- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-907-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09238-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- L. Ž., VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- A. K. Z.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-907-253/2012
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-09238-2011-7)
2012 m. liepos 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams L. Ž., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui A. K. Z., dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti L. Ž. neteisėtai surašytos 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu atliktą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai nustatė, kad L. Ž. jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) pastatė I grupės nesudėtingą statinį – garažą, kurio bendras plotas 29,08 kv. m. (toliau – Garažas). Žemės sklypas yra sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), Garažas pastatytas 0,5 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo, kurio savininkas A. K. Z.. Inspekcija 2011-03-30 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA–124. 2006-01-24 A. K. Z. davė sutikimą tuometinei Žemės sklypo savininkei Z. I. statyti mūrinį garažą pagal E. V. projektavimo firmos 2006 m. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo“ techninį projektą (toliau – Techninis projektas) arčiau nei LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. l p. nurodytu reglamentuojamu 3 metrų atstumu. 2006-03-31 išduotas statybos leidimas Nr. 89/21-GN/06 vienbučio gyvenamojo namo statybai, demontuojant sodo pastatą, (duomenys neskelbtini). Z. I. pardavė žemės sklypą L. Ž., kuriai buvo perrašytas statybos leidimas. Statybos leidime, nurodytas bendras garažo plotas – 19,60 kv. m. Kadangi A. K. Z. nedavė leidimo statyti garažo tokiam plotui, atsakovė pažeidė LR statybos įstatymo 2 str. 71 d., t. y. atliko savavališką statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Kadangi atsakovė garažą įregistravo 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, ši deklaracija naikintina ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas privalo panaikinti deklaracijos teisinę registraciją.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovei L. Ž. priklausančio garažo statyba pradėta 2007 metais. Teismas byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių apie trečiojo asmens t. y. gretimo žemes sklypo savininko A. K. Z. ar kitų suinteresuotų asmenų pretenzijų buvimą per įstatymo nustatytą vienerių metų laikotarpį, todėl vertino, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų ir atmetė ieškovės argumentą, jog atsakovės pastatytas garažas laikytinas savavališka statyba, nes pastatytas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Teismas nustatė, kad siekiant statyti I grupės ar II grupės nesudėtingus statinius, ginčo atveju – garažą, statybos leidimas nebuvo privalomas. Atsakovės kaimyninio sklypo savininkas A. K. Z. sutiko su statomo garažo atstumu nuo jo sklypo, t. y. 2006-01-24 davė sutikimą. Teisės aktai nenumato gretimo žemės sklypo savininko duodamo sutikimo turinio, todėl 2006-01-24 A. K. Z. sutinkant, kad gretimo žemės sklypo savininkė įsirengtų mūrinį garažą, kurio viena siena ribotųsi su jo sklypo riba, jo valia iš esmės buvo išreikšta, jis daug metų dėl to pretenzijų nereiškė, šis sutikimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas. Teismas darė išvadą, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, taip pat byloje nenustatyta jokių teisės aktų, reglamentuojančių statybos užbaigimą ir nekilnojamojo turto įregistravimą viešame registre, pažeidimų.
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-01-30 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos neteisingai vertino A. K. Z. 2006-01-24 buvusiai žemės sklypo savininkei Z. I. duotą sutikimą. Šio sutikimo pagrindu E. V. projektavimo firma 2006 m. parengė Vienbučio gyvenamojo namo statybos techninį projektą (toliau – Techninis projektas), kurio aiškinamajame rašte nurodyta, jog suprojektuotas atskirai stovintis garažas, blokuojamas priešgaisrine siena prie kaimyninio sklypo ūkinio pastato pagal pasirašytą sutikimą. Remiantis Techniniu projektu 2006-03-31 išduotas statybos leidimas Nr. 89/21-GN/06. Z. I. perleidus žemės sklypą L. Ž. 2006-05-29 buvo perrašytas statybos leidimas Nr. 89/21-GN/06. Statybos leidime nurodomas statomo garažo bendras plotas – 19,60 kv. m. L. Ž. nesivadovavo Techninio projekto sprendiniais, kaip to reikalauja LR statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. ir 8 p., ir statė visai kitą statinį – 29,08 kv. m. bendro ploto garažą, kurio siena ne blokuojama prie kaimyninio sklypo ūkinio pastato, o pastatyta 0,5 m atstumu iki gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Tokiam statiniui nereikalingas statinio projektas, tačiau kaip statybą leidžiantį dokumentą reikalaujama gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą statinį statyti mažesniu nei LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reglamentuojamu 3 metrų atstumu iki sklypo ribos. Tokio statinio statybai atsakovė trečiojo asmens sutikimo nėra gavusi. Nurodo, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutikimo pagrindu E. V. parengti projektiniai sprendiniai liko neįgyvendinti, o faktiškai atliktiems ginčo garažo statybos darbams trečiojo asmens sutikimas nebuvo gautas, todėl L. Ž. įvykdyta garažo statyba laikytina savavališka. LR statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostata neturėtų būti taikoma, kadangi A. K. Z. į ieškovę dėl L. Ž. garažo statybos teisėtumo kreipėsi dar iki šios nuostatos įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. Ž. