009-624/2017).

Nurodo, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime), todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas prielaidomis. Ginčijame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo (b. 1. 19–23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoj a:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. (15/4- 1)171-316 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui A. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. Migracijos departamentui per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kaip UAB „Bamas“ akcininkui, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IV- 899/V-330, 70.10 papunktį (b. 1. 30-33).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1,2 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, kadangi užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą (b. 1. 24–27).

Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurioje bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jei norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Bamas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. sausio 9 d. adresu (duomenys neskelbtini) Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų, nuo 2018 m. sausio 15 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas A. O.. Bendrovės steigėja – UAB „C. S.“, kurios direktorius – Lietuvos Respublikos pilietis M. M. - nuo įmonės įsteigimo iki 2018 m. sausio 15 d. buvo UAB „Bamas“ direktoriumi (b. 1. 75–87). Migracijos departamento duomenimis, M. M. tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamą įmonę šiuo adresu steigia juridinius asmenis bei tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Nors Migracijos departamentas nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šia informacija.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) registruota 17,17 kv. m. negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „C. S.“, be to, nuo 2013 m. vasario mėn. dviem Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims panaudos sutartimi suteikta naudotis neterminuotam laikotarpiui bei nuomos sutartimi išnuomota neterminuotam laikotarpiui (b. 1. 88–89). Teismo vertinimu, negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti.

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, kaip UAB „Bamas“ akcininkas (b. 1. 94-95), pateikė penkias (2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. sausio 15 d.) UAB „Bamas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kiekviena sutartimi įgydamas po 20 vnt. Bendrovės akcijų, vienos akcijos vertė - 25 eurai, visų sutartimis bendrai įgytų akcijų kaina yra 2 500 eurų (b. 1. 40–59). Šio sutartys buvo sudarytos kiekvieną iš eilės einančią darbo dieną vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25% įmonės akcijų.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai. Iš pateiktų UAB „Bamas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių (b. 1. 40–59) sudarymo datų, galima daryti išvadą, kad sudarant ne vieną, o kelias Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos notarinės sandorio formos. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo skaidrumo ir sąžiningumo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai), ?statinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (ABĮ 38 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų UAB „Bamas“ balansų nustatyta, kad Bendrovės nuosavą kapitalą sudarė 29 654 eurai, iš kurių 2 500 eurų yra įstatinis (pasirašytasis) kapitalas ir 27 154 eurai - nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (b. 1. 98–100). Įvertinus pareiškėjo pateiktas akcijų prikimo-pardavimo sutartis, darytina išvada, kad pareiškėjas yra įgijęs 100 vnt. UAB „Bamas“ akcijų, kai vienos akcijos vertė yra 25 eurai, o už visas Bendrovės akcijas sumokėta suma sudaro 2 500 eurų. Vadinasi, pareiškėjas nėra investavęs ne mažiau kaip 14 000 eurų, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodyto nacionalinės vizos išdavimo pagrindo.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. duomenimis UAB „Bamas“ įdarbintų darbuotojų nėra (b. 1. 96). Tačiau iš UAB „Bamas“ 2018-01-25 balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad šiuos dokumentus, be Bendrovės direktoriaus A. O., kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė I. S. (b. 1. 98-100), nors kaip jau buvo minėta 2018 m. birželio 8 d. duomenimis UAB „Bamas“ įdarbintų darbuotojų nebuvo ir nėra (b. 1. 96). Be to, palyginus atsakovo pateiktus kitų įmonių (UAB „21 tinklo srautas“, UAB „Greitas krovinys“, UAB „Voksa“, UAB „Remesis“, UAB „Signimus“, UAB „Fimida“, UAB „Niplis“), balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriuos kaip buhalterė ir vyr. buhalterė pasirašė I. S., akivaizdžiai matyti, kad dokumentuose yra visiškai skirtingi, tariamai L Sankovskajos, parašai (b. 1. 101-127). Pareiškėjas skunde teigė, kad dokumentų teikimo dieną pareiškėjas su savimi turėjo atsinešęs sutartį su įmone, kuri teikia buhalterines paslaugas, o jos darbuotoja I. S. parengė tarpinę ataskaitą UAB „Bamas“, tačiau šių dokumentų nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė sutarties su įmone, kuri teikia buhalterines paslaugas, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas vizos gavimo pagrindas yra formalus. Pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, kadangi pareiškėjo pateikti su UAB „Bamas“ susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia pagrįstų įtarimų, kad dokumentai buvo teikiami siekiant tik atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus vizai gauti, o tai sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos, tarp kurių ir numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Kadangi pareiškėjas nurodyto tikslo ir sąlygų nepagrindė, vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Dėl terminų ginčijamam Sprendimui priimti, pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimus, tuo labiau, kad ginčijamo Sprendimo priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjo pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas neprašė papildomos dokumentacijos dėl veiklos ir buvimo tikslų. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė jam išduoti vizą. Įvertinus skundžiamą Sprendimą VAI 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (b. 1. 23), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAI 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip įmonės akcininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar pasitelkiant atstovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 1 d. sprendimą Vau de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Heile prieš Suomiją', LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3 5 5 5/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (15/4-1)171-316 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui A. J.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. (A. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.