Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-15-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-15-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16648-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-15-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16648-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. G. nepilnamečio vaiko J. G. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo R. G. tėvo valdžią dukters J. G. atžvilgiu; nustatė, kad R. G. su dukra J. G. gali matytis ir kitaip bendrauti tik dalyvaujant šio vaiko atstovui pagal įstatymą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą, konstatavęs, jog ieškovė neturi teisės pateikti apeliacinio skundo, nes neturi teisinio išsilavinimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-401-221/2018, išnagrinėjęs ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė ieškovės J. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovę įpareigojo per 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti advokato surašytą ir advokato pasirašytą apeliacinį skundą.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės J. G. pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes vadovaujantis nurodyta teisės norma apeliacinį skundą turi surašyti advokatas. Teismas nustatė, kad apeliacinį skundą surašė pati ieškovė, kad ieškovė neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl surašyti apeliacinio skundo ir jo pateikti teismui ieškovė neturi teisės.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti jos apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, kad ji neturi finansinių galimybių pasinaudoti advokato paslaugomis, tokiu būdu priimta nutartis pažeidžia apeliantės teises kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2S-702-896/2018 (dabartinis Nr. e2S-15-896/2019) nagrinėjimą pagal ieškovės (apeliantės) J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23617-950/2017 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo (civilinės bylos Nr. 2-2315-861/2017) prašymas Nr. 1B-4/2018 ir priimtas nutarimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo (civilinės bylos Nr. 2-2315-861/2017) prašymą Nr. 1B-4/2018 ir priėmė nutarimą.

10. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2S-702-896/2018 (dabartinis Nr. e2S-15-896/2019) nagrinėjimas pagal ieškovės (apeliantės) J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23617-950/2017 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atnaujintas.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies taikymo

11. CPK 306 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

12. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 306 straipsnio 3 dalies norma ir skundžiama nutartimi apeliantei nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – pateikti advokato surašytą ir advokato pasirašytą apeliacinį skundą.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčijama CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo savo byloje pats negali surašyti apeliacinio skundo ir privalo kreiptis į advokatą bei už jo paslaugas mokėti savo lėšomis, yra nustatyta tokia teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga; dėl šios pareigos daliai asmenų (ypač tiems, kurie pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) neturi teisės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, inter alia (be kita ko) dėl to, kad jų turtas ir metinės pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti) kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tampa itin sunku, inter alia dėl patiriamos atitinkamos finansinės naštos, o kai kuriais atvejais tampa neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, esanti neatsiejama teisės kreiptis į teismą dalimi, yra neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais yra paneigiama pačios teisės esmė; tokiu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieštaraujantys Konstitucijai teisės aktai negali būti taikomi nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. jie netaikomi nuo jo paskelbimo momento, toks netaikymas nukreipiamas į ateitį. Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarime yra aiškiai pasakyta, kad pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktas nebegalės būti taikomas, taigi konstatuojamas Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimas į ateitį.

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus pagal tuo metu galiojančią teisę, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą (taikomas principas lex retro non agit, reiškiantis, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas) bei teisingumo ir sąžiningumo principus, apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika