Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4173-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
A6.-4173-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03406-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
D. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑4173-1011/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03406-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei O. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., būdamas UAB „C“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nes: 2018-12-03 išsimokėjo sau 13 500 Eur, tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 5 747,98 Eur; 2018-12-10 išsimokėjo 20 00 Eur, tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 86,72 Eur; 2019-01-07 išsimokėjo 20 090 EE, tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 192,56 Eur.

Tokiais veiksmais D. P. pažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. 1 d. nuostatas bei padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu D. P. paaiškino, kad bendrovės direktoriumi yra jau apie 10 metų. Bendrovės veikloje buvo vystomas sporto komplekso projektas, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypas, kurį nuomojo iš valstybės, priklauso lenkų buvusiam kaimui. Projektas sužlugo, nes restitucijos tvarka sklypas buvo grąžintas buvusiems savininkams; Bendrovei iškilo finansinių nesklandumų. Tada jis pardavė dalį turto, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Paaiškino, kad jam buvo žinoma Bendrovės finansinė padėtis, taip pat tai, jog buvo apskaičiuota mokėtina PVM nepriemoka. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį Bendrovė turėjo piniginių įplaukų, kurių dalį jis skyrė visiems mokesčiams pilnai susimokėti ir 2018-12-04 buvo padengta visa iki tol skola biudžetui. Buvo įsitikinęs, kad biudžetui nėra skolingas. Taip pat buvo sumokėti visi mokesčiai ir už 2019 m. sausio mėnesį. Tačiau dabar Bendrovė iš tikrųjų yra skolinga valstybės biudžetui, areštuotas automobilis, kuris bus pardavinėjamas. Pats jis ieško finansinių galimybių susimokėti visus įsiskolinimus, taip pat siekia susigrąžinti pačios Bendrovės kitai įmonei paskolintus pinigus. Tačiau mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytos nepriemoka 2019-07-24 diena buvo susidariusi jau po 2018-12-03, 2018-12-10 ir 2019-01-07 piniginių lėšų išsimokėjimo. Bendrovei dabar finansiškai sunkus laikotarpis. Pabrėžė, kad pats jaučiasi ir taip nubaustas – per antstolius moka įvairius įsiskolinimus. Prašė teismo skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš 2018-12-10 įsiskolinimo balanso matyti, kad mokestinė nepriemoka ženkliai sumažėjo, tačiau 2018-12-03 įvykdyto pinigų išsimokėjimo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 5 747 Eur. Visgi ir 2018-12-10 Bendrovė turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs. Mano, kad 2018 m. gruodžio mėn. nepriemoka atsirado už ankstesnius laikotarpius, galimai tikslinant deklaracijas. Mokesčių mokėtojas turi teisę tikslinti PVM deklaracijas už einamuosius ir praėjusius penkerius metus. Tai tikėtina, kad gruodžio mėn. buvo pateikta patikslinta deklaracija. Kiekvieną dieną mokestinių nepriemokų balansas kinta, jeigu mokesčių mokėtojas vykdo veiklą, teikia deklaracijas, yra prievolės, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Pabrėžė, kad vėliau visos 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiai susidariusios mokestinės nepriemokos buvo sumokėtos. Formaliai mąstant, nusižengimas buvo padarytas, nes D. P. turėjo laikytis tvarkos ir pagal CK normas sumokėti mokesčius, o tik po to jau sau išmokėti, nors pačios mokestinės nepriemokos išmokų metu buvo nedidelės. Nagrinėjamu atveju valstybė žalos nepatyrė, mokesčiai už aptartus laikotarpius buvo sumokėti, taigi pažeidimas yra formalus. Šiai dienai Bendrovė turi 9 415 Eur nepriemoką. Prašo teismo skirti D. P. nuobaudą, neprieštarauja, kad ji būtų švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Išanalizavus Bendrovės vykdytus mokėjimus per „Luminor Bank“ AS esančią sąskaitą bei teismui pateiktus išrašus iš mokesčių inspekcijos duomenų bazės, nustatyta, kad D. P.: 1) 2018-12-03 buvo išmokėta 13 500 Eur; tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 5 747,98 Eur); 2) 2018-12-10 buvo išmokėta 20 00 Eur; tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 86,72 Eur); 3) 2019-01-07 buvo išmokėta 20 090 Eur; tuo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo lygi 192,56 Eur (b. l. 13–26).

D. P. nuo 2006-04-01 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesiais (b. l. 6).

Tokiu būdu nustatyta, kad D. P., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, 2018-12-03, 2018-12-10 ir 2019-01-07 įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai atlikti turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad D. P. tokiais veiksmais padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

D. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad D. P. už tokio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų D. P. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Vertinant D. P. padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažymėtina, kad 2018-12-03, t. y. 13 500 Eur išsimokėjimo metu, Bendrovės turėta 5 747,98 Eur nepriemoka buvo padengta sekančią dieną – 2018-12-04. 2018-12-10 pinigų išsimokėjimo metu Bendrovė valstybės biudžetui turėjo neženklią, t. y. tik 86,72 Eur, pelno mokesčio skolą. Taip pat palyginus nedidelė 192,56 Eur Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo fiksuota ir 2019-01-07 piniginių lėšų išsimokėjimo metu. Mokesčių administratoriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad visas šias nepriemokas Bendrovė sumokėjo vykdydama einamuosius mokestinius mokėjimus, žala biudžetui nepadaryta.

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, tai, jog, tokį nusižengimą D. P. padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos – paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, tokia nuobauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui bei pavojingumui. Teismo nuomone, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir D. P. už jo padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1, 2 p., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., ir skirti jam už tai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Linas Dūdys