Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“ pareiškimą atsakovei D. R. dėl skolos už pateiktą produkciją, delspinigių bei palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

1. Teigia, kad teismas neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nesudarė galimybės pateikti teismui atsakymus į institucijų kreipimąsi dėl kainų teisingumo, neteisingai apskaičiavo delspinigius, netaikė senaties, priėmė sprendimą vien tik vadovaudamasis pateikta pažyma apie skolą, tačiau nebuvo pateiktas nė vienas dokumentas, įrodantis tokios skolos buvimą, todėl sprendimas atsakovės D. R. atžvilgiu turi būti panaikintas.

2. Atkreipia teismo dėmesį, kad 2014 m. gegužės 20 d. buvo kreiptasi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos dėl netinkamo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo. 2014 m. gegužės 20 d. buvo kreiptasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl galimai padidintos šilumos kainos, perkant kurą. 2014 m. gegužės 27 d. gautas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atsakymas dėl skundo nagrinėjimo, informuojant, kad ne jų kompetencijoje spręsti kai kuriuos klausimus ir raštas buvo persiųstas atitinkamoms instancijoms. Teismas nepriėmė kaip įrodymo kreipimosi į minėtas institucijas ir tai sudarė galimybę neteisingo sprendimo priėmimui, nes šių institucijų sprendimai gali turėti realios įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

3. Teismas grubiai pažeidė proceso normas, leisdamas kelis kartus didinti ieškinio reikalavimus, patikslinant ieškinį, ką įstatymas griežtai draudžia, todėl sprendimas dėl šių priežasčių turi būti naikintinas.

4. Mano, kad teismas neteisingai priteisė delspinigius ir delspinigių atžvilgiu turėjo būti taikyta senatis. Pirmos instancijos teismas rėmėsi vien tik mokesčių paskaičiavimo pažymomis, kurios nepagrįstos jokiais finansiniais dokumentais, kad tokia suma iš tiesų turi būti mokama. Teismas taip pat nesudarė galimybės pradėti ginčą dėl neteisingo šilumos tiekimo, neteisingų kainų paskaičiavimo priešieškiniu, nes tik gavus iš minėtų institucijų atsakymus galima buvo teikti priešieškinį. Pažymi, kad yra duomenų, kad ieškovas naudoja brangiausią kurą iš vieno tiekėjo, kas kelia šilumos energijos kainą, tą patikrinti galima tik gavus atsakymą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.

1. Pažymi, kad ieškovas 2014-02-04 padidino ieškinio reikalavimą iki 1703,35 Lt CPK 42 str. 1 d. pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiko tarpą, t. y. nuo pirminio pareiškimo teismui pateikimo dienos 2013-07-24 iki 2014-06-13 sprendimo priėmimo, per tą laikotarpį atsakovės skola išaugo beveik dvigubai.

2. Nurodo, kad ieškovas delspinigius paskaičiavo už 5 mėnesius, nuo 2013-09-01 iki 2014-02-01, skaičiuodamas po 0,04 % nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, vadovaudamasis 2003-10-07 Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties su buto savininku Nr. 1686 15 punkto 3 pastraipa, kas matyti su 2014-02-04 patikslintu ieškiniu pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje. Todėl 6 mėnesių senaties terminas delspinigių priteisimui nebuvo praleistas.

3. Atkreipia teismo dėmesį, kad byla dėl skolos priteisimo už šilumos energiją pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama 11 mėnesių. Per šitokį ilgą laiko tarpą atsakovei buvo sudarytos visos galimybės pateikti visus reikšmingus bylai įrodymus, tačiau atsakovė savo argumentų dėl neteisėtai skaičiuojamų mokesčių ar netinkamų kainų parinkimo pirmos instancijos teismui nepateikė. Atsakovė, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą 2014 m. gegužės mėnesį, beveik po metų nuo bylos iškėlimo teisme, kreipėsi į valstybines institucijas dėl šilumos energijos kainų. Apeliantė kreipėsi į šias institucijas nesilaikydama ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos, kaip tai numatyta LR Energetikos įstatymo 34 straipsnyje, taip pat šios institucijos nebuvo įtrauktos į bylą kaip išvadą teikiančios, todėl pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokie įrodymai bylai reikšmės neturi bei siekdamas ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principų įgyvendinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

4. Pažymi, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą atstovavo advokatas, kuriam procesinės teisės normos yra žinomos ir kuriomis jo klientė galėjo pasinaudoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir pagrįstai ieškovo UAB „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“ patikslintą ieškinį tenkino. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2003 m. spalio 7 d. tarp UAB „LITESKO“, atstovaujamo UAB „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“, ir D. R. buvo sudaryta šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 1686 su buto savininku (69-71 b. l.), kuria ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją sutarties priede Nr. 1 sutartomis sąlygomis, o atsakovė sutarties 15 punktu įsipareigojo už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją butui šildyti ir karštam vandeniui ruošti pagal pateiktą sąskaitą sumokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos. Taip pat sutarties 15 punkte šalys numatė, jeigu atsakovė laiku neapmokės pateiktos sąskaitos (arba jos dalies), ieškovas už kiekvieną pavėluotą dieną apskaičiuos 0,04% laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Pažymėtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į atsakovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Kelmėje, J. V. g. 1-36, patiekė šilumos energiją, už kurią atsakovė turėjo atsiskaityti už praėjusį mėnesį pagal pateiktas sąskaitas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Teismas vertina, kad apeliantės argumentai yra paremti prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nepripažįsta skolos fakto ieškovui, tačiau į bylą nepateikia jokių skolos faktą paneigiančių duomenų. Pažymėtina, kad ieškovas UAB „LITESKO“ filialas „Kelmės šiluma“ 2013 m. liepos 24 d. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, o teismo sprendimas priimtas tik 2014 m. birželio 13 d., teismo vertinimu, tokio pobūdžio byloje, kurioje siekiama prisiteisti skolą už komunalines paslaugas, toks bylos nagrinėjimo terminas laikomas ilgu. Teismo vertinimu, apeliantė turėjo visas galimybes surinkti jos poziciją pagrindžiančius duomenis. Pažymėtina, kad specialių institucijų išvados yra nesusijusios su šios bylos nagrinėjimu, kadangi skola atsirado šalių sudarytos sutarties pagrindu, o apeliantės motyvai yra susiję su sutarties sąlygų nuginčijamu, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir sudaro savarankišką reikalavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė D. R. savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir gera valia nemokėjo mokesčių. Teismas konstatuoja, kad įstatymas gina sąžiningų asmenų teises, laikantis principo, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Konstatuotina, kad apeliantė nteisėtai elgiasi ieškovo atžvilgiu, kadangi naudojasi ieškovo paslaugomis, tačiau už teikiamas paslaugas nemoka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.383 straipsniu ir jo pagrindu priteisė ieškovui skolą. Netesybos CK 1.125 str. 5 d. pagrindu gali būti skaičiuojamos tik už šešis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo straipsniu ir jo pagrindu ieškovo naudai priteisė sutartyje numatytas 0,04 % netesybas. Apeliantės motyvai dėl neteisingo netesybų skaičiavimo, senaties termino praleidimo yra nepagrįsti ir neargumentuoti.

Apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimo padidinimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad teisę padidinti ieškinio reikalavimą numato CPK 42 straipsnio 1 dalis. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad ieškinio reikalavimo padidinimą nulėmė ilgas bylos nagrinėjimas, kurio metu apeliantė naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės D. R. apeliacinis skundas atmetamas, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.