- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-1522-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19199-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- T. B., D. B., L. E.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį atsakovams T. B., D. B. ir L. E. dėl neteisėtu prievolės vykdymo sustabdymu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2008-07-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovų ieškovams buvo priteista 68000 Lt pastarųjų pagal preliminarią sutartį sumokėta suma, kuri nėra grąžinta iki šiol.
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4610 Lt žalos, padarytos neteisėtu prievolės vykdymo sustabdymu, atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad jų patirta žala apskaičiuota 2008-12-29 ieškovo A. R. su AB bankas „Snoras“ sudarytos terminuoto indėlio sutarties Nr. DM20081229V990007, numačiusios 9,90 proc. dydžio mėnesines palūkanas už 1000 Lt indėlį, pagrindu bei terminuotos indėlio sutarties su Nordea banku, numačiusios 11,30 Lt proc. dydžio metines palūkanas, pagrindu. Palūkanos yra kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę ir tokią savo poziciją grindė CK 6.872 str. 1 dalimi. Atsakovų neteisėtas prievolės vykdymo sustabdymas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kadangi atsakovai nevykdo galiojančio teismo sprendimo dėl 68000 Lt grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovų valstybei po 920 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir po 38,58 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovai savo reikalavimus kildina iš 2004-10-11 sudarytos preliminarios sutarties dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Byloje esanti 2004-10-11 preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo buvo sudaryta tik su ieškovu A. R., ieškovė A. R. yra ieškovo motina, todėl, anot teismo, jai minėta preliminariąja sutartimi neatsirado jokių teisių ar pareigų D. B. ir T. B. atžvilgiu, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią tik sutarties šalims. A. R. 2004-10-11 sutarties šalimi nebuvo, todėl ji negali remtis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šios sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu. Teismas sprendė, kad ieškovė A. R. nepateikė įrodymų dėl realios galimybės patirti jos nurodytą žalą – terminuoto indėlio dėl 68000 Lt sutartį, įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų kada nors apskritai sudariusi sutartį su banku dėl terminuoto indėlio, kadangi šia aplinkybe ir pagrindu yra grindžiamas ir ieškovės A. R. reikalavimas dėl žalos atlyginimo, prašant priteisti negautų palūkanų sumą. Teismas pripažino, kad ieškovė A. R. neįrodė savo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad nors 2004-10-11 preliminarios sutarties šalimi yra ieškovas A. R. ir atsakovai Danutė ir T. B., 68000 Lt avansas buvo sumokėtas iš ieškovo motinos A. R. sąskaitos, o kreditas ieškovui žemės sklypui įsigyti ieškovui buvo suteiktas tik 2005-11-02, t.y. po metų po preliminarios sutarties sudarymo (2004-10-11), ką konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas 2009-03-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-176-467/2009. Šių rašytinių įrodymų analizė patvirtina, kad ieškovas A. R. 68000 Lt avanso mokėjimo atsakovams laikotarpiu (2004-10-29, 2004-11-11 ir 2004-11-24) neturėjo nurodytos pinigų sumos, kad galėtų ja disponuoti ir padėti į banką kaip nurodyta ieškinyje terminuotų indėlių pagrindu ir gauti ieškovo skaičiuojamas palūkanas, o grįsti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo terminuotų indėlių pagrindu vadovaujantis 2005-11-02 kredito sutartimi ieškovas taip pat negali, nes kredito įstaiga, suteikusi kreditą, nurodė aiškią suteikto kredito panaudojimo paskirtį ir tą pripažino bei paviešino pats ieškovas.
Teismas išaiškino, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo negautų pajamų (palūkanų) pavidalu ieškovė A. R. turėtų teisę reikšti ne atsakovams, kuriems iš savo sąskaitos 2004-10-29 - 2004-11-24 pervedė 68000 Lt, o sūnui A. R., nes būtent jo sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimui ji pervedė minėtą pinigų sumą, kadangi ieškovė A. R. jokių sutarčių su atsakovais nebuvo sudariusi bei pastarieji jos atžvilgiu neatliko jokių deliktinių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Papildomai teismas atkreipė dėmesį ir į tokias aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pareikšto reikalavimo pagrindu (ne dalyku), tačiau yra reikšmingos vertinant visus ieškovo A. R. argumentus jo pareikšto ieškinio dalyje ieškinyje nurodytu pagrindu bei aplinkybėmis, t.y. 2008-07-16 pirmosios instancijos teismo sprendimu (įsiteisėjusiu 2009-03-19) jam buvo priteista 68000 Lt avansas, 15000 Lt nuostolių suma ir procesinės palūkanos. Todėl esant galiojančiam procesiniam teismo sprendimui dėl 15000 Lt netesybų priteisimo, o palūkanų ir netesybų santykiui esant tokiam pačiam kaip netesybų ir nuostolių santykiui, nuo priteistos sumos priteistos palūkanos bendraisiais pagrindais, atlieka ne kompensacinę, o mokėjimo, t.y. atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais, funkciją, ir todėl ieškovas galėjo reikšti reikalavimą tik dėl tos dalies žalos (nuostolių) atlyginimo, kuri viršijo priteistų netesybų dydį.
