Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriaus vedėjo teikimą dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje Nr. N1-205-317/2010.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriaus vedėjo teikimas, kuriame nurodoma, jog minėtu nuosprendžiu teismas nusprendė iš nuteistojo N. B. kratos namuose metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vis dar saugojamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje, perduoti saugojimui S. G., tačiau įvykdyti šios nuosprendžio dalies nėra galimybės, kadangi į siųstus raginimus atsiimti telefoną asmenys nereagavo. Teikime taip pat pažymima, jog dėl pernelyg ilgo saugojimo telefonas tapo netinkamas naudoti (pilnai išsikrovė baterija, o tokių baterijų modelių prekyboje jau nėra), ir tolimesnis jo saugojimas yra susijęs su aiškiai per didelėmis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad be kitų klausimų teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu teikime nurodyto daiktinio įrodymo klausimas buvo išspręstas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti perduotas saugojimui S. G.. Kaip matyti iš teikime nurodomos informacijos, iki šiol nei S. G., nei asmuo, iš kurio kratos metu buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele – N. B., į siųstus raginimus atsiimti telefoną nereagavo.

Kadangi Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis įsiteisėjo prieš daugiau nei dešimt metų ir per laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šiol N. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono su SIM kortele nei jis pats, nei S. G., kuriai jis turėjo būti perduotas saugoti, kol nuteistasis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neatsiėmė, neinformavo nei teismo, nei institucijos, kurioje daiktai saugomi, jog iki šiol neturėjo galimybės to padaryti, bet ketina atvykti ir pageidauja atsiimti jį ateityje, teismas sprendžia, kad šis daiktas N. B. yra nereikalingas, todėl jo saugojimas yra nebetikslingas. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus teikime nurodomą aplinkybę, kad telefonas tapo nebetinkamas naudoti, priimamas sprendimas jį sunaikinti kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriaus vedėjo teikimą tenkinti.

Priimti sprendimą sunaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinėje (ikiteisminis bylos Nr. 05-1-03158-09) saugomą N. B. kratos namuose metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.