Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl atleidimo nuo globėjo pareigų, suinteresuoti asmenys L. P., L. P..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą prašydamas atleisti L. P. nuo V. J. nuolatinio globėjo ir gaunamų lėšų administratoriaus pareigų.

2. Nurodė, kad nepilnametė V. J. yra likusi be biologinių tėvų globos. L. P. ir L. P. paskirti nepilnametės V. J. nuolatiniais globėjais bei gaunamų lėšų administratoriais. N. V. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėjais. 2024 m. rugpjūčio 12 d. teismas panaikino L. P. ir L. P. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, užregistruotą(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nė vienas iš nuolatinių V. J. globėjų nepateikė Tarnybai prašymo atleisti nuo V. J. nuolatinio globėjo pareigų, tačiau globėjas L. P. yra išreiškęs savo apsisprendimą dėl globotinės V. J. globos L. P. šeimoje 2024 m. birželio 17 d. L. P. teigimu, kai išsituoks, jis atsisako būti V. globėju, nes nori daugiau dėmesio skirti savo biologiniams vaikams. Globėjas yra sutaręs su L. (sutuoktine), jog ji oficialiai liks V. globėja. G. L. P. taip pat yra išreiškusi savo apsisprendimą, teigė, jog su buvusiu vyru yra sutarta, jog ji lieka V. globėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:

3.1. Skiriant suinteresuotus asmenis V. J. nuolatiniais globėjais, taip pat šios nutarties priėmimo metu CK 3.259 str. 4 d. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu L. ir L. P. buvo sutuoktiniai.

3.2. P. T. bylos medžiaga patvirtina, kad L. ir L. P. iki šiol tinkamai vykdo nuolatinių globėjų pareigas globojamos V. J. atžvilgiu. Tiek L. P., tiek L. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jie nors ir išsiskyrę, tačiau ir toliau bendrai vykdo ir vykdys visas pareigas tiek dviejų biologinių vaikų, tiek globojamo vaiko atžvilgiu, jų neišskirdami.

3.3. Teisėtai paskirtų sutuoktinių – globėjų vėlesnis santuokos nutraukimas nesant CK 3.246 str. 1 d. numatytų ir kitų objektyvių priežasčių automatiškai nesukelia vieno iš jų atleidimo nuo nepilnamečio vaiko globėjo pareigų.

3.4. Jei bus patenkintas Tarnybos pareiškimas, bus pakenkta vaiko interesams, stabilumo jausmui, mergaitės gerovei. L. P. neteks socialinio globėjo statuso, negalės nustatyta tvarka kaip atstovas pagal įstatymą rūpintis mergaite ir jai atstovauti, pvz., susirgus L. P. ar jai išvykus, poliklinikoje, ligoninėje, mokykloje ir kitose įstaigose. Tuo labiau, kad V. gyvena su suinteresuotų asmenų biologiniais vaikais T. ir P., kuriuos vadina „broliais“, kuriais pagal teismo sprendimo nustatytą bendravimo tvarką kas savaitę prižiūrės ir rūpinsis L. P..

3.5. Teisminio nagrinėjimo metu L. P. nurodė, kad viena, be buvusio sutuoktinio L. P. pagalbos, nepajėgs trijų vaikų kokybiškai auginti. Ji nurodė, kad nors ji išsiskyrė su vyru, tačiau pareigas visų vaikų atžvilgiu jie vykdo lygiai, po savaitę kiekvienas visiškai prižiūrėdami vaikus, neišskiriant V..

3.6. Tarnybos pareiškimas pernelyg pagrįstas formaliais sumetimais, o tai prieštarauja nepilnamečio vaiko V. J. geriausiesiems interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarti? ir priimti naują sprendimą – atleisti L. P. nuo V. J. nuolatinio globėjo ir gaunamų lėšų administratoriaus pareigų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtai CK globos skyrimo straipsnių pagrindais, motyvuodamas tuo, jog vaikui turi būti sudarytos tinkamos sąlygos globėjų šeimoje. Teismas tinkamai neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose atsispindi tai, jog globotinės V. J. ir globėjų biologinių vaikų santykiai nebuvo geri, ypatingai globėjų vyresnysis sūnus priešinosi mergaitės globai šeimoje, todėl globėjai davė sutikimą įvaikinti V. J.. Mergaitė norėdama įsitvirtinti globėjų šeimoje pradėjo neadekvačiai elgtis, todėl nepilnametei buvo teikiama psichologinė pagalba.

