Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjo A. Ž. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2025 m. kovo 12 d. gautas pareiškėjo A. Ž. skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma iš atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. įstatyme įtvirtinta ne tik konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, bet ir pareiga šią teisę įgyventi įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nurodo, jog 2025 m. vasario 6 d. Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito metu Elektrėnuose susitiko su gyventojais. Susitikimo metu pareiškėjas kreipėsi į Prezidentą su klausimu dėl valstybės korupcijos ir bandė asmeniškai įteikti skundą, tačiau Prezidentas atsisakė priimti skundą ir neatsakė į klausimą, dėl ko pareiškėjas pasijuto pažemintas viešai. Vėliau, 2025 m. kovo 6 d., pareiškėjas gavo Prezidento kanceliarijos atsakymą, kuriame, jo nuomone, nebuvo atsakyta į esminį klausimą. Pareiškėjas teigia, kad Prezidentas galimai žino apie jo skunde nurodytas problemas, tačiau tyčia nesiima veiksmų, taip pažeisdamas Konstituciją ir etikos normas, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, jog Prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis Konstitucijoje jam priskirtas funkcijas, tarp jų – atstovauti valstybei, spręsti tam tikrus tarptautinius ir vidaus politikos klausimus, taip pat atlikti kitas Konstitucijoje numatytas išimtines pareigas. Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu. Kadangi Prezidentas pagal Konstituciją ir kitus įstatymus nėra viešojo administravimo subjektas bendrąja prasme, jis nelaikytinas ir valstybės institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, kai atliekamos su Konstitucine veikla susijusios funkcijos.

Teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai neteisėtų Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmų ar neveikimo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi dėl Prezidento, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, veiksmų ir neveikimo, jo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad Prezidentas, vykdydamas Konstitucijoje jam pavestas funkcijas, veikia kaip savarankiška valstybės valdžios institucija, kurios veikla pirmiausia grindžiama Konstitucijos nuostatomis, o ne viešojo administravimo principais. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ prasme. Prezidentas nėra viešojo administravimo subjektas, kuris pagal įstatymus privalėtų spręsti individualias administracines bylas ar priimti konkrečius administracinius sprendimus asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Prezidento atsisakymas susitikimo su gyventojais metu priimti skundą ar atsakyti į pateiktą klausimą, taip pat Prezidento kanceliarijos pateiktas atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjui išaiškintina, kad atsakomybė už žalą, jeigu būtų nustatyta jos atsiradimo pagrindų, galėtų būti kildinama tik pagal CK 6.271 straipsnį, o tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Taigi, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. Ž. skundą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.