Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sonatai Pakalnienei, atsakovei L. Ž., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Nerijui Jurkui, atsakovės VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo atstovei Aušrai Daujotytei, trečiajam asmeniui A. K. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams L. Ž., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, trečiajam asmeniui A. K. Z dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. K. Z. tokiam statinio projektui nedavė sutikimo, todėl jo sutikimas atsakovės pastatytam statiniui yra reikalingas. Tai, kad atsakovė įregistravo garažą VĮ „Registrų centras“, nepanaikino statinio neteisėtumo. Teigia, kad projekto sprendimas gali būti keičiamas tik bendru sutikimu ir sutikimas turi būti duodamas konkretiems sprendimams, o ne bendrai statybai. Prašo ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Ž. ir atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti.. Atsakovė paaiškino, kad 2006 m. Zabukas nesvarstydamas davė sutikimą garažo statybai, tuo metu dar nebuvo aišku kokį plotą užims statinys, nuo 2006 m. iki 2009 m. atsakovei nereiškė niekas pretenzijų, tik vėliau kilus atsakovės ir trečiojo asmens nesutarimams, prasidėjo skundai.

VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialo atstovė Aušra Daujotytė paaiškino, kad pagal galiojančius įstatymus atsakovė L. Ž. gavusi deklaraciją dėl statybos užbaigimo, įregistravo statinį Nekilnojamojo turto registre. Deklaracija atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, todėl pastato teisinė registracija yra teisėta, nėra nuginčyta teismine tvarka. Trečiojo asmens sutikimas buvo, kuris yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl prašo ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutiko, kad Z. I. SB „Rūta“ Gulbės g., esančio (duomenys neskelbtini)savininkė įsirengtų mūrinį garažą, kurio viena (šiaurinė) siena ribotųsi su jo sklypo riba (b.l. 10). 2006-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentas patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą (b.l. 127). 2006-06-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą statytojai L. Ž. dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos, demontuojant sodo pastatą, tame tarpe ir dėl statomo garažo, kurio bendras plotas 19,60 kv.m. (b. l. 9). 2011-03-28 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą paskelbta, kad pastato-garažo statyba yra baigta (b.l. 117-118). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-03-30 surašė atsakovei L. Ž. savavališkos statybos aktą reikalaujant, sustabdyti statinio –garažo), adresu (duomenys neskelbtini), SB „Rūta“, statybą, kuriuo įpareigojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, nes buvo pažeistas LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. (b.l. 11-14). 2011-04-01 ieškovė surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2011-10-21 (b.l. 15). 2011-04-15 prašymu dėl savavališkos statybos akto panaikinimo kaip nepagrįsto atsakovė kreipėsi į ieškovę, 2011-05-31 raštu ieškovė prašymo netenkino (b.l. 21-27). Taip pat 2010-09-08 atsakovei buvo surašytas Savavališkos statybos aktas dėl esminių statinio projekto sprendinių numatytų Statybos įstatymo 2 str. 71 d., o 2010-10-11 ieškovė surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2010-11-16 Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu panaikino ieškovės 2010-09-08 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100908-00063. 2011-02-17 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu netenkino ieškovės prašymo panaikinti 2010-11-16 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo panaikintas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100908-00063 (b. l. 60-79).

Savavališkos statybos sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos (toliau –Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje ji apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ši įstatymo nuostata yra detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.9.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, (galiojusio nuo 2007-05-16 iki 2010-06-30), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir Statybos reglamentas), 7 punkte, kuriame be kita ko nustatyta, kad savavališka statyba laikoma, kai turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto (sprendinius: statant statinį ar jo dalį ne Projekte nurodytoje sklypo vietoje (7.4.1. p.).

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.D1-828 44 punkte numatyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. To paties statybos techninio reglamento 35 punkte nurodyta, kokias atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą privaloma pateikti inspekcijai, o 36 punkte numatytai atvejai, kai pateiktas inspekcijai deklaracijas privaloma tvirtinti. Deklaracijų apie nesudėtingų statinių užbaigimą inspekcija netvirtina, o statytojui net nenumatyta prievolė tokią deklaraciją apskritai pateikti inspekcijai. Pastatęs naują nesudėtingą statinį, statytojas pats užpildo deklaracijos apie statybos užbaigimo formą ir pateikia ją tiesiogiai Nekilnojamo turto registre.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai tais atvejais kai kiti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimo žemės savininko sutikimus. Tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodyta, jog minėti sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Byloje nustatyta, jog atsakovei L. Ž. priklausančio garažo statyba pradėta 2007 metais, tai patvirtino ir tretysis asmuo A.K. Z. (b.l. 138, 9-10). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie trečiojo asmens t.y. gretimo žemes sklypo savininko A.K. Z. ar kitų suinteresuotų asmenų pretenzijų buvimą per įstatymo nustatytą vienerių metų laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog atsakovės pastatytas garažas laikytinas savavališka statyba, nes pastatytas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

Pagal ginčui aktualios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 6 d., garažas priskirtinas nesudėtingiems statiniams (nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m., kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto). Vadovaujantis minimo įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, nesudėtingi statiniai skirstomi į: I grupės nesudėtingi statiniai; II grupės statiniai; laikini statiniai (7 p.). I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas; neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre (12.3 p.). II grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimas; neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti.

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reglamentuojama, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant statyti I grupės ar II grupės nesudėtingus statinius, ginčo atveju - garažą, statybos leidimas nebuvo privalomas. Kadangi ginčo objektas, nesudėtingas statinys yra sodininkų bendrijoje, todėl buvo būtinas kaimyninio sklypo sutikimas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovės kaimyninio sklypo savininkas A. K. Z. sutiko su statomo garažo atstumu nuo jo sklypo, t. y. 2006-01-24 davė sutikimą (b.l. 100). Tretysis asmuo A. K. Z. nurodo, jog jo sutikimas buvo duotas kitokiam, t.y. mažesniam statiniui. Tačiau, teismas pažymi, jog teisės aktai nenumato gretimo žemės sklypo savininko duodamo sutikimo turinio, todėl, akivaizdu, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutinkant, kad gretimo žemės sklypo savininkė įsirengtų mūrinį garažą, kurio viena siena ribotųsi su jo sklypo riba, iš esmės savo valią išreiškė, daug metų dėl to pretenzijų nereiškė, šis sutikimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, todėl darytina išvada, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodytas statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovei L. Ž. 2011-03-28 surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą, atmestinas ir ieškovės reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą panaikinti 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu atliktą garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, nes byloje nenustatyta jokių teisės aktų, reglamentuojančių statybos užbaigimą ir nekilnojamojo turto įregistravimą viešame registre, pažeidimų.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja visų byloje dalyvaujančių asmenų išsakytų teiginių, kurios, konstatavus deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumą, neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, atsakovė L. Ž. patyrė 1936 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 119). Todėl iš ieškovės priteistinas 1936 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei L. Ž. (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 , 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei L. Ž. 1936,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.