- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- eA-636-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01615-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- UAB "Aidava"
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aidava“ (toliau – ir pareiškėjas, arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2021 m. balandžio 13 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-492-250 (toliau – ir Aktas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI Aktu areštuotas pareiškėjo turtas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Akte nurodomas turto arešto mastas – 3 016,00 Eur, o viso areštuoto turto vertė – 117 604,90 Eur. Taip pat pateikta informacija, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 58 straipsnio, 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto, 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl mokestinio patikrinimo metu numatoma papildomai priskaičiuoti 104 188,00 Eur mokesčių.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad dokumentas, kuriuo remiantis nustatyta mokestinė nepriemoka, Akte nurodomas kaip VMI 2021 m. kovo 26 d. pavedimas tikrinti Nr. (31.49Mr)FR0773-501, kurio Bendrovė nėra gavusi. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. balandžio 16 d. Bendrovei elektroniniu paštu buvo atsiųstas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, iš kurio matosi mokestinio patikrinimo inicijavimo Bendrovės atžvilgiu priežastys, t. y. dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė deklaravo pirkimus iš Lietuvos, ES bei trečiųjų šalių tiekėjų ir Bendrovė atskaitė 20 609 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už darbuotojų nuomos paslaugų, statybinių medžiagų, statybinio vagonėlio įsigijimą pagal UAB „Lapsta“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei perdavė prievolę deklaruoti ir sumokėti 39 557 Eur pardavimo PVM už bendrastatybinius darbus pagal PVMĮ 96 straipsnio nuostatą UAB „Lapsta”, pagal Bendrovės įformintas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, nesumokėjo UAB „Lapsta“ deklaruoto pardavimo 39 557 Eur PVM į biudžetą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo inicijuotas jo mokestinis patikrinimas vien dėl to, jog vienas Bendrovės kontrahentų nesumokėjo į biudžetą PVM. Pagal Bendrovės turimą informaciją, šiuo atveju aktuali UAB „Lapsta“ į biudžetą nesumokėta pinigų suma maksimaliai galėtų sudaryti apie 60 000 Eur.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu Bendrovei buvo pateiktas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas Nr. (31.49 Mr) FR0773-6835, kuriuo Bendrovė informuota, jog jos atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas sustabdomas nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje. Mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio išvados turės įtakos vertinant UAB „Aidava“ pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo teisingumą.
7. Pareiškėjo manymu, mokestinis patikrinimas inicijuotas nedelsiant ir nelaukiant UAB „Lapsta“ atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo baigties tam, kad būtų sukurtas formalus pagrindas pritaikyti suvaržymus Bendrovės turtui. Pareiškėjas pabrėžė, kad Aktas nesuderinamas su kertiniais mokesčių administravimo ir viešojo administravimo principais. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Aidava“ šiandien neturi mokėti jokių mokesčių, susijusių su jos bei UAB „Lapsta“ vykdytomis ūkinėmis operacijomis.
8. Pareiškėjo įsitikinimu, siekiant taikyti turto areštą, turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Nagrinėjamu atveju tokios rizikos nėra, Akte nurodytas turto areštas sudaro 3 016 Eur.
9. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo areštuoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią Pastato dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad areštuojant turtą nesilaikyta pagrindinių turto arešto principų. Tikroji 65011/100000 dalių Pastato rinkos vertė siekia 392 016,33 Eur, t. y. daugiau nei 3 kartus didesnė, nei nurodoma Akte. Mokesčių administratorius areštavo Pastatą nedalyvaujant UAB „Aidava“, neprašė, nepasitikslino duomenų dėl Pastato vertės.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas teigia, kad negali būti areštuojama daugiau mokesčių mokėtojo turto negu tiek, kiek reikalinga realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė turi kito turto, kuris galėtų būti areštuojamas, kad būtų užtikrintas jos prievolių įvykdymas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė netenkinti pareiškėjo skundo.
