- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2SA-161-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12490-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto
- Suinteresuotas asmuo
- RUAB ,,Remada“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą dėl antstolės P. K. 2012-12-05 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Reg. Nr. 2-P-13925 vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/03912; suinteresuotas asmuo RUAB ,,Remada“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas su 2012-12-06 skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2012-12-05 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Reg. Nr. 2-P-13925 vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/03912.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi (b.l. 28-32) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad 2012-11-05 raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui buvo įteiktas 2012-11-14 (v.b.l. 32). Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2012-11-22 Lietuvos Aukščiausiajame teisme buvo gautas pareiškėjo kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1928-275/2012, apie kurį antstolė faksu buvo informuota 2012-11-23 (v. b. l. 33). Iš vykdomosios bylos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-26 nutartimi kasacinį skundą priimti atsisakė ir nutartimi grąžino jį pareiškėjui (v. b. l. 29-40). Minėta nutartis pareiškėjui įteikta 2012-11-30 (v. b. l. 41). Nurodė, kad kasacinio skundo padavimas bei vėlesnis šio skundo priėmimas patys savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Taip pat nurodė, kad tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų pagrindu nustatytas minimalus antstolio atlyginimas už vykdomosios bylos įvykdymą nevertintinas kaip pažeidžiantis skolininko teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus universiteto onkologijos institutas atskiruoju skundu (b.l. 36-40) prašo panaikinti 2013-01-08 dienos nutartį ir priimti naują sprendimą Pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodo, kad antstolė į pareiškėjo prašymą visiškai neatsižvelgė ir nelaukdama teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, sekančią dieną nurašė lėšas. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jų pritaikyti nebebuvo galimybės, nes lėšos jau buvo nurašytos. Nurodo, kad Institutas pasinaudojo savo teise į kasaciją, todėl buvo ruošiamas ir pateiktas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-10-11 nutarties civ. byloje Nr. 2A-1928-275/2012. Apie tokius Instituto veiksmus buvo informuotas ir antstolis. Nurodo, kad teismas klausimą dėl pokalbio su antstoliu apie kasaciją buvimo privalėjo išnagrinėti plačiau, ne tik remtis formaliomis įstatymo nuostatomis. Nurodė, kad kasacinio skundo patenkinimo atveju pareiškėjui sumokėtų sumų susigrąžinimas iš RUAB „Remada“ taptų ypač komplikuotas ir galimai netgi neįmanomas, nes RUAB „Remada“ tikėtina imtųsi veiksmų paslėpti, išleisti gautą sumą arba jo gautos lėšos būtų nuskaitytos už skolinius įsipareigojimus Valstybiniam socialiniam draudimui arba kitiems RUAB „Remada“ kreditoriams, todėl nepagrįstai būtų pažeisti Pareiškėjo interesai, kuriuos antstolis būdamas valstybės tarnautoju turi betarpiškai ginti. Nurodo, kad savo veiksmais antstolis būdamas valstybės tarnautoju visų pirma turėtų paisyti viešojo intereso gynimo, o ne asmeninės gerovės siekdamas pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Susipažinęs su pateiktu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo veiksmus, kuriais teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas buvo pateikęs kasacinį skundą ir apie tai informavęs antstolį, kas jo manymu, yra pagrindas stabdyti išieškojimą. Tačiau su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai nurodė, kad kasacinio skundo padavimas bei vėlesnis šio skundo priėmimas patys savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. CPK 18 str. numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolis veiksmus vykdomojoje byloje vykdo pagal įsiteisėjusį sprendimą, kurio pagrindu 2012-10-22 yra išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12909-599/2011. Kasacine tvarka yra peržiūrimi tik įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys (CPK 340 str.), t.y. minėti sprendimai ar nutartys jau yra vykdytini. CPK 363 str. 1 d. numato, kad kasacinis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Taigi, tik priėmus apelianto kasacinį skundą ir kasaciniam teismui priėmus aukščiau minimą apeliantui palankų sprendimą dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, antstolio veiksmai vykdant įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą būtų pripažinti kaip neteisėti ir pažeidžiantys apelianto teises. Tačiau šiuo atveju, apelianto kasacinis skundas net nebuvo priimtas, todėl jis neįgijo teisės pasinaudoti minėtomis priemonėmis siekdamas sustabdyti vykdymo veiksmus.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.