Teismas kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovų reikalavimą atsakovo L. E. atžvilgiu, kadangi 2007-02-28 tarp D. B. ir T. B. bei L. E. sudaryta sutartimi dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo šalys nebuvo susitariusios dėl teisių ir pareigų trečiųjų asmenų naudai pagal byloje pareiktą reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai A. R. ir A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovų 3199,40 Lt dydžio palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas nenurodė nė vieno argumento, kodėl tarp šalių sudarytas susitarimas dėl nuostolių kompensavimo negali būti ginamas teismine tvarka. Ieškovų pateiktas prašymas apginti jų teises pagal 2004-10-11 sutarties 4 pastraipą grindžiamas CK 6.872 str. 1 d. numatyta palūkanų mokėjimo funkcija ir reiškia, jog kreditoriaus nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė grąžinti avansą neįvykdyta laiku ir numato jų minimalų kompensavimą CK 6.260-6.261 str., tačiau teismo minimos 5 proc. metinės palūkanos pagal 2008-07-16 teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7463-235/2008, nepadengia visų ieškovų nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2008-07-16 teismo sprendimu priteistos netesybos pagal 2004-10-11 sutartį atlieka kompensacinę, bet ne palūkanoms būdingą mokėjimo funkciją, todėl tapatinti sutartines netesybas ir sutartines palūkanas už naudojimąsi avanso pinigais būtų teisiškai nekorektiška. Teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-7463-235/2008, turi prejudicinę galią civilinėje byloje Nr. 2-4493-600/2010, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu abu ieškovai turi solidarias teises tiek į priteistą avansą, tiek į netesybas bei procesines palūkanas.
3. Teismo minimi argumentai, kad ieškovė neįrodė sutarties su banku dėl terminuoto indėlio sudarymo, ir kad avanso mokėjimo laikotarpiu neturėjo nurodytos pinigų sumos bei negalėjo ja disponuoti padedant į banką, prieštarauja Komercinių bankų įstatyme įtvirtintai indėlio paslapties teisei. Tokie įrodymai net ir pateikti teismui neturėtų ryšio su byla, nes keistų ieškinio pagrindą ir dalyką, šioje byloje būtų pertekliniai, apribotų ieškovų teises į efektyvią savo teisių gynybą. Teismas santykius vertino kaip ypatingų ir nepaprastųjų nuostolių, nes prašė įrodyti ieškovų galimų indėlių sutarčių sudarymą iki avanso perdavimo, tačiau toks teismo įrodinėtinų aplinkybių traktavimas išeina už ieškinio ribų.
4. Atsakovas daro žalą ieškovams, nes negrąžina avanso, elgiasi nesąžiningai, nes j įstatyminės 5 proc. palūkanos yra labai mažos, ir naudoja avansą kaip kreditą, nes bankai šiuo metu skolina už 18 proc. metinių palūkanų. Procesinės palūkanos nepadengia visų ieškovų nuostolių ir todėl jie prašo priteisti minimalius jų nuostolius, t.y. bankų mokamas palūkanas už terminuotą indėlį.
5. Teismas iš esmės nagrinėjo 2009-01-19 pareikštą ieškinį, patikslintą 2010-06-13 ir 2010-10-20 dalyje dėl palūkanų paskaičiavimo. Tačiau galutiniame sprendime bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos ne pagal ieškovo kalboje patikslintą paskaičiavimą, nors akivaizdu, kad ieškovas sumažino savo reikalavimą dėl anksčiau padarytos skaičiavimo klaidos.
Iki teismo posėdžio ieškovai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovai T. B. ir D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010-11-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, priteisti valstybei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartyje pasisakyta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti ieškovo galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar iki sutartinius įsipareigojimus. Šioje byloje pakartotinai prašoma priteisti žalos atlyginimą pagal tą pačią 2004-10-11 preliminariąją sutartį. Visus dėl atsakovų vėlavimo atsiskaityti ieškovės A. R. nuostolius kompensuoja jai priteistos procesinės palūkanos. Įsiteisėjusiu teismų sprendimu ieškovam iš atsakovų priteista 15 000 Lt netesybų, kurios visiškai padengia ieškinyje įvardintus nuostolius. 2008-07-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7463-235/2008 ieškovams priteistos netesybos turi būti įskaitomos į palūkanas, todėl kreditorius gali reikalauti palūkanų tik, kiek jų nepadengia priteistos netesybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Nesant pagrįstų priežasčių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str. 2 d.).