12. VMI nurodė, kad Aktas buvo surašytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. VMI, 2021 m. kovo 30 d. gavusi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus raštą Nr. (31.49Mr) S-1596, kuriame buvo nurodyta, kad Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyrius, vykdydamas Šiaulių AVMI 2021 m. kovo 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (31.49Mr)FR0773-501, atlieka UAB „Aidava“ pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą; mokestinio patikrinimo metu numatoma papildomai apskaičiuoti 104 188 Eur pridėtinės vertės mokesčio; pasiūlyta areštuoti pareiškėjo turimą turtą. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, atsakovas surašė Aktą.
13. Šiaulių AVMI atlieka pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu yra padaryta preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tai, kad šiuo metu nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tai atvejais, kada daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
14. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.
15. VMI teigimu, Akte yra aiškiai nurodyta, kaip pasireiškė rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti. Pareiškėjas gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su tuo susijusios sumos ir tokioms sumoms padengti būtina užtikrinti, kad jis turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Anot VMI, Akte nurodytas arešto mastas 3 016,00 Eur įvyko dėl techninių kliūčių, formuojant turto arešto aktą, nurodytas klaidingai, tačiau Turto arešto aktų registre turto arešto suma nurodyta teisingai, t. y. 104 188,00 Eur. VMI 2021 m. gegužės 27 d. raštu RNA-21687 išsiuntė Bendrovei teisingai suformuotą 2021 m. balandžio 13 d. turto arešto aktą Nr.(23.31-08)-492-250, kuriame nurodyta teisinga turto arešto suma. VMI pabrėžė, kad Bendrovė valstybinei įmonei Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2016 – 2019 metus. Pagal 2015 m. balanso duomenis, Bendrovės balansinis turtas – 366 626,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 329 640,00 Eur.
16. Atsakovas vertino, jog mokesčių administratoriaus pritaikytas turto arešto mastas (104 188 Eur) yra tinkama, būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užkirsti kelią įmonei išvengti mokestinės prievolės nepriemokos sumokėjimo.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Aidava“ skundą.
18. Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, kad Šiaulių AVMI pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl PVM už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas vykdant 2021 m. kovo 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (31.49Mr)FR0773-501. Mokesčių administratorius nurodė, kad pareiškėjui patikrinimo metu numatoma apskaičiuoti 104 188 Eur PVM.
19. Remdamasis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas darė išvadą, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas konstatavo, kad yra abi būtinosios sąlygos, kurios sudaro pagrindą taikyti turto areštą.
21. Teismas pažymėjo, kad buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas dėl MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Mokesčių administratorius nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui numatoma papildomai apskaičiuoti 104 188 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja pirmoji reikšminga sąlyga taikyti MAĮ 101 straipsnio 4 dalį. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Akto priėmimo dieną pareiškėjo atžvilgiu nebuvo konstatuoti konkretūs mokesčių įstatymų pažeidimai, nepaneigia MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pirmosios sąlygos egzistavimo, nes, kaip minėta, norint konstatuoti, kad ši sąlyga egzistuoja, pakanka preliminarios išvados (prielaidos) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
22. Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos teismas teigė, jog, siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Anot teismo, ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal LVAT praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą.
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į priskaičiuotą pakankamai didelę (104 188,00 Eur) mokesčių ir su jais susijusią sumą, taip atsižvelgiant ir tai, kad areštuotas turtas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju 104 188,00 Eur turto areštas yra pateisinama priemonė, nes jo taikymo metu egzistavo pagrįsta rizika, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, gali padidėti rizika, kad ateityje bus sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Taigi egzistuoja ir antroji įstatymuose nustatyta prielaida taikyti turto areštą – pagrįsta turto netekimo rizika.
24. Teismas laikė teisiškai nereikšmingais pareiškėjo argumentus, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas nedelsiant ir nelaukiant UAB „Lapsta“ atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo baigties tam, kad būtų sukurtas formalus pagrindas taikyti suvaržymus Bendrovės turto atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad papildomas PVM apskaičiavimas pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju vertinamas mokestine teisine prasme ir jis nėra tapatus vertinimui, kuris atliekamas kitų teisenų (civilinės, baudžiamosios) atvejais.