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą nepakeistą ir priteisti jai iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos garažas 2006 m. pradėtas statyti turint visus pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus reikalingus garažo statybai dokumentus, statyba yra teisėta, tai patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-02-17 sprendimu pripažinus 2010-09-08 ieškovės surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100908-0063 ir remiantis juo reikalavimą Nr. REI-30-101011-00017 išardyti garažo adresu (duomenys neskelbtini) dalis, todėl jo teisinė registracija yra visiškai teisėta. A. K. Z. nereiškė jokių pretenzijų nei pradėjus statyti garažą 2007 m., nei garažo statybos metu, nei pora metų po statybos pabaigos, nors jam buvo žinomas statomo garažo plotas ir vieta. Nurodo, kad LR statybos įstatymo 23 str. 25 d. taikoma ir santykiams atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. K. Z. duotas sutikimas nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka ar kitaip netekęs galios. Ginčo garažo statybai nereikalingas projektas ir Nekilnojamojo turto registre registruojama statytojo pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Reikalavimas įpareigoti panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją yra išvestinio pobūdžio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. K. Z. su apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2006-01-24 buvusiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkei Z. I. davė sutikimą statyti garažą ginčo sklype arčiau nei 3 m, nes jos vyras pateikė garažo projektą, kuriame buvo numatyti ne tik matmenys, bet ir konkreti vieta. Jo sutikimas galioja tik garažo statybai, kuri turėjo būti atlikta pagal. E. V. projektą ir kuriam buvo išduotas leidimas statyti. L. Ž. pastatytas garažas neatitinka nei matmenų, nei projekte nurodytos statybos vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės L. Ž. atliktų garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, t. y. 2011-03-28 surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo bei šio dokumento pagrindu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atlikos garažo teisinės registracijos panaikinimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-01-24 trečiasis asmuo A. K. Z. pasirašė sutikimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja (sutinka), kad (duomenys neskelbtini) esančio sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė Z. I. savo sklype įsirengtų (pasistatytų) mūrinį garažą, kurio viena (šiaurinė) siena ribotųsi su jo sklypo riba. 2006-06-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vėlesnei Z. I. priklausiusio sklypo savininkei atsakovei L. Ž. išdavė statybos leidimą Nr. 89/21-GN/06 dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos, demontuojant sodo pastatą, numatant statomo garažo plotą 19,60 kv. m. 2011-03-28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad pastato – garažo – statyba pagal E. V. firmos 2007 m. balandžio mėn. projektą yra baigta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo garažas priskirtinas nesudėtingiems statiniams ir jo statybai nebuvo privalomas statybos leidimas. Atsakovė L. Ž. nurodė, kad 2007 m. balandžio mėn. gavo raštišką valstybės įgalioto tarnautojo pritarimą dėl garažo projekto korekcijos. Nustatyta, kad 2010-09-08 savavališkos statybos aktas, surašytas atsakovei L. Ž. dėl užstatyto didesnio, nei nurodyta projekte, žemės sklypo ploto – padidinto statinio užstatymo ploto nuo 19,6 kv. m. iki 29,08 kv. m., neturint privalomo gauti naujo statybos leidimo, panaikintas 2010-11-16 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, kuris paliktas nepakeistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-02-17 sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė L. Ž. nesilaikė LR statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. ir 8 p. nuostatų ir statė visai kitą statinį, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigimu, atsakovė L. Ž. neturi statybą leidžiančio dokumento, t. y. kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo statinį statyti mažesniu nei LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reglamentuojamu 3 metrų atstumu iki sklypo ribos. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad statybą leidžiančiais dokumentais, tais atvejais, kai neprivalomi kiti įstatyme nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. numato, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos; mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutikimas negalioja atsakovės L. Ž. pastatytam garažui, kaip visiškai kitam statiniui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad teisės aktai nenumato gretimo žemės sklypo savininko duodamo sutikimo turinio. Pasirašydamas 2006-01-24 sutikimą dėl gretimame sklype statomo statinio atstumo iki jam priklausančio žemės sklypo, t. y. kad viena statinio siena ribotųsi su jam priklausančio sklypo riba, trečiasis asmuo A. K. Z. išreiškė savo valią pakeisti įstatyme numatytą imperatyvų atstumą nuo pastatų iki kaimyninių sklypų ribų ir davė sutikimą šį atstumą sumažinti. Sutikime nenumatyti išmatavimai, plotas ar kitos sąlygos statiniui, kurio statybai arčiau įstatymo nustatytos ribos duotas sutikimas. Šis sutikimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei L. Ž. priklausantis ginčo garažas pradėtas statyti dar 2007 m., tačiau trečiasis asmuo A. K. Z. dėl ginčo garažo atstumo iki jo žemės sklypo ribos pretenzijų nereiškė net kelerius metus. Darytina išvada, kad atsakovei L. Ž. pastačius ginčo garažą 0,5 m atstumu iki trečiajam asmeniui A. K. Z. priklausančio sodo sklypo 2006-01-24 sutikime išreikšta trečiojo asmens A. K. Z. valia dėl kaimyniniame sklype statomo pastato – garažo – atstumo iki jo sklypo ribos nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės L. Ž. ginčo garažas pastatytas turint statybą leidžiantį dokumentą – gretimo žemės sklypo savininko A. K. Z. sutikimą statyti ginčo statinį mažesniu nei LR sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. numatytu atstumu. Todėl statytojai L. Ž. 2011-03-28 pateikus pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą ginčo statinys pagrįstai registruotas Nekilnojamojo turto registre (LR statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 p.).
Skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo klausimas sprendžiamas vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Dėl šios priežasties įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Atsakovė L. Ž. 2012-07-05 teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Ž., tretieji asmens A. K. Z., A. U., dėl savavališkos garažo statybos padarinių pašalinimo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 sprendimo. Kadangi naujai pateiktuose įrodymuos iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios patvirtinamos byloje surinktais įrodymais, šiuos naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti ir jie grąžintini atsakovei L. Ž..
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Atsakovė L. Ž. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 936 Lt dydžio išlaidas advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 26–27). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p. bei 8.11 p., atsakovei iš apeliantės priteistina išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 960 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. Ž. iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 960 Lt turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti 2012-07-05 teismui atsakovės L. Ž. patektus naujus įrodymus ir grąžinti pateiktus dokumentus juos padavusiam asmeniui.