- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-176-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- T. B., D. B.
- Trečiasis asmuo
- L. E.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir A. R. bei atsakovų T. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį atsakovams T. B. ir D. B. dėl pagal preliminarią sutartį gautų pinigų grąžinimo, netesybų priteisimo, tretysis asmuo – L. E. (L. E.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. 68000 Lt avanso pagal 2004-10-11 preliminariąją sutartį, 30000 Lt netesybų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas A. R. 2004-10-11 sudarė su atsakovais B. preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 136000 Lt. Ieškovas atsakovams pavedimu sumokėjo 68000 Lt avanso. Tačiau 2007-05-23 Nekilnojamojo turto registre atsakovai įregistravo kitą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo T. B. ir trečiojo asmens L. E. Tuo pažeidė 2004-10-11 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šioje sutartyje numatyta, kad dėl šalies nesąžiningo elgesio, nesudarius sutarties, įsipareigojama kitai šaliai sumokėti 30000 Lt baudą. Ieškovai sąžiningai ir nuosekliai vykdė savo sutartines pareigas, geranoriškai padėjo atsakovui vykdyti savo įsipareigojimus, jo prašymu mokėjo papildomus avansinius mokėjimus, organizavo ir talkino jam ruošiant dokumentus, būtinus sandorio sudarymui. Tuo tarpu atsakovai elgėsi nesąžiningai, kadangi pasirašant 2004-10-11 preliminarią sutartį neinformavo ieškovų, jog jau buvo sudarę preliminarią sutartį dėl to paties žemės sklypo su S. J. Dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė nuostolius, kadangi atsakovai naudojosi jų pinigais, ieškovai buvo priversti gauti iš banko paskolą, mokėti palūkanas per visą ikisutartinių santykių laikotarpį, todėl privalo grąžinti avansą ir sumokėti netesybas.
Atsakovai T. B. ir D. B. pripažino ieškinį dalyje dėl avanso pagal preliminarią sutartį priteisimo ir prašė ieškovams priteisti 68000 Lt sumokėto avanso. Tačiau su ieškiniu dalyje dėl netesybų priteisimo nesutiko ir prašė ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodė, kad 2003-08-12 atsakovai sudarė preliminarią sutartį su S. J. dėl sklypo pardavimo, numatant, jog pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2004-10-01. Atsakovams iki 2004-10-01 nesudarius pagrindinės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir pasibaigus atsakovų įsipareigojimams pagal 2003-08-12 preliminarią sutartį su S. J., atsakovai sudarė preliminarią sutartį su ieškovu A. R. dėl sklypo pardavimo. Sutartį parengė A. R.. Kadangi su S. J. buvo kilęs teisminis ginčas dėl 2003-08-12 preliminarios sutarties, ieškovas A. R. pasiūlė atsakovams teikti teisines paslaugas ir 2004-12-01 sudarė su atsakovu T. B. teisinių paslaugų teikimo sutartį. Preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo A. R. ir atsakovų, nebuvo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl praėjus daugiau kaip metams po sutarties sudarymo ir prievolėms pagal šią sutartį pasibaigus, atsakovai 2007-02-28 sudarė preliminarią sutartį su L. E. Ieškovas apie 2003-08-12 preliminarios sutarties sudarymą su S. J. žinojo prieš sudarant preliminarią sutartį, kadangi minėta sutartis nuo 2004-03-22 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kuriame informacija yra vieša. Be to buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Tokiu būdu ieškovas gavo visą informaciją susijusią su šiuo ginču. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų patirtą žalą (nuostolius), todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovų T. B. ir D. B. ieškovų A. R. ir A. R. naudai 68000 Lt avanso, gauto pagal 2004-10-11 preliminarią sutartį, 15000 Lt netesybų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008-04-21 iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 2490 Lt žyminio mokesčio ir 145,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2004-10-11 tarp šalių buvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovai parduoti 17,99 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 136000 Lt. Nekilnojamo turto registre ši preliminari sutartis įregistruota ir įrašas galioja nuo 2007-11-13. Taip pat teismas nustatė, kad yra žymos apie tai, jog 2003-08-12 sudaryta sutartis su S. J. dėl to paties žemės sklypo pardavimo, kurią šalys papildomu susitarimu buvo įsipareigojusios sudaryti iki 2004-10-01, ir žyma, kad 2007-02-28 buvo sudaryta preliminari sutartis dėl to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo su L. E. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių 2004-10-11 sudarytoje preliminarioje sutartyje terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, nenurodytas, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo ir prievolė pagal šią sutartį pasibaigė 2005-10-11 (CK 6.165 str. 3 d.). Po preliminarios sutarties sudarymo 2004-10-29 žemės sklypas buvo areštuotas, areštas išregistruotas tik 2007-01-11, tuo tarpu šalys termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nepratęsė, todėl 2007-05-23 atsakovai sudarė kitą preliminarią sutartį su L. E. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai nesiėmė visų nuo jų priklausančių priemonių pagrindinei sutarčiai su ieškovais sudaryti, iš esmės atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti nuostolius (CK 6.165 str.). Atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovas žinojo apie žemės sklypui taikomus disponavimo apribojimus, teismas konstatavo, kad preliminarioje sutartyje numatytos netesybos yra aiškiai per didelės (30000 Lt), todėl jas sumažino iki 15000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. R. ir A. R. prašo sprendimą pakeisti, patenkinant ieškovo ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Nurodo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos mažinamos, jei prievolė įvykdyta nors iš dalies. Tuo tarpu atsakovai 68000 Lt avanso iki šiol ieškovams nesugrąžino, nors šią skolą teisme ir pripažino. 2004-10-11 preliminarios sutarties sąlygos numatė susitarimą dėl netesybų, kai viena iš šalių nepagrįstai vengia vykdyti savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį. Atsakovų atsisakymas parduoti žemės sklypą, kartu negrąžinant avanso, yra neteisėtas ir nesąžiningas bei prieštarauja CK 6.37 straipsniui. Atsakovai veikė nesąžiningai, nes atsisakė su ieškovu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-02-28 sudarė kitą preliminarią sutartį su L. E. dėl to paties žemės sklypo ir pradėjo ją vykdyti. Ieškovai patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 3 procentai metinių palūkanų už 68000 Lt avansą nuo 2007-02-28, kas sudaro 34680 Lt, ir netiesioginius nuostolius, kurie turėtų būti apskaičiuojami pagal prarastos galimybės atlyginimo taisyklę bei tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro 8,6 proc. metines palūkanos nuo avansu perduotos 68000 Lt sumos skaičiuojant nuo avanso perdavimo dienos. Atsakovai nepagrįstai vilkina gauto iš ieškovų avanso grąžinimą bei naudojasi piniginėmis lėšomis neteisėtai pažeidžiant 2004-10-11 sutartį. Dėl to ieškovas A. R. buvo priverstas skolintis iš banko ir mokėti palūkanas, t.y. ieškovai bankui sumokėjo 5108,33 eurų palūkanų bei 2,84 eurų delspinigių, viso 17633,54 eurų, kurie laikytini ieškovų tiesioginiais nuostoliais. 2008-07-16 teismo sprendimu priteisto 15000 Lt netesybos nepadengia net tiesioginių nuostolių.