25. Teismas atskirai nevertino pareiškėjo argumentų dėl atliekamo mokestinio patikrinimo aplinkybių, nustatęs, kad tai nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, o tai yra mokestinio ginčo bylos objektas. Teismas laikė nereikšmingais ir pareiškėjo skundo argumentus, jog Aktas nesuderinamas su kertiniais mokesčių administravimo ir viešojo administravimo principais. Iš ginčijamo akto turinio akivaizdu, kad jis visiškai atitinka teisės aktų turiniui keliamus reikalavimus, yra priimtas kompetentingų subjektų.
26. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.
III.
27. Pareiškėjas UAB „Aidava“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą panaikinant Aktą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.
29. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas Bendrovės reikalavimas panaikinti Aktą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: i) priimant Sprendimą neatsižvelgta į esminius aptariamu atveju taikytinus teisės principus, ii) neegzistuoja MAĮ įtvirtinti Bendrovės turto arešto taikymo mokesčių administratoriaus iniciatyva pagrindai, iii) Turto arešto akto priėmimo realios teisinės pasekmės yra tapačios 65011/100000 dalių Pastato areštui, tai patvirtina akivaizdžią ir ženklią disproporciją tarp turto arešto masto ir realios areštu apsunkinto turto vertės. Pareiškėjas pabrėžia, jog mokesčių administratorius areštavo mokesčių mokėtojo turtą, siekdamas „užtikrinti“ prievolių, kurios šiai dienai nėra nustatytos / apibrėžtos, įvykdymą, neaišku, kada jos bus nustatytos. Tai nesuderinama su MAĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais.
30. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors teismo sprendime nurodoma, kad jo argumentai dėl atliekamo mokestinio patikrinimo aplinkybių atskirai nevertinami, nes tai nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, tai yra mokestinio ginčo bylos objektas, tačiau, pareiškėjo nuomone, aplinkybės yra svarbios teisingam ir visapusiškam šios administracinės bylos išnagrinėjimui ir jos privalo būti įvertintos, kadangi Akto teisėtumas, be kita ko, privalo būti vertinamas proporcingumo, teisingumo principų kontekste. Bendrovė savo skunde nekelia / nekėlė argumentų, susijusių su galimu mokestiniu ginču, t. y. nepasisakė / nepasisako dėl mokestinio patikrinimo rezultatų (kurių dar apskritai nėra) ir / ar mokestinio patikrinimo procedūrų teisėtumo, todėl aptariamas teismo motyvas vertintinas kritiškai ir liudija apie teismo sprendimo nepagrįstumą.
31. Pareiškėjas teigia, kad nors Bendrovės atžvilgiu nėra nustatyta jokių mokestinių nepriemokų ir akivaizdu, kad tai nebus nustatyta artimiausioje ateityje dėl kito asmens atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo ir neapibrėžtam laikui sustabdyto Bendrovės mokestinio patikrinimo, Bendrovės teisėti interesai varžomi (ženkliai labiau nei tai būtų reikalinga net esant pagrindui) turto arešto pagalba. Tai, Bendrovės įsitikinimu, akivaizdžiai nesuderinama nei su teisingumo principu (MAĮ 8 str.), nei su objektyvumo bei proporcingumo principais, reiškiančiais, kad bet kokie viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui ir sudaro pagrindą naikinti Aktą kaip neteisėtą.
32. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš turto arešto taikymui būtinų sąlygų. Jis pabrėžia, jog nebuvo atliktas mokestinis patikrinimas UAB „Aidava“ atžvilgiu. Šiai dienai Bendrovė neturi mokėti jokių mokesčių, susijusių su jos bei UAB „Lapsta“ vykdytomis ūkinėmis operacijomis – visi mokesčiai, mokėtini remiantis Bendrovės buhalterine apskaita, šiai dienai yra sumokėti. Patikrinimas yra tik pradėtas / inicijuotas ir nedelsiant sustabdytas. Nėra padaryta jokių patikrinimo išvadų apie UAB „Aidava“ apskaičiuotų mokesčių teisingumą ir / ar sumokėjimą patikrinimo metu – mokestinio patikrinimo išvados / rezultatai įforminami patikrinimo aktu (MAĮ 128 str. 1 d.), tuo tarpu patikrinimo aktas UAB „Aidava“ atžvilgiu nėra parengtas ir / ar sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra priimtas.