4.2. Pareiškėja vykdydama CK 3.246 straipsnio 1 dalies nuostatas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vieno iš globėjų atleidimo, nes tam buvo įstatymu nustatytos kitos svarbios priežastys, t. y. santuokos nutraukimas, globėjų gyvenimas skyriumi ir vieno iš globėjų negyvenimas kartu su globojamu vaiku.

4.3. Globojamas vaikas turi gyventi sutuoktinių šeimoje arba su vienu globėju. Šiuo atveju šeima iširo, nepriklausomai nuo to, jog tėvai po santuokos nutraukimo ir toliau tinkamai vykdo savo tėvų pareigas biologiniams vaikams, buvę sutuoktiniai gyvena atskirai, L. P. globotinės V. J. aplankymo metu yra pasakiusi, jog ji ieško kito buto arčiau vaikų mokyklos. Tokiu būdu yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, kuriose aiškiai nurodoma, kad globotinis turi gyventi kartu su globėju.

4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra priimtas nepagrįstai, neteisėtai ir neįvertinus geriausių vaiko interesų. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, vertina, jog du fiziniai asmenys, gyvenantys skyriumi, iš kurių vienas faktiškai negyvena kartu su globojamu vaiku, negali būti lygiateisiai ir lygiaverčiai nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą – globėjai.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. P. ir L. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė jokių papildomų įrodymų ar aplinkybių, kurių nevertino teismas nagrinėdamas šią bylą. Pabrėžia, kad V. J. visada gyvens su vienu iš globėju. Pareiškėjo minima Civilinio kodekso 3.243 str. 4 dalis yra aktuali tuo atveju, kai vaikas negyvena nė su vienu iš globėjų ir niekas juo nesirūpina ar globojamas vaikas gyvena su biologiniais tėvais, o globėjas gyvena atskirai, ir apibrėžiant kitas aplinkybes. V. J. visuomet gyvens su vienu iš globėjų, vieną savaitę – su L. P., o kitą– su L. P., nepažeidžiant vaiko interesų ir tinkamai ją prižiūrint ir globojant.

5.2. Pagal Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 1 dalies nuostatas globėjas gali būti nušalintas tik tuomet, jei jis negali vykdyti savo pareigų globojamo vaiko atžvilgiu, tačiau pareiškėjas pateikia informaciją, kad net šiuo metu, kai mergaitė yra prižiūrima vieną savaitę L. P., o kitą savaitę L. P., globėjai užtikrina jos teises ir teisėtus interesus, ją tinkamai prižiūri ir rūpinasi, nėra jokio pagrindo nušalinti nuo globėjo pareigų nė vieno iš globėjų.

5.3. Teismas tinkamai įvertino geriausius vaiko interesus ir vadovavosi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintu principu, kad visais su vaikais susijusiais klausimais pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Vadovavosi šio įstatymo 5 straipsniu ir atsižvelgė į vaiko gerovę ir poreikius, kadangi globėjas nebuvo formaliai nušalintas nuo pareigų, kadangi tikrai buvo akivaizdu, kad vieno iš globėjo atleidimas, jiems ir mergaitei nesutinkant, o norint abiem dalyvauti jos gyvenime, prieštarautų vaiko interesams.

5.4. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, paaiškinimų ar situacijos vertinimo, kaip gali būti pažeistos mergaitės teisės ir teisėti interesai, jei globėjai abu ir toliau prižiūri ir globoja mergaitę pagal sutartą grafiką ir laiką, kaip tai galėtų pakenkti vaiko interesams. Paminėjo tik teorinius, formalius įstatyme numatytus punktus, kurie galėtų būti interpretuojami skirtingai, nors įstatymas tikrai aiškiai nenumato reikalavimo atšaukti globėjo teises po skyrybų.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Tarnybos pareiškimas dėl atleidimo nuo globėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad L. P. ir L. P. paskirti nepilnametės V. J. nuolatiniais globėjais bei gaunamų lėšų administratoriais. N. V. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėjais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikinta pareiškėjų L. P. ir L. P. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašas ir patvirtinta 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėjų sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl L. P. atleidimo nuo globėjo pareigų motyvuodama tuo, kad, suinteresuotiems asmenims (globėjams) 2024 vasarą išsiskyrus, vienas iš globėjų turi būti atleistas nuo globojamos nepilnametės V. J. globėjo pareigų. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad pareiškėjas, vykdydamas CK 3.246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vieno iš globėjų atleidimo, nes nagrinėjamu atveju yra įstatymu nustatytos svarbios priežastys atleisti globėją nuo pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.248 straipsnyje yra nurodyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad esminis dalykas atleidžiant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba prašydama atleisti L. P. nuo globėjo pareigų nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kad globėjas L. P. netinkamai atlieka globėjo pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Svarbiomis priežastimis atleisti globėją nuo pareigų tarnyba nurodo santuokos nutraukimą, globėjų gyvenimą skyriumi ir vieno iš globėjų negyvenimą kartu su globojamu vaiku.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek L. P., tiek L. P. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jie nors ir išsiskyrę, tačiau ir toliau bendrai vykdo ir vykdys visas pareigas tiek dviejų biologinių vaikų, tiek globojamo vaiko atžvilgiu, jų neišskirdami. Taip pat nurodė, kad jie gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), abu mergaite rūpinasi ir ją prižiūri tinkamai, tenkina visus mergaitės poreikius. Nors apeliantė nurodo, kad L. P. globotinės V. J. aplankymo metu yra pasakiusi, jog ji ieško kito buto arčiau vaikų mokyklos, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad šiuo metu L. P. su vaikais gyvena kitu adresu nei L. P.. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tik pasikeitus faktinėms bylos aplinkybės ir atsiradus sąlygoms, nurodytoms CK 3.246 str. 1 d., galimas pakartotinis kreipimasis į teismą vieno iš globėjo atleidimo nuo nepilnamečio vaiko globėjo pareigų.

13. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog globėjas L. P. netinkamai atlieka globėjo pareigas.

14. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad sprendžiant bet kokį su vaikais susijusį šeimos klausimą, tiek tėvai, tiek teismas, tiek ir kiti asmenys privalo visų pirma atsižvelgti į vaiko interesus ir poreikius, bei jais vadovautis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis pabrėžia, kad vykdant bet kokius vaiką liečiančius veiksmus visur svarbiausi yra vaiko interesai. Priimant sprendimus kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus vaiko interesus ir poreikius, pasiklausiant jo nuomonės, atsižvelgiant į jo išsivystymo lygi ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant vaiko globos nustatymo principų reikšmę, CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

15. Kaip byloje nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11669-1018/2024 iš esmės buvo įteisinta L. P. ir L. P. bendravimo su biologiniais vaikais tvarka, pagal kurią buvę sutuoktiniai bendrauja su vaikais po lygiai, t. y. kiekvienas po savaitę (50:50 proporcija), taip pat buvo aptarta tėvo bendravimo su vaikais tvarka švenčių ir poilsio dienoms, atostogų metu. Taigi L. P. dalyvauja savo biologinių vaikų gyvenime lygiai tiek pat, kiek ir L. P.. Tačiau tuo atveju, jei L. P. bus atleistas nuo globėjo pareigų, nepilnametės V. ir L. P., su kuriuo ji gyveno 6 metus ir kurį vadino „tėvu“, ir kitų dviejų vaikų, su kuriais ji gyveno 6 metus ir vadino „broliais“, bendravimo galimybės bus apribotos, ir tai neabejotinai turės neigiamos įtakos nepilnametės mergaitės interesams, stabilumo jausmui, mergaitės gerovei. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, L. P. negalės nustatyta tvarka kaip atstovas pagal įstatymą rūpintis mergaite ir jai atstovauti, tai yra, susirgus L. P. ar jai išvykus, poliklinikoje, ligoninėje, mokykloje ir kitose įstaigose. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu L. P. nurodė, kad viena, be buvusio sutuoktinio L. P. pagalbos, nepajėgs trijų vaikų kokybiškai auginti. Ji nurodė, kad nors ji išsiskyrė su vyru, tačiau pareigas visų vaikų atžvilgiu jie vykdo lygiai, po savaitę kiekvienas visiškai prižiūrėdami vaikus, neišskiriant V.. Tai, kad globotinės V. J. ir globėjų biologinių vaikų santykiai nebuvo geri, ypatingai globėjų vyresnysis sūnus priešinosi mergaitės globai šeimoje, todėl globėjai davė sutikimą įvaikinti V. J., nėra pagrindas atleisti L. P. nuo globėjo pareigų. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad į konfliktines situacijas yra reaguojama, mergaitės adaptacija yra rūpinamasi, ji lankosi pas psichologą ir yra jo stebima. Byloje nėra pateikta psichologo išvadų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad mergaitės gyvenimas globėjų šeimoje su jų biologiniais vaikais jai yra žalingas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu ne tik nėra CK 3.246 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo atleisti L. P. nuo globėjo pareigų, bet ir toks atleidimas gali sukelti neigiamus išgyvenimus nepilnametei V. J. ir pažeisti jos geriausius interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tarnybos pareiškimas netenkintas pagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

16. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.