Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. K. visi procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Neatvykimo priežastys nežinomos, nelaikytos svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas J. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Šalys turi nepilnametę dukrą U. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–17). Atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (b. l. 18). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 19–20).

Dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsnis. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kad atsakovas ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, persekiojęs, jis nesirūpina šeima, neteikia dukrai išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini). (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltę dėl santuokos iširimo teismui nenurodė, įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes taip pat nepateikė, todėl spręstina, kad ieškovės, teismo posėdžio metu, nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, fizinio ir psichologinio smurto prieš sutuoktinę panaudojimo, egzistavo ir nulėmė, tai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo nepilnametės dukros U. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Bylos duomenimis nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo (duomenys neskelbtini) aktas patvirtina, kad bute yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, vaikas turi atskirą kambarį su reikalingais baldais. Byloje aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepilnametės dukros atžvilgiu, nėra, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės dukros U. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove J. K. (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) buvo 840 Eur (apie 633 Eur atskaičius privalomus mokėti mokesčius).

Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį yra mažesnė už pirmiau nurodytą minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (633/2=316,50 Eur). Teismo vertinimu ši suma atitinka nepilnamečio vaiko poreikius būtinuosius poreikius maistui, darbužiams, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad išlaikymo suma pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams ir interesams užtikrinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba, neturi registruoto turto negali būti laikoma pateisinančia neteikti išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti atsakovo galimybes dirbti. Nesant tokių duomenų, atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą, dirbti ir gauti pajamas iš kurių galėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Įvertinus ieškovės paaiškinimus apie vaiko poreikius, rašytinius bylos duomenis ir Vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktą išvadą, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1525,48 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo ((duomenys neskelbtini)), skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės paaiškinimais atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai visiškai neteikė nuo., (duomenys neskelbtini) kai ieškovė kartu su dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atsakovas reguliariai kas mėnesį išlaikymo dukrai nemokėjo, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl 1525,48 Eur išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovo šį išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą nustatyti atsakovo bendravimo nepilnamete dukra tvarką grindė, tuo, kad nustačius šią tvarką būtų išvengta galimų šalių ginčų ateityje. Atsakovas nei dėl bendravimo tvarkos, nei dėl kitų ieškinio reikalavimų savo nuomonės neišreiškė. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka jo interesų nepažeis, juolab, kad ieškovė paaiškinimais ir pati dukra nori bendrauti su tėčiu. Esant šioms aplinkybėms nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl prievolių padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“, uždarajai akcinei bendrovei „Remi invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Besmegeniai“, uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialui, R. T. yra susijusios su atsakovo vykdyta veikla ir jo asmeniškai prisiimtos. Byloje nenustatyta aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo ir ieškovės prievolių pirmiau nurodytiems kreditoriams bendrumą, todėl nurodytos prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.109, 3.112 straipsniai).

Ieškovė sutiko asmeniškai grąžinti skolą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, kadangi sutartis su pradine kreditore P. P. SA buvo sudaryta ieškovės vardu, nors pinigines lėšas pagal šią sutartį gavo atsakovas ir panaudojo savo asmeniniais interesais. Nesant duomenų patvirtinančių, kad gautos lėšos panaudotos šeimos interesams tenkinti, prievolė, reikalavimo teisę perėmusiai, uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, pripažintina asmenine ieškovės prievole pagal ieškovės vardu sudarytą sutartį su pradine kreditore (CK 3.109, 3.112 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo laikomas neturtiniu už kurį ieškovė sumokėjo 141,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 27) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė taip pat patyrė 300,00 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą (b. l. 125) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteisiama ieškovei 441,00 Eur (141 Eur + 300 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Už procesinių dokumentų siuntimą byloje susidarė 30,02 Eur išlaidos, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui J. K. palikti prigimtinę pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini).) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1525,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 48 ct).

Nustatyti atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra U. K. tvarką:

1. J. K. bendrauja su dukterimi U. K. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val., paimdamas vaiką iš jo namų, o po bendravimo parveždamas jį į jo namus.

3. Antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 val. iki 15 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir po bendravimo parveždamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) nuo 10 val. iki 16 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir po bendravimo parveždamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

5. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nuo 10 val. iki 16 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir po bendravimo parveždamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

6. Vaiko gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) J. K. švenčia su vaiku savo bendravimo su juo savaitgalį.

7. J. K. turi teisę bendrauti su vaiku pusę jo moksleivių atostogų laiko, kai Urtė pradės lankyti mokyklą. Konkretus bendravimo laikas turi būti suderintas ne vėliau kaip dvi savaitės iki atostogų pradžios. Jei vaiko motina ir tėvas su vaiku nori praleisti tą pačias atostogų dienas, pirmenybė bendrauti su vaiku yra teikiama tam iš tėvų, kuris yra suplanavęs su vaiku tam tikras išvykas ar renginius ir jų atšaukti negalima.

8. J. K. privalo informuoti vaiko motiną apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jo susitikimo su dukterimi. J. K. turi teisę atsisakyti leisti vaiko tėvui susitikti su dukterimi ar ją laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių ( vaiko liga, suplanuotos ekskursijos ar renginiai ir pan.). Dėl ligos vaiko motina turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su tėvu tol, kol vaikas pasveiks.

9. Tėvas bendravimo su dukterimi metu užtikrina vaikui saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jo sveikata, auklėjimu ir lavinimu.

10. Vaiko motina turi teisę žinoti kur bus duktė bendravimo su tėvu metu, jei J. K. yra numatęs išvyką su dukterimi į kitą miestą ar šalį. J. K. turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su dukterimi telefonu ar kita ryšio priemone.

11. Vaiko motinai sutinkant J. K. gali dukrą pasiimti ir grąžinti kitu laiku ar kitomis dienomis, nei numato ši bendravimo tvarka.

Po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Balticum TV“, uždarajai akcinei bendrovei „Remi invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Besmegeniai“, uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialui, R. T. pripažinti asmeninėmis atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo prievolę uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ pripažinti asmenine ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,02 Eur (trisdešimties eurų 02 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.