33. Pareiškėjo nuomone, vertindamas realų pavojų, teismas sprendime nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik pakankamai didele (104 188,00 Eur) priskaičiuota mokesčių ir su jais susijusia suma. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie Bendrovės siekį išvengti ateityje galimai atsirasiančių mokestinių prievolių vykdymo, nors turto arešto akto pagrįstumas, be kita ko, turėtų būti įrodinėjamas duomenimis apie realius atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ateityje galimai atsirasiančių mokestinių prievolių vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Pareiškėjas akcentuoja, kad su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, liudijančius, jog Bendrovė turi turto už 832 855 Eur sumą, dirba pelningai, tai leidžia manyti, jog nėra pagrindo daryti išvadas apie šiuo atveju kylančią mokestinių Bendrovės prievolių įvykdymo grėsmę, tačiau teismas dėl šių Bendrovės pateiktų duomenų Sprendime nepasisakė, jų nevertino ir apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie realų mokesčių administratoriaus reikalavimų įvykdymo pavojų. Bendrovės įsitikinimu, tai patvirtina Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Bendrovė pabrėžia, jog vien didelė reikalavimo / galimo reikalavimo suma savaime nereiškia būtinybės ar galimybės taikyti asmens atžvilgiu reikalavimo užtikrinimo priemones. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, tik esant antrai situacijai galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai prevenciniais tikslais.
34. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad teismui į bylą pateikta UAB „Vertinimo ekspertai“ parengta turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog 2019-ųjų metų pabaigoje Bendrovės nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė sudarė 506 000 Eur, iš kurių Pastato rinkos vertė sudaro 435 200 Eur, o žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, vertė sudaro 70 800 Eur. Kartu skundu dėl Turto arešto akto panaikinimo teismui pateiktas valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 2021 m. sausio 25 d. nustatyta Pastato vidutinė rinkos vertė sudaro 603 000 Eur. Taigi 65011/100000 dalių Pastato rinkos vertė siekia 392 016,33 Eur, t. y. ji yra 3 kartus didesnė, nei nurodoma Akte.
Atsiliepimas
35. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Atsakovo vertinimu, tai, kad šiuo metu nėra surašytas patikrinimo aktas, kuriame būtų nurodyti konkretūs pareiškėjo pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjo turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tai atvejais, kada daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
37. Atsakovas pabrėžia, kad mokestinio patikrinimo metu numatoma apskaičiuota suma (104 188 Eur) nėra mažareikšmė, nustatyti PVMĮ pažeidimai, susiję su mokesčių vengimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pavojaus, jog mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką, konstatavimui pakanka nustatyti tikėtino pobūdžio aplinkybių. VMI surašytame Akte yra aiškiai nurodyta, kaip pasireiškia rizika, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti. Gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su tuo susijusios sumos, tokių sumų padengimui būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Pagal LVAT praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą. Atsakovas teigia, kad, pagal viešųjų registrų duomenis, pareiškėjas neturi jokio registruotino turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą.
38. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl turto arešto masto, atsakovas pažymi, kad, areštuodamas Bendrovės nekilnojamąjį turtą, jis rėmėsi valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal kuriuos areštuoto turto vidutinė rinkos vertė buvo 603 000,00 Eur, o Bendrovei priklausančios 65011/100000 dalies pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 392 016,00 Eur. Taigi VMI turto arešto aktu areštavo Bendrovei priklausančio 65011/100000 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 0,3 dalį. Bendrovės areštuoto turto vertė yra 117 604,90 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Akte nurodytas arešto mastas 3 016,00 Eur dėl techninių kliūčių, formuojant turto arešto aktą, nurodytas klaidingai, tačiau Turto arešto aktų registre turto arešto masto suma nurodyta teisingai, t. y. 104 188,00 Eur. VMI 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. RNA-21687 išsiuntė Bendrovei teisingai suformuotą 2021 m. balandžio 13 d. turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-492-250, kuriame nurodyta teisinga turto arešto masto suma. Kadangi teisinga turto arešto masto suma yra išviešinta Turto arešto aktų registre, laikytinas nepagrįstu ir niekiniu pareiškėjo teiginys, jog Bendrovės atžvilgiu pritaikytas turto areštas akivaizdžiai neatitinka MAĮ bei CPK įtvirtinto reikalavimo areštuoti ne daugiau mokesčių mokėtojo turto negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas.