Apeliaciniu skundu atsakovai T. B. ir D. B. prašo sprendimą panaikinti dalyje dėl 15000 Lt netesybų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovų naudai ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl 30000 Lt netesybų pagal 2004-10-11 preliminarią sutartį priteisimo pilnai atmesti; taip pat pakeisti sprendimą dalyje dėl 2490 Lt žyminio mokesčio priteisimo ieškovų naudai ir nustatyti, jog priteisiama 510 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovų naudai 15000 Lt netesybų bei pasisakydamas dėl pagrindinės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, iš esmės pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo instituto taikymą. Preliminarioje sutartyje tarp šalių nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo. Kadangi per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti tokią sutartį pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas paneigė sutarties laivės principo egzistavimą suponuodamas mintį, kad atsakovai privalėjo pratęsti terminą ar sudaryti naują sutartį nepriklausomai nuo aplinkybių ir pasikeitusių rinkos sąlygų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai pateikė įrodymus pagrindžiančius jų patirtus nuostolius, kadangi vien tai, jog ieškovai paėmė paskolą iš banko ir mokėjo už šią paskolą palūkanas, neįrodo ieškovo patirtų nuostolių. Teismas nevertino, kokiu tikslu bankas ieškovams buvo suteikęs kreditą ir ar ieškovų sumokėtos palūkanos gali būti laikomi patirtais nuostoliais. Kadangi pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apribojus disponavimo teisę sklypu, atsakovai negali būti atsakingi už pagrindinės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Teismas taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų A. R. ir A. R. apeliacinį skundą atsakovai T. B. ir D. B. prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti Nurodo, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog netesybos taip pat gali būti mažinamos ir tada, kai jos yra akivaizdžiai per didelės. Atsakovai neturėjo galimybių, galiojant 2004-10-11 preliminariajai sutarčiai, sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes tuo metu bylinėjosi su S. J. ir sklypas buvo areštuotas. Ieškovui šios aplinkybės buvo žinomos. Laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypo atžvilgiu nėra panaikintos iki šiol, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Atsakovai sutartį su L. E. sudarė tik 2007-02-28, t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo preliminariosios sutarties su ieškovais sudarymo. Tuo metu ieškovai nepasiūlė atsakovams sudaryti žemės sklypo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties už protingą kainą, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkoje, ir reiškė nepagristą reikalavimą sudaryti pagrindinę sutartį pagal negaliojančią preliminariąją sutartį. Todėl pripažintina, kad patys ieškovai elgėsi nesąžiningai, siekdami įsigyti žemės sklypą už mažesnę kainą. Ieškovai nepagrindė savo netiesioginių nuostolių realiomis ir neišvengiamomis pajamomis, todėl negali reikalauti jų atlyginimo. Tarp šalių sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sandoris, numatantis piniginių lėšų atlygintinį suteikimą, todėl ieškovai negali reikalauti apeliaciniame skunde nurodomų 8,6 procentų metinių palūkanų. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovui buvo suteiktas du kartus didesnis kreditas nei ieškovų sumokėtas avansas, todėl ieškovo sumokėtos palūkanos negali būti laikomos tiesioginiais nuostoliais, kuriuos ieškovai patyrė, sumokėję avansą. Be to avansą sumokėjo ieškovė A. R. 2004 metų spalio-lapkričio mėnesiais, tuo tarpu sutartį su banku ieškovas A. R. sudarė 2005-11-01.
Atsiliepimu į atsakovų T. B. ir D. B. apeliacinį skundą ieškovai A. R. ir A. R. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2004-10-11 preliminarioji sutartis galioja iki šiol, nes joje numatyta sutarties galiojimo atidedamoji sąlyga, kad atsakovai įsipareigoja pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį po to, kai pardavėjas paruoš visus reikalingus dokumentus. Atsakovai veikė, pažeisdami 2004-10-11 sutarties esmę tuo, kad neturėdami tikslo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti preliminariosios sutarties objektą ieškovams, negrąžino gauto avanso ir tuo padarė ieškovams žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kiekviena iš šalių palaikė savo apeliacinį skundą, o kitos šalies – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti nauji įrodymai – trys SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kvitai dėl ieškovų turėtų išlaidų, o taip pat 2007-02-28 dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 217-228), 2008-12-29 SEB banko palūkanų mokėjimo grafikas (b.l. 230), SEB banko pažyma (b.l. 179), AB bankas „Snoras“ viešasis pasiūlymas dėl terminuotojų indėlių sutarties sudarymo (b.l. 231) bei 2008-12-29 terminuotojo indėlio sutartis (b.l. 232).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų A. R. ir A. R. bei atsakovų T. B. ir D. B. apeliacinių skundų ribose – abi šalys skundžia teismo sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo, o atsakovai – dar ir dėl žyminio mokesčio. