Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovui A. V., atsakovo atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo asmens atstovui Mariui Trakšeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretysis asmuo Neringos savivaldybės administracija, dėl savavališkos statybos akto, statybos sustabdymo akto ir sprendimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo pastatas – baseino pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuosavybės teise priklauso ieškovui A. V. ir jo sutuoktinei R. V.. Ieškovas 2010-02-03 kreipėsi į Neringos savivaldybės Architektūros skyrių prašydamas išduoti statybos leidimą minėto baseino pastato rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą (b.l. 21). Neringos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2010-02-11 posėdyje statinio projektui nebuvo pritarta, tačiau sprendimas, dėl kokių priežasčių neišduodamas statybos leidimas, užsakovams nebuvo išsiųstas (b.l. 101, 102-105). Nesulaukę atsakymo, ieškovas 2010-03-03 pateikė Neringos savivaldybės administracijai raštą, kuriame nurodė, kad pasinaudos Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 21 punkte numatyta teise ir nuo 2010-03-09 pradės pastato (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringoje, rekonstrukciją, taip pat nurodė, kad šį raštą savivaldybė privalo įregistruoti kaip statybos leidimą (b.l. 25-26). Gavus minėtą raštą, Neringos savivaldybės administracijoje jokių veiksmų imtasi nebuvo ir minėtas raštas nebuvo registruotas kaip statybos leidimas (b.l. 101). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybos patikrinimą, 2012-01-04 ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-120104-00001 (b.l. 13-15), o 2012-02-02 – reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-120202-00004, kuriuo iš ieškovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-08-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: demontuoti įrengtą antrame aukšte perdangą, pradėtą rengti iš pirmo aukšto į antrą aukštą vidaus laiptinę, išmūrytas vidaus laikančias sienas antrame ir pirmame aukštuose ir kolonas rūsyje (b.l. 16).

Įvertinus ieškovo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, 2012-01-04 ieškovui surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-120104-00001 (b.l. 13-15), ir 2012-02-02 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-30-120202-00004, dėl pastato, priklausančio ieškovui, esančio adresu (duomenys neskelbtini),Juodkrantės gyv., Neringoje, atliktų statybos darbų, nustatyta, kad aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, surašyti pagrįstai, teisėtai todėl nėra įstatyminio pagrindo juos pripažinti neteisėtais, bei panaikinti.

Savavališkos statybos akte užfiksuotas savavališkai statomas statinys - baseino pastatas, esantis žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, patenka į pajūrio juostą, nes vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio l dalies 2 punktu, visa Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos priskiriama pajūrio juostai ir todėl veiksmams, susijusiems su pajūrio juosta, yra numatytas atskiras teisinis reglamentavimas, todėl turi būti taikomos būtent specialaus - Pajūrio juostos įstatymo, o ne Statybos įstatymo , kuriuo vadovaujasi ieškovas, nes Pajūrio juostos įstatymo nuostatos šiuo atveju ir reglamentuoja bendrus statybos teisinių santykių klausimus, todėl ieškovas nepagrįstai vadovavosi Reglamento STR 1.07.01:2002 21 punkte įtvirtinta nuostata, numatančia, kad, jei statybos leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir Statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu pranešęs statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios. Leidimą išduodantis subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą.

Dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies taikymo vykdant statybas Pajūrio juostoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-826/2010. Nutartyje konstatuota, kad „statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nėra Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 daliai analogiško pobūdžio nuostatų leidžiančių statytojui, pranešus statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, vykdyti statybą be leidimo, jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio l dalyje yra nurodytas sąrašas leidžiamų statyti ar rekonstruoti objektų, o šio straipsnio 2 dalyje detaliai aprašyta statybos leidimo išdavimo procedūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl viešojoje teisėje dominuojančio imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodo, teisės ir pareigos normose nustatomos itin tiksliai ir neturėtų būti aiškinamos plečiamai. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo principo ir prieštarautų pajūrio juostos nustatymo tikslams: racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žemyninio pajūrio kraštovaizdį, retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveines ir kitus gamtos išteklius; užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms; užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą; sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais".

Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, matyti, kad ieškovas vykė ne rekonstrukcijos darbus, kaip, kad teigė , o naujo statinio statybą, kuri iki šiol nėra užbaigta. Nekilnojamojo turto registre ieškovui priklausantis baseinas įregistruotas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nebaigtas statyti (baigtumo procentas tik 56 %).

Pažymėtina, kad pastato rekonstrukciją bus galima vykdyti ir jį perstatinėti tik, kai pirmiausia bus užbaigta jo kaip naujo statinio statyba, prieš tai gavus statybą leidžiantį dokumentą, ir kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažins statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams.

Ieškovas, pateikęs statinio projektą suderinimui ir negavęs iš Neringos miesto savivaldybės administracijos atsakymo dėl kokių priežasčių buvo nesuderintas statinio projektas ir neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, savivaldybės administracijos veiksmus galėjo apskųsti įstatyme numatyta tvarka, o ne vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta nuostata, pradėti vykdyti statybos darbus be statybą leidžiančių dokumentų.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju turi būti gautas leidimas statyti naują statinį. Statant kultūros paveldo statinį, statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, vadovaujamasi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 35 dalis). Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybos leidimą dėl visų naujų statinių pajūrio juostoje išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Tokius įgaliojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-10-01 nutarimo Nr. 1528 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą" 2.2. punktu yra suteikusi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai.

Kadangi ieškovas vykdė baseino pastato (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybą neturėdamas tokiems statybos darbams privalomo statybą leidžiančio dokumento, todėl Savavališkos statybos aktas ir reikalavimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas“, nustatyta tvarka buvo surašyti pagrįstai ir teisėtai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.