39. Atsakovas pažymi, kad atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumui nustatyti buvo įvertinti Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys. Areštuodama turtą, VMI rėmėsi 2015 m. gruodžio 31 d. valstybinės įmonės Registrų centro pateiktu balansu. Bendrovė nėra pateikusi valstybinei įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės už 2016 m., 2017 m. 2018 m. 2019 m. Pagal 2015 m. balanso duomenis, Bendrovės balansinis turtas – 366 626 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 329 640 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
40. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2021 m. balandžio 13 d. turto arešto akto Nr. (23.31-08)-492-250, kuriuo pareiškėjo turtui – 65011/100000 daliai gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini) – taikytas areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl mokesčių įstatymų pažeidimų, priėmė ginčijamą Aktą.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2021 m. balandžio 13 d. turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-492-250 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė pareiškėjo skundą.
43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi priimant šį teismo sprendimą neatsižvelgta į esminius teisės principus. Pareiškėjas nurodo, kad nėra turto arešto taikymo pagrindų, yra disproporcija tarp turto arešto masto ir realios areštu apsunkinto turto vertės. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų reikšmingų argumentų.
44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
45. MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo kartu su skundu pateiktų 2020 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų (balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos bei UAB „Vertinimo ekspertai“ parengtos turto vertinimo ataskaitos). Pareiškėjo nuomone, finansinės ataskaitos patvirtina, kad Bendrovė dirba pelningai ir nėra grėsmės, kad Bendrovė neįvykdys mokestinių prievolių. Pareiškėjas taip pat teigia, kad turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog Pastato, kurį areštavo VMI, vertė yra 3 kartus didesnė, nei tai nustatyta Akte.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors areštuojamo turto vertės dydis įstatymų leidėjo nėra siejamas tik su galimos mokestinės prievolės dydžiu, bet gali apimti ir kitas sumas, kaip antai mokesčio delspinigius (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2001-602/2018), nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl turto arešto apimties pagrįstumo – byloje yra pateikti ir pirmosios instancijos teismo iš esmės neįvertinti duomenys, kurie, kaip teigia pareiškėjas, patvirtina, kad areštuoto turto vertė kelis kartus viršija mokesčių administratoriaus preliminariai apskaičiuotą mokestinę prievolę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertinant MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nurodytą riziką (pavojų), negali būti ignoruojami mokesčio mokėtojo finansinę padėtį ir, atitinkamai, gebėjimą įvykdyti galimą mokestinę prievolę ateityje atskleidžiantys duomenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1535-575/2019). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti dokumentai (2020 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai (balanso ataskaita (2021 m. vasario 18 d. Nr. B-2020/12-001), pelno (nuostolių) ataskaita (2021 m. vasario 18 d. Nr. PN-2020/12-001) bei 2019 m. spalio 1 d. UAB „Vertinimo ekspertai“ parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita AL19/1001/01-1)) buvo pridėti prie pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir teismo priimti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino šių dokumentų. Esant abejonių, ar pareiškėjo pateiktų dokumentų pakanka, siekiant įvertinti areštuoto turto vertę ir pareiškėjo gebėjimą įvykdyti mokestinę prievolę, teismas turi teisę iš proceso šalių pareikalauti pateikti papildomus įrodymus.
48. ABTĮ 10 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta teismo pareiga tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjo su skundu pateiktų dokumentų ir su jais susijusių pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, padarė esminį procesinį teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ir daugiau argumentų, tačiau, nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nagrinėjamu atveju šiame bylos nagrinėjimo etape pareiškėjo nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės.
50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiamos minėtos aplinkybės, taigi teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.