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantai ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl 68000 Lt avanso pagal 2004-10-11 preliminariąją sutartį, netesybų 30000 Lt bei 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, prašė apginti jų pažeistą teisę, kuri atsirado iš nesudarytos pagal preliminarią sutartį pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovai apeliaciniame skunde įrodinėja, kad dėl kitos šalies – atsakovų nesąžiningo elgesio ieškovai patyrė nuostolius, todėl jiems turėtų būti priteista visa 30000 Lt netesybų suma. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neįrodinėjo nei nuostolių atsiradimo fakto, nei jų dydžio, todėl šiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas ir jų apeliacinis skundas (CPK 306 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, dėl nurodytų aplinkybių ir nepasisako, pasisakydama tik dėl netesybų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-08-12 tarp S. J. ir T. B. bei D. B. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, kuria susitarta S. J. parduoti 1/3 dalį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 76750 Lt iki 2004-10-01 (b.l. 45, 47). Ką patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 11). Tarp A. R. ir T. B. bei D. B. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004-10-11. Pagal šią sutartį ieškovas A. R. (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti, o atsakovai T. B. ir D. B. (pardavėjai) parduoti 17,99 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 136000 Lt. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas būsimų mokėjimų sąskaita sumokės T. B. pavedimu į jo sąskaitą 68000 Lt. Minėto sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta notarų biure po to, kai pardavėjas paruoš visus sandoriui reikalingus dokumentus. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad, jei pardavėjas nepagrįstai vilkins sutarties pasirašymą, pirkėjo reikalavimu privalės grąžinti visą gautą sumą 3 dienų laikotarpyje, priešingu atveju - sumokėti sutartyje numatytas netesybas ir 3 procentų mėnesines palūkanas skaičiuojamas nuo visos gautos iš pirkėjo sumos. Šalys taip pat susitarė, kad šalis, dėl kurios kaltės, neatsargumo, netinkamo reikalų vedimo, veikimo ar neveikimo, ar nesąžiningumo nebus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, įsipareigoja sumokėti 30000 Lt netesybas (b.l. 124). Nekilnojamojo turto registre 2007-05-23 buvo įregistruota kita preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų ir L. E. dėl to paties žemės sklypo pardavimo (b.l. 11, 217-228). Nors su ieškovo reikalavimu grąžinti (priteisti) 68000 Lt avanso atsakovai sutiko, tačiau iki šiol jo negrąžino. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų ieškovui 68000 Lt avanso, tačiau 30000 Lt netesybas, konstatavęs, kad jos yra aiškiai per didelės, sumažino ir priteisė 15000 Lt. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo netesybas padidinti iki 30000 Lt, motyvuodami tuo, kad nurodytą sumą atsakovai privalo sumokėti pagal 2004-10-11 preliminarios sutarties sąlygas, o mažinti jas nebuvo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Be to ieškovai patyrė netiesioginius ir tiesioginius nuostolius. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo iš viso nepriteisti netesybų, nes nei ieškovas, nei teismas nepagrindė atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių priežastinio ryšio, kadangi pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apie kurias ieškovams buvo žinoma. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų argumentus atmeta, kadangi skundžiamame sprendime teismas pakankamai išsamiai aptarė aplinkybes ir motyvus, dėl ko jis atmetė atsakovų poziciją ir ja nesirėmė, pakankamai motyvavo ieškinio tenkinimo pagrindus.
CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato, jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kadangi nuostolius privalo atlyginti šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, pirmiausia reikalinga nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas - kaltę (CK 6.248 str.), ją sąlygojusius neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ar apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.246 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nesiėmė visų nuo jų priklausančių priemonių pagrindinei sutarčiai su ieškovais sudaryti, iš esmės atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovų teiginys, kad po preliminariosios sutarties sudarymo 2004-10-29 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas žemės sklypui) buvo priežastis, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atmestinas, kadangi areštas buvo panaikintas 2007-01-11, o šalys galėjo pratęsti terminą pagrindiniai sutarčiai sudaryti, nustatyti sutarties sudarymo laiką po to ir pan.. Juo labiau, kad preliminariojoje sutartyje ir nebuvo nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.
