- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-184-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-184-544/2015
Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01466-2014-4
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. atstovės advokatės Ingos Maskoliūnaitės atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-51-921/2015 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 12 d. priimtas ieškovės V. P. ieškinys atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
2014 m. gruodžio 31 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo E. P. priešieškinys ieškovei V. P. ir atsakovei B. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: patikslinti priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo arba patikslinti prašomo padalinti gyvenamojo namo duomenis, arba pateikti įrodymus, kurių pagrindu ginčo gyvenamasis namas priklauso ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, jog santuokos nutraukimo bylose teismas sprendžia tik klausimus dėl santuokos metu įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo (CK 3.116 str. 1 d.). Pagal bylos duomenis, namas, kurį atsakovas prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nuosavybės teise priklauso B. S.. Vadovaujantis CK 3.90 str. 1 d., santuokos nutraukimo bylose sutuoktinis gali reikšti reikalavimus dėl turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Šalies argumentai
Atsakovo E. P. atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad ieškinio reikalavimus formuluoja besikreipiantis į teismą asmuo (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir nei CPK, nei kiti įstatymai nesuteikia teismui teisės procesinio dokumento priėmimo stadijoje vertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti trūkumai dokumento formai ir turiniui, o klausimai, susiję su materialinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis Paupio g. 3, Vyžuonos, Utenos raj., yra sukurtas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto (lėšų), tačiau registruotas ieškovės motinos vardu, nes pastatytas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Esant tokiai situacijai byloje ir reiškiamas reikalavimas dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokio reikalavimo pareiškimas galimas CK 1.138 str. 1 d. 1 p. prasme. Apeliantė nurodė kasacinių teismo praktiką bylose, kuriose buvo nagrinėti klausimai dėl vieno iš sutuoktinių tėvų vardu registruoto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė, jog toks reikalavimas santuokos nutraukimo byloje negalimas. Be reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip negalimą CK 3.90 str. prasme, priešieškinyje yra pareikšti ir kiti reikalavimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas trūkumų nenustatė, nors nutartyje nurodė, kad, nepašalinus trūkumų, visas priešieškinys bus laikomas nepaduotu. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.
Atskirasis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl priešieškinio priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK CPK 337 str. 3 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir ieškinio (priešieškinio) trūkumų ištaisymą, dėl ko nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 115 str., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 31 d. buvo gautas atsakovo E. P. priešieškinys, kuriame, be kitų reikalavimų, yra pareikštas reikalavimas nekilnojamąjį turtą, kuris yra registruotas ieškovės V. P. motinos vardu, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei šį turtą priteisti atsakovui. Būtent dėl šios priešieškinio dalies pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti - patikslinti priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo arba patikslinti prašomo padalinti gyvenamojo namo duomenis, arba pateikti įrodymus, kurių pagrindu gyvenamasis namas, kurį atsakovas prašo pripažinti sutuoktinių bendrąja nuosavybe, priklauso ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise.
Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Šių procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (piešieškinio) formos ir turinio reikalavimų, kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui (CPK 111 str., 135 str., 138 str.). Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priešieškinio priėmimo stadijoje skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, kad santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiami tik santuokoje bendrąja jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir turto, kuris registruotas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimai, bet prašymas santuokos nutraukimo byloje dėl nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas ieškovės V. P. motinos vardu, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nebus sprendžiamas, nurodytu aspektu faktiškai pasisakė dėl šios priešieškinio dalies pagrįstumo ir dėl atsakovo materialinės teisės su šiuo reikalavimu kreiptis į teismą prielaidų. Tačiau teismas ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje turėjo ir galėjo nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), o ieškovas (priešieškinio pareiškimo atveju - atsakovas) turėjo nurodyti ieškinio (priešieškinio) pagrindą, bet ne jį įrodyti.
CK trečiosios knygos IV skyriaus ir CPK XXXV skyriaus teisės normos reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas ir tvarką. CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų – ir klausimą dėl šeimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis šeimos turtu po santuokos nutraukimo (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl turto, kuris yra įregistruotas ne sutuoktinių vardu, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo yra neatsiejamai susijęs su santuokoje įgyto turto padalijimo klausimo išsprendimu, todėl jis privalo būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką reikalavimai dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra susiję su santuokos nutraukimo byloje dalinamu turtu, todėl turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje ir šioje praktikoje nėra pasisakyta, jog santuokos nutraukimo byloje vienas iš sutuoktinių negali reikšti reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir tarp sutuoktinių padalinti turtą, kuris yra registruotas vieno iš sutuoktinių tėvų ar kitų trečiųjų asmenų vardu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2006, 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog minėtas atsakovo priešieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas byloje dėl santuokos nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad atsakovas priešieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė teismo pripažinti ginčo gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jam. Esant tokiam pakankami aiškiai suformuluotam priešieškinio pagrindui ir dalykui, konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovui perteklinius reikalavimus patikslinti priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo, patikslinti prašomo padalinti gyvenamojo namo duomenis, pateikti įrodymus, kurių pagrindu ginčo gyvenamasis namas priklauso ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise.
Apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais argumentais ir motyvais dėl teismo tendencingumo, išankstinio nusistatymo byloje ar kitokių aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu, todėl pripažįstamas nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti atsakovo E. P. priešieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-51-921/2015 iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.