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar teismo sprendimu ieškovams priteistos procesinės palūkanos kompensuoja visus jų patiriamus nuostolius atsakovams nevykdant teismo sprendimo – negrąžinant ieškovams priteistos skolos.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-07-16 sprendimu priteisė iš atsakovų ieškovams 68000 Lt avanso, 15000 Lt netesybų bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas (sprendimas paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-176-467/2009). Ieškovai pareiškė naują ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka reikalaudami iš atsakovų priteisti nuostolius, kilusius dėl to, kad jiems nevykdant minėto 2008-07-16 apylinkės teismo sprendimo, ieškovai patiria nuostolius negautų pajamų forma, kadangi finansų įstaigos už 68000 Lt dydžio indėlį moka žymiai didesnes palūkanas nei yra teismo priteistos procesinės, dėl ko ieškovai laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-03-17 patyrė 4610 Lt tiesioginių nuostolių.
Skolininko pareiga mokėti kreditoriui ir pastarojo teisė reikalauti, kad iš skolininko būtų priteistos, įstatymo nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo numatyta CK 6.37 str. 2 d. Šios palūkanos teismų praktikoje dar vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 str. Pagal šio straipsnio 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos ne tik skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, bet kartu procesinės palūkanos laikomos ir minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kompensuojamais iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.210, 6.261 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.).
CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.261 str. kreditorius, įrodęs, kad teismo priteistos procesinės palūkanos nekompensuoja jo visų patiriamų nuostolių, turi teisę ir į jų atlyginimą. Nuostolių, kurių nekompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos, realumą bei dydį kreditorius turi pagrįsti konkrečiais įrodymais, kurie neabejotinai leistų konstatuoti tokių nuostolių atsiradimo faktą. Be to, turi būti įrodyti, kad tokie nuostoliai yra tiesioginę prievolę įvykdyti teismo sprendimą turinčio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys (CPK 12, 178 str.), tiksliau nustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.
Kasacinis teismas savo teisminėje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.
Teismo vertinimu į bylą pateikta Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir ieškovo A. R. sudaryta terminuotojo indėlio sutartis (b. l. 8-9), ieškovo A. R. ir AB bankas „Snoras“ sudaryta terminuotojo indėlio sutartis (b. l. 10), BIGBANK AS Lietuvos filialo informacinio pobūdžio reklama apie teikiamų kreditų palūkanas (b. l. 11), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB bankas „Snoras“, AB „Ūkio bankas“ informacinio pobūdžio reklama apie teikiamas terminuotųjų indėlių palūkanas (b. l. 16-18) nepatvirtina, kad ieškovai dėl atsakovų veiksmų negrąžinant teismo sprendimu priteisto avanso negauna papildomų pajamų bankų mokamų palūkanų už terminuotus indėlius forma, ar kad disponuodami teismo priteista suma ieškovai būtų gavę didesnę turtinę naudą nei ją suteikia teismo priteistos procesinės palūkanos.
Nagrinėjamu atveju tikėtinumo kriterijaus požiūriu ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai ne tik, kad besąlygiškai neįrodo, jog ieškovai disponuodami 2008-07-16 teismo sprendimu priteista 68000 Lt suma būtų gavę jų minimas palūkanas, bet ir mažai tikėtina, jog viso teismo sprendimo vykdymo metu ieškovams priteistos procesinės palūkanos nekompensuotų jų dėl uždelsto atsiskaitymo patiriamų nuostolių. Vien aplinkybė, jog konkrečiu laikotarpiu finansų įstaigos už jose laikomus indėlius galimai moka ženkliai didesnes palūkanas nei ieškovams 2008-07-16 teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos, pati savaime nesuponuoja žalos negautų pajamų forma buvimo, kadangi teismo sprendimas kol kas nėra įvykdytas, ir ilguoju laikotarpiu teismo priteistos procesinės palūkanos gali duoti ir didesnę finansinę naudą. Taigi neįrodytas ne tik negautų pajamų realumas, bet net ir hipotetiškai svarstant jų buvimą, kol nėra visiškai įvykdytas teismo sprendimas, nėra pagrindo kalbėti apie nuostolių buvimą, kadangi priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos ieškovams galimai gauti didesnę finansinę naudą nei jų patiriami realūs nuostoliai.
Sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netinkamai vertino civilinėje byloje Nr. 2-7463-235/2008 teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Kadangi skundžiamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.