Kilus ginčui dėl netesybų dydžio teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu, siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovų ir atsakovų atsikirtimus ir argumentus, vertino prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma. Teismas nustatė, jog 2004-10-11 tarp šalių sudarytos 17,99 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino pasibaigimą ir jo nepratęsimą, net ir pasibaigus žemės sklypo apribojimams, kuriems suėjus nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl konstatavo, kad šalis, nepagrįstai vengianti ar atsisakanti sudaryti tokią sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. CK 6.258 straipsnis, reglamentuojantis sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminarios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti ieškovo galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Naujai prie bylos prijungti įrodymai – 2007-02-28 sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 217-228), 2008-12-29 SEB banko palūkanų mokėjimo grafikas (b.l. 230), SEB banko pažyma (b.l. 179), AB bankas „Snoras“ viešasis pasiūlymas dėl terminuotojų indėlių sutarties sudarymo (b.l. 231) bei 2008-12-29 terminuotojo indėlio sutartis (b.l. 232), kuriuos pateikė ieškovai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai patyrė tiesioginius nuostolius, kurie atsirado dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi ieškovams suteiktas 42099,76 eurų kreditas viršija preliminarioje sutartyje sutartos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Todėl prašymas priteisti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro sumokėtos bankui palūkanos nuo tokio dydžio kredito sumos, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad 2008-03-20 SEB pažyma Nr. 05.04.06-1039 patvirtina, kad ieškovė A. R. 68000 Lt dydžio mokėjimą į atsakovo T. B. sąskaitą atliko laikotarpyje nuo 2004-10-29 iki 2004-11-24, kai tuo tarpu 2008-07-14 pažyma tvirtina, jog ieškovui A. R. 42099,79 eurų kreditas buvo suteiktas pagal 2005-11-01 sutartį, t.y. praėjus beveik metams nuo preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokiu būdu pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių dėl nuostolių atsiradimo ir jų dydžio.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir konstatuoja, kad atsakovai nesiėmė visų nuo jų priklausančių priemonių pagrindinei sutarčiai su ieškovais sudaryti, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovams netesybas, kurios, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, priežastis dėl kurių atsakovai nesudarė su ieškovais pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, netesybų dydį, mažintinos iki 15000 Lt. Pažymėtina, kad bylos duomenys rodo, jog 2004-12-01 atsakovai sudarė sutartį su ieškovu A. R. dėl teisinių paslaugų teikimo civilinėje byloje pagal S. J. ieškinį dėl 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo (b.l. 51). Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija, vertindami byloje esančius įrodymus, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą daro nešališką išvadą, jog ieškovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su atsakovais, žinojo apie atsakovams iškeltus teisinius ginčus dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo su S. J.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai neinformavo, o ieškovas nežinojo, kad atsakovai prieš sudarydami sutartį su ieškovu A. R., buvo sudarę sutartį su S. J..
Apeliantai (atsakovai) skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinę teisės normą ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė bylinėjimo išlaidų priteisimo klausimą, kas vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Tačiau CPK 434 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai turėjo teisę geruoju grąžinti ieškovams iš jų gautą avansą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, atsižvelgiant į 2008-01-15 ieškovo A. R. prašymą ir 2006-03-27 pareiškimą, kuriuo ieškovas atsakovus informavo apie ketinimą pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau patys atsakovai neišreiškė noro sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas iš atsakovų elgesio turėjo pakankamo pagrindo manyti, jog atsakovai nesutinka su avanso grąžinimu ir kreiptis į teismą su ieškiniu. Teisėjų kolegija sutinka konstatuoja, kad atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo yra nepagrįstas, kadangi atsakovai patys geruoju galėjo grąžinti ieškovams gautą iš jų avansą, tačiau tuo nepasinaudojo.
Kiti ieškovų ir atsakovų apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir taip pat nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija taip pat nepriteisia į valstybės biudžetą išlaidų advokatui A.Merkiui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui T. B., kadangi pažyma, patvirtinanti šių išlaidų dydį, gauta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.